„Atviros Klaipėdos” išjudinti statybų inspektoriai atliko patikrinimą ir surašė reikalavimą verslininkui Rimantui Cibauskui nugriauti jau metų metus valstybės sklype stovinčią nelegaliai pastatytą tvorą.

Po to, kai tvoros istorija ėmė domėtis „Atvira Klaipėda”, panašaus turinio prašymą buvo surašiusi ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jį R. Cibauskas bandė panaikinti per teismus, tačiau jo prašymą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Nors teismai dar prieš keletą metų buvo konstatavę tokį faktą, tik po žurnalistų klausimų Statybų inspekcijai pavyko nustatyti, kad Rimantas Cibauskas iš tiesų valstybinės žemės sklype yra pastatęs tvorą, susidedančią iš trijų dalių, čia yra 17 jos stulpų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Be žurnalistų dėmesio nedirba?

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie tai, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, R. Cibauskas apskundė teismui NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti. R. Cibausko ieškinį atmetė visų instancijų teismai.

Tada jau NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė.

Tada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Jis pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą. Verslininkas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Nepaisant visų šių teismų R. Cibausko tvora Dailidžių gatvėje toliau juosė valstybinę žemę. „Atvirai Klaipėdai“ pernai spalio pabaigoje uždavus NŽT klausimą, kodėl taip yra, buvo inicijuotas naujas patikrinimas. Jo metu nustatyta, jog „suformuotame valstybinės žemės sklype yra mūrinė tvora, kuriai NŽT sutikimas nėra išduotas“, tad NŽT kreipėsi į Statybos inspekciją.

Pastarosios Klaipėdos departamentas po kurio laiko žemėtvarkininkus informavo, kad neketina imtis priemonių dėl tvoros pašalinimo, nes yra sukakęs senaties terminas (10 metų).  „Atvirai Klaipėdai” kreipusi į Valstybinę teritorijų priežiūros ir statybos inspekciją (VTSPI) paaiškėjo, kad jos Klaipėdos departamentas „netinkamai pritaikė taisykles”, nes tais atvejais, kai yra įtarimų dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje, statybos darbams 10 metų senaties temimas netaikomas. Todėl Klaipėdos departamentui buvo pavesta atlikti patikrinimą dėl tvoros teisėtumo, o dėl inspekcijos Klaipėdos departamento darbuotojų veiksmų pradėtas vidinis patikrinimas.

Kokie rezultatai?

Dabar jau „Atvira Klaipėda” pasiteiravo VTSPI, kokie yra abiejų – tiek tvoros, tiek tarnybinio – patikrinimų rezultatai.

VTSPI atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė informavo, kad patikrinimo Dailidžių gatvėje metu buvo nustatyta, jog valstybinės žemės sklype yra pastatyta tvora, susidedanti iš trijų dalių, čia yra 17 jos stulpų.

„Statinys yra pastatytas savavališkai, neturint žemės sklypo savininko, valdytojo sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento. Todėl statytojui surašytas savavališkos statybos aktas, taip pat privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius valstybinės žemės sklype, padarinių pašalinimo terminas nustatytas iki 2018-07-26”, – teigė VTSPI atstovė.

Pasak jos, po tarnybinio patikrinimo visi inspekcijos darbuotojai buvo „įspėti dėl privalomų veiksmų, kurių turėtų imtis esant analogiškoms situacijoms su statiniais valstybinėje žemėje”.

Nesėkmingai skundžiasi teismams

Nors NŽT pernai lapkritį buvo surašiusi tik raštą, kuriame geranoriškai prašė R. Cibausko iki 2017 m. gruodžio 31 d. pašalinti ant valstybinės žemės pastatytą tvorą bei pažymėjo, kad to nepadarius bus priversta kreiptis į VTSPI, verslininkui nepatiko net ir tokia forma surašytas prašymas. R. Cibauskas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašė panaikinti šį raštą.

Tačiau šis teismas atsisakė priimti tokį verslininko skundą. Tad jis tokį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau ir jo kolegija šį antradienį neskundžiamu sprendimu konstatavo, jog toks skunda yra nepriimamas.Abu teismai pabrėžė, kad NŽT rašte tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir suformuluotas pasiūlymas, nepateiktas privalomasis nurodymas nugriauti statinį, kurį jau būtų galima skųsti bendrosios kompetencijos teismui.

„Man turėtų padėkoti”

„Jei yra toks reikalavimas, tai jį skųsime. Aš net nežinau, kad jis toks yra – visus reikalus esu perdavęs advokatui. Taip negali būti, aš kaip Lietuvos pilietis jau esu kažkokioje košėje pakliuvęs”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė R. Cibauskas.

„Aš nematau, kad Lietuvoje būtų koks nors kitas žmogus, kuris būtų taip stipriai skriaudžiamas šituo atžvilgiu. Juk Vyriausybės buvo net skatinama, kad įsiterpę sklypai turėtų šeimininkus, skatino juos parduoti. Mano atliktas darbas yra pagarbos vertas dalykas ir aš turėčiau ne aiškintis, o būti kaip pavyzdys, kaip iš tikrųjų reikiam tvarkytis”, – teigė Rimantas Cibauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jis kaip ir praėjusį kartą aiškino, kad Savivaldybė esą pirmiausia turėtų priimti visus jo padarytus darbus ir tik tada „arba griauti, arba parduoti, nes tvora yra tik 5-10 procentų”.

Tačiau Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tvirtina, kad pats R. Cibauskas neatliko sutartyje numatytų darbų – neparengė visos dokumentacijos, nesukvietė komisijos, nėra pasirašyto statybų užbaigimo akto, neatlikti kadastriniai matavimai. Visa tai padarius Savivaldybė esą tikrai perimtų turtą, kuris turėjo būti sukurtas pagal infrastruktūros plėtros sutartį.

„Jei aš kažką dabar sunaikinu, nugriaunu tą tvorą, tai man dabar sakys, kad negali priimti darbų. Tai ką dabar vienas žmogus kažką parašo ir dabar nuo jo prasideda tiesos, pasaulio pažinimas? Taip negali būti. Dabar formaliai sako ar ano ar kito. Jie gi žino, kad darbai atlikti, buvo ir teismas tai įrodę, tai negi aš dabar tarp tų kabinetų turiu lakstyti, kviesti komisiją? Jeigu būtų viskas taip paprasta aš jau seniai būčiau viską sukvietęs ir sutvarkęs. Čia kažkoks atsirašinėjimas. Nors jau praėjo tiek laiko, gal galiu bandyti daryti ir taip, kaip Kačalinas sako. Kaip advokatas nuspręs, taip ir darysiu. Viską, ką supratau toje sutartyje ir dariau, kam reikėjo gauti leidimus išsiėmiau, kam nereikėjo to ir neprašiau. Tvorai tuo metu nereikėjo, paskui reikėjo, paskui dar keitėsi. Nemanau, kad čia yra koks nesusikalbėjimas, čia yra rinkiminis reikalas – nuo rinkimų iki rinkimų. Čia yra viskas aišku. Čia toks liberalų triukas išnaudoti kompromituojant, nors aš nemanau, kad galėčiau būti naudingas”, – apie tvoros griovimą dėstė R. Cibauskas, tačiau kartu pripažino, jog minimoje sutartyje nebuvo detaliai nurodyta, kad reikia statyti tvorą.

Verslininkas yra įsitikinęs, kad šioje situacijoje viskas turėtų būti priešingai ir jam turi būti padėkota, kaip aktyviam bendruomenės nariui, kad jis savo lėšomis sutvarkė apleistą teritoriją.

„O Nacionalinė žemės tarnyba mano advokatui sakė, kad spaudžia čia žurnalistai. Tai tiesiog formuojama nuomonė ir daromas spaudimas, o ne ieškoma esmės. Aš nematau, kad Lietuvoje būtų koks nors kitas žmogus, kuris būtų taip stipriai skriaudžiamas šituo atžvilgiu. Juk Vyriausybės buvo net skatinama, kad įsiterpę sklypai turėtų šeimininkus, skatino juos parduoti. Mano atliktas darbas yra pagarbos vertas dalykas ir aš turėčiau ne aiškintis, o būti kaip pavyzdys, kaip iš tikrųjų reikia tvarkytis. Šitoje vietoje yra labai daug piktnaudžiavimo iš visų tarnybų. Ir realiai matau, kad čia nesibaigs, nes čia yra toks rinkiminis šou ir nieko nepadarysi”, – teigė R. Cibauskas, bet paklaustas ar eis į rinkimus aiškiai ir neatsakė.

Bando kitais keliais

Nelegalios tvoros nenugriaunantis R. Cibauskas ja užtvertą valstybinės žemės sklypą bando gauti ir kitais būdais. Pernai birželio 6 d. jis jau nusipirko dalelę jo – įsiterpusius 0,398 ha. O spalio 19-ąją Savivaldybė sulaukė R. Cibausko prašymo koreguoti detalųjį planą ir pakeisti neteisėtai užimto sklypo paskirtį iš bendrojo naudojimo želdynų į vienbučių-dvibučių pastatų teritoriją. Savivaldybės specialistai tada „Atvirai Klaipėdai“ aiškino, kad jei sklypo paskirtis būtų pakeista, vėliau galėtų būti rengiamas jo pardavimo aukcionas.

Visgi vėliau Savivaldybė nusprendė, kad šioje situacijoje neužtenka tik detaliojo plano koregavimo, o būtina keitimo procedūra. Lapkričio viduryje R. Cibauskas ją ir pradėjo.