Ketvirtadienį sukanka lygiai dveji metai, kai Klaipėdoje pradėjo kursuoti nauji, žemagrindžiai maršrutiniai taksi, pakeitę kartu su šalies nepriklausomybe užgimusius „mikriukus”.

Šią sukaktį maršrutiniai taksi, kaip ir kiti transportininkai, pasitiko gerokai pažeisti karantino – po paskutinio reisų apkarpymo nuo balandžio 4 d. jie nebevažiuoja savaitgaliais. Tačiau abiejų vežėjų – UAB „Ridvija” ir UAB „Kautra” – atstovai teigia, kad stengiasi, jog vairuotojai karantino pasekmės pajustų kuo mažiau.

Prieš dvejus metus galimybė į mikroautbusą patekti su vaiko vežimėliu atrodė lyg iš fantastikos srities. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Turime forminti prastovas tiems vairuotojams, kurie vežė moksleivius Klaipėdos rajone, o pačiame mieste yra tik apie 5-10 procentų prastovų, iš esmės dėl nutrauktų savaitgalio reisų. Siekiame, kad žmonės kuo mažiau pajustų karantino pasekmės. Blogiausiu pagal Vyriausybės nutarimą dar tris mėnesius tikrai išlaikytume darbo vietas iš sukauptų įmonės resursų”, – sakė „Ridvijos” vadovas Vidmantas Šliažas.

Pasak jo, mieste darbuojasi apie 30 šios įmonės vairuotojų.

„Kautros” Klaipėdos filialo vadovas Kęstutis Mickevičius sakė, kad šiuo metu bėra likę tik apie 60 proc. reisų, o likusias darbo apimtis siekiama padalinti lygiai visiems vairuotojams, kurių šuo metu yra 49. Žmonės neatleidžiami, rašomos prastovos.

„Dar šiuo metu penki žmonės serga, trys atostogauja”, – sakė jis.

Pasak laikinojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktoriaus Andriaus Samuilovo, per karantiną maršrutiniai taksi neteko apie 100 tūkst. keleivių. Per pirmus metus jų buvo pervežta beveik 1,2 mln., o per antrus – 996 tūkst.

„Skaičiuojant pagal elektroninių bilietų glaudimų skaičių, jie užima 4,14 procentus rinkos, o visame viešojo transporto tinkle perveža apie 3 procentus keleivių”, – sakė A. Samuilovas.

Gatvėse kursuojantys maršrutiniai taksi yra 2018 m. gamybos transporto priemonės, nudažytos mėlyna spalva, turi švieslentes, kondicionierius, belaidį internetą, vaizdo kameras, išlipimo mygtukus, į juos patogu įvažiuoti ir neįgaliesiems, ir tėvams su vaiko vežimėliais.

Kadangi „mikriukai” yra integruoti į el. bilieto sistemą, jie turi grafikus, o jų realų važiavimo laiką galima stebėti telefone ar stotelėse įrengtose švieslentėse.

ISTORIJA

Į uostamiesčio gatves maršrutiniai taksi pradėjo plūsti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pagrindas teikti tokias paslaugas buvo leidimai, kurios išdavinėjo savivaldybės administracija, tačiau ji darė tai visiškai nereglamentuotai – gaudavo bene kiekvienas, kuris paprašydavo. Tuomet buvo įvairiausių kalbų apie atitinkamus mokesčius tam tikriems valdininkams. Maršrutinių taksi aukso amžiaus metais mieste buvo išduota apie 700 tokių leidimų. Miesto politikams, ypač prieš rinkimus imant demonstruoti meilę smulkiajam verslui, šie leidimai vis būdavo pratęsiami įvairiam terminui.

Nepaisant politikų malonės rinka pamažu tvarkydavosi pati – iš verslo savo noru pasitraukdavo tiek pavieniai vežėjai, tiek ir, pavyzdžiui visas 3-iasis maršrutas. 2011-ųjų pabaigoje buvo likę apie 180 leidimų, kurių kiekvienas suteikė teisę vežti keleivius vienu mikroautobusu.

Miesto valdžia ketino jau 2012-aisiais į bendro bilieto sistemą integruoti visus maršrutinius taksi, tačiau vėliau apsispręsta, jog pertvarka nepalies 6, 8, 9 ir 10 maršrutų, kuriems ir toliau penkerius metus bus leista dirbti pagal senąją tvarką. Pirmojo pertvarkos etapo metu buvo panaikinti 2, 5, 7, 11, 14 ir 15 „mikriukų” maršrutų (40 proc. tuomet uostamiestyje važinėjusių transporto priemonių). Juos pakeitė į el. bilieto sistemą integruoti 2A, 7, 13, 11A, 11B, 14A, 15A, 15B, 20 21 ir 21A maršrutai. Du iš trijų konkursų tada laimėjo senieji „mikriukininkai”, kuriems buvo suteiktas prioritetas – „Dešimtas maršrutas“, „Vežesta“ ir V. Mėlinavičiaus individuali įmonė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Konkursuose nedalyvavusios įmonės UAB „Septintukai” ir L. Averkino individuali įmonė pasiskundė Konkurencijos tarybai. Ji po atlikto tyrimo konstatavo, kad Savivaldybė neteisėtai 2012-aisiais be konkurso sudarė 5 metų trukmės sutartis dėl 6, 8, 9 ir 10 maršutinių taksi paslaugų teikimo. Tai patvirtino ir teismai, tačiau bylinėjimasis užtruko iki 2017-ųjų birželio. Per tą laiką savo noru vežti keleivius 10-uoju maršrutu atsisakė UAB „Dešimtas maršrutas”. Tad toks maršrutas buvo panaikintas nuo 2015-ųjų rugsėjo.

Politikams nusprendus pradėti įgyvendinti ir antrąjį „mikriukų” integracijos etapą konkursinė kartelė buvo užkelta gana aukštai – reikalauta visiškai naujų transporto priemonių, pritaikytų neįgaliesiems. Visgi iš viso konkurse dalyvavo 10 vežėjų. Dalis jų buvo pašalinti dėl netinkamos kvalifikacijos. Konkurso nugalėtojais buvo pripažinta kauniečių „Kautra“,  vežanti M5 ir M6 maršrutais, bei Šiauliuose įsikūrusi „Ridvija” (M8 maršrutas). Jos atitinkamai pasiūlė 61 ct/km ir 62 ct/km kainą.