Svarbu, Temos

Politikams – dešimties milijonų karštumo “bulvė” (papildyta) (11)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-01-14


Dalies klaipėdiečių protestus iššaukęs Klaipėdos miesto valdžios sprendimas Atgimimo aikštės rekonstrukcijos metu įrengti ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę įgauna dar aštresnį kampą – atlikus žvalgomuosius archeologinius ir geologinius tyrimus paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų tokio objekto kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. eurų.

Savivaldybės administracija, paprašiusi į pirmadieninį miesto Tarybos Kolegijos posėdį įtraukti atitinkamą klausimą, pasiūlė įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų, kad vienos automobilio vietos kaina būtų beveik du kartus mažesnė nei minimalaus varianto atveju.

Situaciją komplikuoja ir miesto Tarybos palaiminta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, pagal kurią Savivaldybė įsipareigojo šiam objektui reikalingas 116 automobilių stovėjimo vietų įrengti po Atgimimo aikšte. Šis įsipareigojimas buvo paskutinė sąlyga gauti leidimą teatro rekonstrukcijai, nes saugant medžius reikiamas automobilių vietų skaičius nebuvo numatytas Danės gatvėje.

Kolegija nesiryžo priimti jokio sprendimo ir pasiūlė Savivaldybės administracijai gauti konkrečius įsipareigojimus iš verslo, kaip jis gali prisidėti prie tokio projekto realizavimo.

Skirtingos studijos – skirtingi rezultatai

2014 metais, kai buvo rengiama aikštės raidos galimybių studija, vyko diskusijos su bendruomene, o apklausos, kuriai buvo pateiktos keturios finalinės vizijos (kiekvienoje iš jų buvo numatyta požeminė aikštelė), metu iš 510 nuomonę išsakiusių asmenų 366 (71,8 proc.) pasirinko variantą be aikštės užstatymo. Tada buvo paviešinta, kad toks aikštės rekonstrukcijos variantas (žalia erdvė, mažosios architektūros elementai, vieta renginiams ir kt.) preliminariai atsieitų 1,5 mln. eurų.

2015 m. gegužę miesto Tarybos kolegija nusprendė nestatyti čia požeminės aikštelės, nes tai gali būti per brangu – studijos rengėjai – UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Pilis“ – buvo suskaičiavę, kad ji gali atsieiti apie 5, 3 mln. eurų.

Visgi 2016 m. liepą miesto Tarybos Kolegija jau persigalvojo ir pritarė požeminės automobilių saugyklos įrengimui po Atgimimo aikšte, nes paaiškėjo, kad bus reikalingas “parkingas” Muzikiniam teatrui, o atlikta nauja studija (rengėjai UAB “Peritus sprendimai”) parodė gerokai mažesnę galimą tokio objekto kainą. Tad 2017 m.  gegužę savivaldybės su AB “Panevėžio statybų trestas” ir UAB “Cloud architektai” pasirašytoje projektavimo sutartyje buvo užduotis šiaurinėje aikštės dalyje ir po Herkaus Manto gatve suprojektuoti apie 180 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

UAB “Peritus sprendimai”, už tokios studijos rengimą gavusios 4740 eurų, vadovas Andrius Šiaudinis sakė žodžiu negalintis detaliai pakomentuoti situacijos, nes nėra susipažinęs su techniniu projektu, tačiau pažadėjo atsakyti raštu.

“Planuojant įgyvendinti projektus galimų statybinių kainų vertinimai yra vykdomi keliais etapais: rengiama ikigalimybių studija, kurios metu vertinamas projekto vystymo modelis (su privačiu/be privataus), kas buvo mūsų užduoties apimtyje. Šiame etape vertinamos “preliminarios” galimos kainos, kurios konkrečiau nustatomos parinkus konkrečius techninius sprendinius, įvertinus geologines sąlygas ir pan. (techninio projektavimo etape). Mūsų užduotyje buvo numatyta įvertinti projekto patrauklumą investuotojams, kas buvo padaryta, t.y. su numatyta galima subsidija projektas įvertintas, kaip patrauklus investuotojams (po konsultacijų su vystytojais/investuotojais) ir numatytas galimas vystymo modelis – koncesija.

Preliminari statybos kaina įvertinta mūsų techninių ekspertų remiantis anksčiau per paskutinius metus (iki mūsų paslaugų teikimo) Lietuvoje statytų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių (po administraciniais pastatais/daugiabučiais ir kt.) vidutiniais faktiniais realiais kaštais (identifikuota vienos vietos statybos kaina, kuri ir dabar mūsų vertinimu standartinėmis sąlygomis turėtų būti 2018 m. IV ketv. ~ 10 000 EUR). Tiesa, mūsų vertinimai, žinoma, neapėmė žvalgomųjų archeologinių ir geologinius tyrimų, kurie, kaip suprantu identifikavo unikalių sudėtingesnių, nei įprastų techninių sprendinių poreikį. Tai, kad statybos kainos vertinimas nėra tapatus techninio projektavimo etape kainos įvertinimui nėra nestandartinė situacija, ypač atsižvelgiant į tyrinėjimų metu identifikuotas specifines statybos sąlygas”, – atsiųstame atsakyme dėstė A. Šiaudinis.

Kilo protestai

Paskelbus apie siūlomus sprendinius (mėnulį, vėliau – dangaus atspindžio elementą), požeminę aikštelę ir galimą viso projekto kainą (3,3 mln. eurų) pernai vasarą buvo kilę protestai. Juose dalyvavę miestelėnai akcentavo, kad projektas nebeatitinka apklausoje visuomenės išsakytų lūkesčių, kad požeminė aikštelė esą stumiama dėl neatidaryto viešbučio “Viktorija” savininko Arūno Tumos interesų.

Nepaisant tokių protestų, aikštės rekonstrukcijos projektavimas buvo vykdomas toliau, o pernai birželį miesto Taryba dar pritarė ir bendradarbiavimo sutarčiai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, pagal kurią Savivaldybė įsipareigojo šiam objektui reikalingas 116 automobilių stovėjimo vietų įrengti po Atgimimo aikšte. Taip buvo pašalinta esminė kliūtis, dėl kurios vis nebuvo išduodamas leidimas teatro pastato rekonstrukcijai.

Kaina šoktelėjo kartais

Pirmadienį po po pietų turi posėdžiauti miesto Tarybos Kolegija. Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas raštu kreipėsi į merą prašydamas į Kolegijos darbotvarkę įtraukti ir klausimą “dėl Atgimimo aikštės požeminio parkingo įrengimo ir pritarti vienai iš pateiktų alternatyvų”.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad  atlikus žvalgomuosius archeologinius ir geologinius tyrimus paaiškėjo, jog projektuojamoje aikštės dalyje yra nestabilūs gruntai, tad būtų “reikalingi 20 metrų po žeme ištisiniai poliai”.  Po gatve įrengiama perdanga būtų brangi ir dėl numatomos tramvajaus linijos – reikėtų stiprinti jos pagrindus. Tad konstatuojama, kad priklausomai nuo pasirinktos įrengimo alternatyvos, jos kaina svyruoja nuo 10 iki 14 mln. eurų.

Reaguodami į tai projektuotojai – UAB „Cloud architektai“ – Savivaldybei pateikė tris galimas alternatyvas: iš viso neįrengti tokios aikštelės; statyti vieno lygio automobilių saugyklą su 158 parkingo vietomis (vienos kaina būtų apie 62 500 Eur, iš viso – 9,87 mln. eurų); mažinti automobilių saugyklos perimetrą – ją įrengti tik po aikšte, nelendant po Herkaus Manto gatve.

Pastaroji alternatyva turi papildomus tris variantus: vieno lygio automobilių saugyklą su 123-130 parkavimo vietų (vienos kaina apie 50 000 Eur, iš viso apie 6,5 mln. eurų); dviejų lygių automobilių saugykla su 266-270 vietų (vienos kaina apie 35 000 Eur, iš  viso apie 9,45 mln. eurų); trijų lygių automobilių saugykla su 409 vietomis (vienos kaina apie 27 500 Eur, iš viso 11,247 mln. eurų).

Savivaldybės administracija siūlo politikams pritarti didžiausios apimties variantui.

Teigiama, kad tokia automobilių saugykla “reikalinga išspręsti parkavimo vietų skaičių miesto centrinėje dalyje”. Ja esą naudosis tiek kultūros, viešųjų paslaugų, tiek verslo subjektų darbuotojai bei lankytojai. Aiškinama, kad 500 metrų spinduliu nuo Atgimimo aikštės yra ar bus tokie objektai kaip Muzikinis teatras, “Memelio miestas”, “Viktorijos” viešbutis, Dangės skveras, Jono bažnyčia, Jono kalnelis, Menininkų kūrybinės erdvės Jūros g. O nepastačius aikštelės esą “didės visuomenės nepasitenkinimas dėl transporto sukeliamo užterštumo ir triukšmo miesto centre, dėl nesudarytos galimybės saugiai pastatyti automobilius”.

Suskaičiuota, kad darant prielaidą, jog aikštelėje būtų 45 % užimtumas ir ja vidutiniškai bus naudojamasi 10 valandų pagal  senamiesčio 0,9 Eur/val. tarifą, per metus iš jos būtų gaunama apie 596 tūkst. eurų pajamų.

Politikų reakcija

Klausimą Kolegijai pristatęs Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas aiškino, kad verslas prie tokio projekto gali prisidėti trim būdais – galima koncesija (bet jos procedūros užtruktų apie metus), taip pat galima aukciono būdu parduoti vietas arba sudaryti jų ilgalaikės nuomos sutartis.

Kolegijos narys Algirdas Grublys teigė, kad įrenginėjant bet kurio dydžio požeminę aikštelę vis tiek reikės ilgų polių, kaip kad “Klaipėdos energijos” kaminui, tad jis siūlė automobilių stovėjimo vietas planuoti būtent šios įmonės teritorijoje, nes ji vis tiek turėtų nutraukti veiklą šioje vietoje.

“Siūlomas pats brangiausias variantas, kuriam pinigų reikia čia ir dabar. Galime svajoti apie požemį tik Lėbartuose. Laikas ir įsipareigojimai teatrui dabar yra svarbiausia. Siūlau nelįsti į žemę, tvarkyti paviršiuje ir Muzikiniam teatrui ieškoti automobilių stovėjimo vietos ant žemės. Juk teatras ir iki šiol funkcionavo”, – sakė Artūras Šulcas.

“Daugiau klausimų nei atsakymų. Sunkiai įsivaizduoju mūsų rotušės dydžio pastatą po žeme. Kita vertus, neaišku, ar architektai teisūs. O kur dar eksploatacija, vandens dalykai ar įvertinti, ji būtų sudėtinga. Susilaikykime nuo sprendimų”, – siūlė Rimantas Taraškevičius.

Kolegija taip ir padarė – nepalaimino nė vieno iš Savivaldybės administracijos pasiūlytų variantų ir nutarė laukti konkrečių verslo įsipareigojimų. O ką esant tokiai situacijai dabar turės projektuoti “Cloud architektai” “Atvirai Klaipėdai” negalėjo pasakyti nė vienas iš tokį klausimą išgirdusių Savivaldybės administracijos atstovų.

Ne pirmas objektas

Atgimimo aikštė – ne pirmas toks Klaipėdos objektas, kurį beplanuojant kaina ima augti lyg ant mielių.

Žolynų kvartale projektuojamos Šimtmečio mokyklos sąmata išaugo nuo 6,8 iki 12,5 mln. eurų. Taip esą nutiko dėl to, kad statybų darbų kaina nuo pirminės sąmatos laiko padidėjo apie 25 proc., nauji pastatai dabar jau turi atitikti A+ energinę klasę. Teigiama, kad nebuvo įvertintas sklypo reljefas, šilumos trasos perkėlimo poreikis paaiškėjo tik gavus techninius sprendinius, o projektuotojai dar pasiūlė įrengti galeriją.

Atrodo, kad į stalčių jau padėtas ir 24 805 eurus atsiėjęs daugiaaukščio garažo Bangų gatvėje projektas. Jį parengus paaiškėjo, kad vietoje dabartinės apie 70 vietų aikštelės turinčiame iškilti statinyje būtų apie 100 vietų automobiliams, 40 dar liktų lauke. O preliminari vien tokio garažo kaina siektų apie 1,2 mln. su PVM.


2019-01-14

11 komentarai apie “Politikams – dešimties milijonų karštumo “bulvė” (papildyta)”

  1. Na,jei tiek kainuoja projektas, tai kiek kainuos parkingo valanda??? I teatra bilietus ne kazkas begali nusipirkti…. , o dar parkavimas kainuos antra bilieta . Viskas projektas ne z m o n e m s, o kazkokiai saujelei ”elitiniu” zmoniu. Apie kokia kultura ir kulturos objentus kalbame.(spalvoti grojantys fontanai daugiau zmoniu pritrauktu nei menulis ant asfalt, jei jau apie trauka kalbame) (muzikinis teatras persikeles i Zveju rumus, ir salia aiksteles dydis ne guminis, o telpama, ir visuomeniniu transportu atvaziuoji i patogu , stoteles visai salia).

  2. Suklaidinau. Antžeminės dalies sprendimo kaina padidėjo ne 1.3, o 2.3 karto (nuo 1,6 iki 3,7 mln. EUR)

  3. Dar tik popieriuje egzistuojančiam parkingui per metus pabrangus net 6 kartus (nuo 1,7 iki 10 mln. EUR), niekas iš Kolegijos narių nebepastebėjo “tik” 1,3 karto padidėjusios antžeminės Atgimimo aikštės sprendimo kainos. Aikštės sutvarkymas ir plieninio išgaubto blyno įrengimo kaina išaugo nuo 1,6 iki 3,7 mln. EUR. Į dalyvavusių svečių replikas jau po Kolegijos posėdžio apie stebuklingai išaugusią kainą, vienas mero administracijos darbuotojų nusistebėjo klausimą keliančių neišmanymu: “juk visko kainos paaugo..”.

    Pasidomėjau to “visko” kainų pokyčiu. Verslo žinios teigia, kad per metus (2018 m. lapkričio mėn., palyginti su 2017 m. lapkričio mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,7%. Tai lėmė darbo užmokesčio (6%), statybinių medžiagų ir gaminių kainų (1,6%) bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1%) padidėjimas. Pažiūrėjau ir į pasaulines plieno, kurio tikrai nemažai reikės 3 – 4 mm storio plieno blynui, kainas Europoje – jos per pastaruosius metus buvo paaugusios, bet dabar vėl yra tame pačiame lygyje. Tai kas taip pabrango, kad niekaip nepakitus projektui, jo realizavimo kaina per metus pakilo 131 proc., t.y. daugiau nei dvigubai?

    Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/12/28/statybu-sanaudos-per-metus-brango-27#ixzz5cbaafCx4

    • Medžiagos dar ne viskas, darbo jėga ženkliai pabrango, gerbiamasis. Statybininkai be 1,5 tūkst. per mėn. neina dirbti ir jų šiaip trūksta, veža iš Ukrainos.

  4. “…jau yra laimėtas tramvajaus įrengimo konkursas.”- Klaipėdos dienraščiui atviravo Zulcas. Gal Atviros Klaipėdos žurnalistai galėtų pasidomėti konkrečiau?

  5. Akivaizdus pinigų plovimas. Kaip bebūtų, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės reikia būtinai, žinant, kad senamiestis bus skirtas tik pėstiesiams, atsidarys rekonstruotas muzikinis teatras ir t.t., kad nekirsti medžių ir neplatinti gatvių, reikia tos aikštelės ir sakyčiau kiekvienoje senamiesčio pusėje turėtų būti tokia automobilių stovėjimo aikštelė, kad žmonės turėtų iš bet kuriuos pusės atvažiavę kur pasilikti automobilius. O kas liečią projektą Atgimimo aikštės viršuje, tai kategoriškai prieš, visiškai neatsižvelkta į miestiečių norus, ant brėžinio ir dar iš viršaus gal ir gražus sumanymas, bet ką žmonės pamatys būdami pačioje aikštėje? Juodą ( smerčiaus ) aikštę, kuri niekaip nesiasocijuoja su atgimimu ir bliūdą, kur nesupras kas čia per daiktas, kol nepakils sutemus viešbučiu į aukštesnius aukštus. Manau tikrai atsirastų patrauklesnių projektų, jeigu tik savivaldybė norėtų, bet kažkodėl būtent šis variantas yra stumiamas, kuris yra prieš miestiečių valią.

  6. Pradžia buvo nuo mėnulio ir dangaus skliauto įdėjos. Tad logikos projekto raidoje nemažai. Nenoriu būti blogu pranašu, bet žemės gyventojams reikėtų nepamiršti ir apie pasaulinę klimato kaitą, tai ir kaina matyt bus ženkliai didesnė. Nes siūlomu kainos atveju išlieka klausimas – ar Atgimimo aikštės parkingai netaps požeminiu baseinu? Nes, koks bus poveikis senamiesčiui ir aplinkinėms teritorijoms siaurinant Danės upės vagą ( projektuojant ir statant upės krantines)? Nuolatinis dirbtinis upės vagos, šiaurinio, pietinio Danės upės kranto siaurinimas žiotyse suponuoja prielaidas, kad poveikis tikrai bus (jau ne kartą buvo!). Dar 2005 metais tai patvirtino Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorija savo rekomendacijose. Kad ši grėsmė netgi labai reali, įrodo Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų atlikta galimybių studija apie karščiausias potvynių zonas Klaipėdos apskrityje. Tai akivaizdu, apie tai ne kartą buvo rašyta vietinėje spaudoje, buvo akcentuojama savivaldybės administracijai. Po 2005 metų potvynio mieste, atliktoje Akmenos-Danės potvynių rizikos įvertinimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo galimybių studijoje, už kurią buvo sumokėta 90 000 litų, Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai teigė (citata) -„Perspektyvos – nuo įsimintinų 2005-ųjų niekas nepasikeitė ir Klaipėdos senamiestyje. Jeigu Klaipėdą užkluptų liūtis, Teatro aikštė ir aplinkinės teritorijos vėl primintų Veneciją. Lietaus kanalizacija nespėtų sugerti visų kritulių ir jų išplukdyti į Kuršių marias, Danės upę bei Smeltalės upelį .“ Iki šiol ne tik kad nieko nepadaryta, bet ir net po šių perspėjimų upės krantinės projektuojamos ir statomos siaurinant upės vagą tad, akivaizdu, kad tai darys reikšmingą poveikį pratekančio Danės upės vandens balansui. Ir nereikšminga smulkmena – kelintame parkingo aukšte „pakibs“ pažadėtos išsaugoti, archeologinės vertybės?

  7. Nieko nuostabaus, kai ekskursijų vadovas R,Zulcas su S.Budinu kuria galimybių studijas, tai nuo 1,5 mln. iki 17 mln. per gera pusmetį ir brangsta tos „karštos bulvės“. Miestiečiai rėkia ir mitingus organizuoja, politikai lyg seni kuinai mašalų užpulti, ausim karpo, o meras rankom skėsčioja – ką aš padarysiu – toks savivaldos įstatymas, tokia galimybių studija. Ką jūs bėdžiai, nežinot, infliacija – viskas brangsta, krizė artėja. Nesutinku – mūsų miestelyje ji jau senai gilias šaknis suleido, tik ne ekonominė – padorumo ir smegenų. Paradoksalu – miesto centre 200-300 ha (požiūrio reikalas – http://www.facebook.com/photo.php?fbid=1981201872000573&set=pcb.1981204872000273&type=3&theater) apleistų, pramonės ir infrastruktūros teritorijų, bet mes rausiamės jau 3-is aukštus po žeme. Kodėl tik 3-is, kodėl nedarome iš karto metro stoties – kada nors gal prireiks? Dėl miesto ženkliuko ir 26 tūkstantėlių aistros virė, panoramos kalbėjo, komisijos kalėsi, o čia tylu, ramu. Nei miesto biudžetas, nei viešas interesas politikams ir juolab prokurorams nerūpi. Taigi niekas dar skundo neparašė, tad ir problemos nėr. Smalsu, kuris čia būsimasis meras tuos „projektus“ imsis realizuoti ir gaila, kad tas mūsų šaunuolis Budinas neina į merus. Labai liūdna, bet galime ir pasidžiaugti – prieš metelius apie tai parašyti niekas nebūtų išdrįsęs ir viltis, kad mūsų miestelio mero kolegijos narių vakarykštės laisvės metinių pagirios šiandien nekamuos. Nors….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt