Žvejai mėgėjai, visuomenininkai, gamtai neabejingi žmonės, matydami verslinės žūklės atstovų daromą didžiulę žalą gamtos ištekliams, vyriausybinių institucijų neveiklumą, teisinę nelygybę, akivaizdžias įstatymų spragas,  šį šeštadienį, rugpjūčio 1 d. 12 val. Klaipėdoje organizuoja protesto akciją „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę”, kuri skirta atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį, siekiant uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.

Palmiros Mart nuotr.

Būtina kuo greičiau imtis neatidėliotinų veiksmų, ryžtingų, konstruktyvių, teisingumo principu grindžiamų valdžios sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, atkuriant žuvų populiaciją Kuršių mariose.

Pateikiame svarbių faktų:

• Aplinkos ministerijos užsakymu Gamtos tyrimų centras atlikto Kuršių marių analizę, kurioje yra pateiktos mokslininkų išvados, kad žuvų bendrijos dydžio indeksas rodo labai blogą būklę.
• Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus.
• 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 metais deklaravo 818 tonas žuvies ir tik viena iš jų deklaravo pagaunanti lašišas.
• Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas – privaloma paleisti, tačiau tinklais paimti leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Prasidėjus lašišinių žuvų migracijai, visos pamario turgavietės ir rūkyklos yra užpildytos į mūsų upes plaukiančiomis lašišomis.
• Žvejų verslininkų pelnas per metus siekia tik 120 000 eur. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga 261 eur. Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 000 eur, įskaičiuojant visus mokesčius.
• Žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. Eur.
• Žvejams verslininkams leidžiama pasiimti nelegalaus dydžio žuvis ir jas parduoti, kai tuo tarpu žvejui mėgėjui už nelegalaus dydžio sugautą, pvz. starkį grėstų bauda iki 300 eur. o gamtai padaryta žala įvertinta – 145 eur.
• Kuršių mariose žvejojančios įmonės iš viso turi 979 vnt. žvejybos įrankių. Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 km², tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos įrankio.
• Nors Aplinkos ministerija ir priėmė sprendimą, kad iš gaudyklių visos lašišos privalo būti paleistos, tačiau dėl neaiškių priežasčių palikta galimybė statomaisiais tinklaičiais sugautas lašišas bei šlakius paimti ir naudoti „savo reikmėms”, tokiu būdu suteikiant idealią galimybę žvejams verslininkams sukčiauti, tikrinimo metu teigiant, kad ši žuvis pagauta ne gaudykle, bet tinklais!
• Kitas labai įdomus momentas, kad aplaidžiai, o galbūt ir specialiai paliktas punktas, leidžiantis būtent lašišų migracijos metu (nenumatant jokių išimčių), naktimis statyti 70-80 mm akių dydžio tinklaičius, kurie pagal pateiktus ichtiologų duomenis sugauna net 63,5% visų lašišų.
• Žvejo mėgėjo bilieto kainą padidinus 1 eur. galima būtų kompensuoti visų verslinių įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, patirtus nuostolius, kurie sudaro 120 000 eurų.
• Kodėl žvejams verslininkams buvo leista senąsias gaudykles keisti išmaniosiomis santykiu 1:1, kai tuo tarpu mokslininkų pateiktais duomenimis, naujosios gaudyklės yra net 7 kartus efektyvesnės? Buvo net leista keisti vieną tinklaitį į dvi gaudykles, nors jos yra mažiausiai tris kartus efektyvesnės.
• Kodėl Aplinkos ministerija nesiremia mokslininkų išvadomis ir sprendimus priima jas paliekant nuošalyje? Kokius argumentus gali pateikti atsakingos institucijos už šiuo atliktus veiksmus?

Žvejų mėgėjų bendruomenė tiesiog nebegali tylėti, matydama akivaizdžius pažeidimus, įstatymų spragas, suteiktas privilegijas verslui, todėl prašome visus gamtai neabejingus žmones, žvejus, seimo narius, ministerijų, kitų valdžios institucijų atstovus ir visus norinčius prisijungi prie iniciatyvos, atvykti į renginį rugpjūčio 1 d. 12 val. Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, ir visiems drauge pasakyti „Verslinei žvejybai – NE”, nes kartu mes galime daug daugiau!