Rinkos konsultaciją potencialiems rangovams dėl po Atgimimo aikšte numatytos įrengti požeminės aikštelės perprojektavimo paskelbusi Klaipėdos savivaldybės administracija sulaukė trijų pasiūlymų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žinia, dar 2016 m. miesto Tarybos kolegija, remdamasi atlikta studija bei miestiečių apklausa, kurioje dalyvavo 497 žmonės, nutarė, kad Atgimimo aikštė turi būti rekonstruojama neužstatant ir po ja įrengiant požeminę stovėjimo aikštelę. Surengus rekonstrukcijos projektų konkursą pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui, pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir Mėnulį. Už projektavimo darbus kompanijoms sumokėta 127 050 Eur. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.

Visgi parengtas aikštės rekonstrukcijos projektas nepatiko daliai bendruomenės ir ji ėmėsi net protesto akcijų. Tačiau projekto įgyvendinimas sustojo pirmiausiai dėl finansinių priežasčių – pernai sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. eurų.

Politikams ir toliau laikantis pozicijos, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės čia reikia, Savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip atpiginti tokį projektą. Šiemet sausį ji iš bendrovės „Hidrosfera“ už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto audito paslaugą. Ši bendrovė pasiūlė net šešias alternatyvas, kuriose vienos automobilio vietos įrengimas kainuoja nuo 23 477 iki 44 297 Eur, o visos aikštelės įrengimas – nuo 5,885 iki 9,861 mln. eurų priklausomai nuo pasirinkto vietų skaičiaus.

Remdamasi šiomis audito išvadomis savivaldybė paskelbė rinkos konsultaciją dėl ketinimų po aikšte įrengti dviejų lygių požeminį parkingą su 228 vietomis, atsisakant jo dalies po Herkaus Manto gatve.

Rengiant naujojo parkingo projektą būtų išlaikoma antžeminės dalies architektūrinė idėja, bet jis turi būti „kūrybiškai keičiamas, siekiant, kad būtų pašalintos bet kokios prielaidos interpretacijoms dėl Aikštės projekto ir Žilvino Kempino kūrinių ciklą „Illuminator“ sudarančių kūrinių tarpusavio ryšio”, o pakeitimai ir aikštės architektūrinių elementų modifikacijos „turi būti pakankami sukurti kitokiam Atgimimo aikštės suvokimo įspūdžiui, tačiau proporcingi, derantys su pirminio projekto antžeminės dalies architektūrine idėja”.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, per paskelbtą rinkos konsultacijos terminą buvo sulaukta trijų pasiūlymų.

„Kitą savaitę kalbėsime su pateikusiais pasiūlymus, kokios yra realios galimybės padaryti tai, ką jie siūlo. Jei būtų rastas tinkamas variantas, būtų kalbamasi su buvusiais projektuotojais, kad jie darytų tam tikrus pakeitimus viršutinėje dalyje. Jei nepavyktų rasti sutarimo, gali būti skelbiamas naujas architektūrinis konkursas. Suprantame, kad tai gali užsitęsti ilgai, bet įsipareigojimai muzikiniam teatrui dėl 116 stovėjimo vietų būtų vykdomi – būtų galima projektą vykdyti dviem dalim: skelbti projektavimo konkursą parkingui, galėtų vykti rangos darbai ir kartu judėti su viršutine dalimi”, – kalbėjo A. Dobranskis.

Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė prieš keletą savaičių buvo sakiusi, jog optimistinis planas yra kitais metais pasirengti techninį projektą, o statybos darbai turėtų vykti 2022-2023 metais.

PAPILDYTA. Prieš keletą dienų Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administraciją. Architektai rašo, kad minėtoje rinkos konsultacijoje paskelbtos projektavimo užduoties nuostatos nėra suderintos su architektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

„Pirma. Nėra būsimų pasiūlymų vertinimui numatytų kokybinių kriterijų, kaip reikalauja Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksas.
Antra. Nėra jau parengto projekto autorių išreikštos pozicijos dėl jų autorinių teisių perleidimo, kaip numato tas pats kodeksas ir Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Trečia. Nėra organizuojamas architektūrinis konkursas viešojo intereso požiūriu reikšmingo objekto projektavimo atveju, kaip numato Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 07 26 d. sprendimas Nr. T2-168. Ketvirta. Iškeltas nuostatas galimai deramai įvykdyti pavyktų tik vienam tiekėjui – dabar parengto projekto autoriams”, – rašoma rašte. 

Anot LASKAO, projektavimo užduoties nuostatų neįmanoma įvykdyti nepažeidžiant Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo ir architektai, besivadovaujantys profesinės etikos kodeksu, neturėtų tokiame pirkime dalyvauti, nes sukurta didžiulė sutarties netinkamo vykdymo rizika dėl supainiotų autorinių teisių, esą neišvengiamai bus pagilinti ginčai dėl kūrinių tarpusavio ryšių.

Rašte primena, kad dėl atvejų kai kūrinys keičiamas nedalyvaujant jo autoriui neigiamai yra pasisakiusi Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba.

LASKAO reikalauja, kad tuo atveju jei prireiktų keisti projektą, reikėtų tęsti pradėtą darbą su jo autoriais, o nesant tokios galimybės – rengti architektūrinį konkursą.