Buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė teisme bando įrodyti, kad vykdytos reorganizacijos metu jai nepagrįstai buvo pasiūlytos nelygiavertės pareigos, kurių atsisakius moteris buvo atleista.

Buvusios tarnautojos advokatas tikina, kad moteris administracijoje tapo nepageidaujama dėl aukščiausios politinės vadovybės daryto spaudimo. Tokią jos versiją palaiko ir buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Tuo metu dabartinis administracijos vadovas Gintaras Neniškis tvirtina, kad turėjo labai konkrečių pretenzijų dėl V. Venckutės-Palaitienės darbo ir tai atsispindėjo paskutiniame jos metiniame vertinime.

Savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui (kairėje) su buvusia pavaldine Vilija Venckute-Palaitiene teko susitikti teisme. Martyno Vainoriaus nuotr.

Taika neįmanoma?

Naujoji Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūra, patvirtina miesto Tarybos, įsigaliojo nuo šių metų balandžio. V. Venckutė-Palaitienė tapo viena iš tų, kurie atsisakė dirbti naujomis sąlygomis po kai kurių skyrių ir departamentų panaikinimo. Jos vadovaujamo skyriaus naujojoje struktūroje nebeliko.

Moteris teismui pateikė du skundus, kurie buvo sujungti į vieną bylą. Ji prašo panaikinti sprendimą dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo, tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą, įsakymą dėl jos atleidimo iš pareigų bei grąžinti ją į buvusias pareigas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką.

Pasak V. Venckutės-Palaitienės, jai siūlytos vyresniojo patarėjo pareigos netenkino, ji buvo išreiškusi pageidavimą vadovauti naujai suformuotiems Bendrajam arba Klientų aptarnavimo skyriams, bet pastarųjų vedėjų pareigos buvo pasiūlytos kitiems asmenims, vienas iš jų iki tol esą dirbo žemesnėse pareigose nei ji.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Laimutei Jokubauskaitei priminus apie galimybę procesą baigti taikos sutartimi abiejų pusių kompromiso būdu, V. Venckutės-Palaitienės advokatas Linas Žukauskas tikino, kad „realių derybų, judėjimo link taikos iš esmės ir nebuvo”.

„Savivaldybės pozicija neigti realius atleidimo pagrindus ar aplinkybes rodo, kad nepavyks ginčo baigti taikiai. Tarsi ir būtų vietos, pareigos, kurias galėtų užimti, bet nebuvo siūlymo”, – teigė jis.

Tuo metu Savivaldybės administracijai teisme atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius teigė, jog neketinama pripažinti, kad V. Venckutė-Palaitienė buvo atleista nepagrįstai.

Jis taip pat teigė, jog nemato prasmės byloje apklausti buvusį administracijos direktorių S. Budiną (to motyvuojant galimu liudijimu apie politinį spaudimą prašė ieškovė). Tai esą yra nesusijusios aplinkybės, nes ne jis priėmė atitinkamą sprendimą. Tačiau teisėja visgi nusprendė patenkinti tokį prašymą dėl S. Budino apklausos.

Dirbo gerai, bet

Kaip liudytojas byloje apklaustas Savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis teigė, jog pati V. Venckutė-Palaitienė metinio vertinimo metu galvojo, kad turėtų būti labai gerai įvertinta, o jis jos darbą vertino gerai.

Teisme liudijo ir dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis (kairėje), ir jo pirmtakas Saulius Budinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Labai gerai yra, kai darbai atlikti puikiai, be jokių problemų ir trūkumų. Deja, kai kurie projektai, kuriuos ji kuravo kaip tiesioginė vadovė, nebuvo padaryti labai gerai. Pirma, gavome daug skundų dėl darželių priėmimo informacinės sistemos ir buvo pavedimas tiek Švietimo, tiek Informacinių technologijų skyriams, kad būtų atliktos analizės ir pasiūlyti sprendiniai, kad sistema nekeltų abejonių. Tikėjausi daugiau šioje srityje, grįžtamojo ryšio dėl iškeltų priemonių – nesankcionuotų prisijungimų ir kitų IT problemų. Pasakiau, kad dėl to dalyko esu nepatenkintas. Rekomendacijos buvo pateiktos tik metų pabaigoje, gerokai vėliau nei mano lūkesčiai, nes rezoliucija vasarą buvo. Pritrūko lyderystės, nes tikrai ne Švietimo skyrius patobulins IT. Antras dalykas – dėl bendrosios komunikacijos, ji nebuvo pakankama, ji buvo nukreipta daugiausia į dviejų lyderių savireklamą, nors turėjo būti bendra miesto komunikacija, neturėjo būti konkurencijos, turėjo būti suderinta. Kai kurie pranešimai išeidavo nesuderinti su manimi, buvo nesusipratimų. Taip pat išmaniųjų klasių projektas, deja, vyko nekokybiškai, kelis kartus tikslintos konkursinės sąlygos. Tas projektas laiku neįgyvendintas, nepanaudotos lėšos. Tai trys pagrindiniai dalykai. Nesakau, kad dirbo patenkinamai, dirbo gerai, bet ne labai gerai”, – atsakinėdamas į advokato L. Žukausko klausimus dėstė G. Neniškis.

L. Žukauskas taip pat teiravosi kodėl į buvusias G. Neniškio pareigas (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius) nepaskirtas naujas žmogus. Šį klausimą jis motyvavo teiginiu, kad esą dėl to G. Neniškis patyrė tiesioginį spaudimą iš mero atleisti V. Venckutę-Palaitienę, nes turi tam tikrą priklausomybę nuo mero „dėl galimybės sugrįžti į buvusias pareigas”.

„Savivaldybės administracijos direktorius irgi yra atsakingas merui, jis yra politinio, asmeninio pasitikėjo pareigūnas, teikiamas mero”, – replikavo į tai G. Neniškis.

Jis taip pat tikino, kad nepatyrė jokio politinio spaudimo dėl šios pavaldinės likimo.

„Apie politinę situaciją stiliuje prie alaus galėjo būti pokalbių, nes studijavome kartu politinius mokslus, bet spaudimo šiuo atveju nebuvo, nes ji gavo pasiūlymą eiti kitas pareigas”, – sakė administracijos direktorius.

Atsakydamas į klausimą, kodėl reformos metu viešieji ryšiai buvo perkelti į mero sekretoriatą, jis teigė, kad taip buvo pasielgta dėl to, kad miesto vadovas yra meras, taip yra Vilniuje ir kituose miestuose, be to, siekta „išvengti dualizmo, savireklamos ir diskusijos, kas daugiau nuveikė, kad miestas būtų gražesnis ir geresnis”.

V. Venckutė-Palaitienė G. Neniškio klausė, kodėl buvęs jos pavaldinys Darius Kadys buvo įvertintas labai gerai ir tapo naujo Informacinių technologijų skyriaus vedėju, o jai už šio pavaldinio nepadarytus darbus vertinimas buvo sumažintas.

„Tai kompetencijų ir atsakomybės klausimas. Kas atsakingas? Jos pozicija, kad atsakingi darbuotojai, mano pozicija, kad bet kokiu atveju skyriaus vadovas turi prisiimti pilną atsakomybę”, – teigė direktorius.

Spaudė meras?

Buvęs administracijos direktorius S. Budinas, liudydamas teisme teigė, kad „Vilija yra pakankamai kompetetinga, turinti kvalifikaciją, nebijanti pasakyti nepopuliarios nuomonės”.

„Yra politikų kategorija, kuriems ne visai patinka turintys savo nuomonę ir ją reiškiantys. Yra buvę situacijų, kai buvo vienokių ar kitokių užuominų apie Vilijos darbą iš politinės valdžios gaudavau. Ir meras, ir galėjo būti iš vicemerų pozicija. Bent jau man skyriaus darbas kažkokių problemų nekėlė, savo kompetencijomis atitinkamai buvo savo pareigose, kuriose ir turėjo būti. Svarbu atskirti myliu-nemyliu nuo kompetencijų ir atliekamų pareigų. Man patinka ar nepatinka yra antraeilis dalykas. Aš pastabų dėl darbo kokybės neturėjau. Realiai ją vertinau kaip vieną iš geresnių tiesiogiai man pavaldžių skyrių vadovų. Galbūt buvo tokių nuogąstavimų, kad visada gali turėti tokiose pareigose labai daug informacijos. Toks žmogus gali nuolat sekti dokumentus, susirašinėjimus. Aš tokių nuogąstavimų ir įtarimų niekada neturėjau. Kartas nuo karto išlįsdavo, kaip vienas dokumentas atsidūrė vienu ar kitur, bet man nebuvo abejonių dėl Vilijos. Vieni vadovai nuomonę reiškiančius žmones vertina labai atsargiai, o stiprūs vadovai džiaugiasi, nes juos tai daro dar stipresnius”, – sakė S. Budinas.

G. Aleknavičiaus paklaustas, kodėl nesiėmė atleisti V. Venckutės-Palaitienės, jei patyrė spaudimą iš politinės valdžios, kuriai buvo atskaitingas, S. Budinas sakė, kad jei yra patenkintas ir nekyla įtarimų, jis yra „iš tų vadovų, kurie gina savo kolektyvą ir nesiima veiksmų, kurie kai kam yra būtini”.

Įrašinėjo pokalbius

Baigus liudytojų apklausą buvo nuspręsta padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką – jos metu bus sprendžiama dėl L. Žukausko prašymo prie bylos prijungti du garso įrašus, kuriuos V. Venckutė-Palaitienė padarė pokalbių su G. Neniškiu metu. Vienas iš jų yra apie valandos, kitas – apie dvidešimties minučių trukmės.

Kitas teismo posėdis vyks tik lapkričio viduryje.

Beje, šiame teisme prieš porą metų teisybės bandė ieškoti ir buvusi V. Venckutės-Palaitienės pavaldinė Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė. Ji prašė panaikinti S. Budino įsakymą, kuriuo ji buvo atleista iš pareigų esą dėl netinkamai įvykdytos Viešųjų ryšių poskyrio reorganizacijos, kai buvo panaikinta jos pareigybė. Tačiau tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jos skundus atmetė – buvo konstatuota, jog „struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti administracijos darbą”.