Bibliotekos archyve pavyko aptikti 1950 m. direktoriaus įsakymų knygą. Tad įsakymas Nr. 1 1950 m. spalio 1 d. skelbė: Vadovaujantis srities kultūros švietimo valdybos įsakymu nuo šios dienos pradedu eiti Klaipėdos srities bibliotekos direktoriaus pareigas (pažodinis vertimas iš rusų kalbos). Pasirašo direktorius N. Petrovas.

Būtų panašu, tarsi samozvanec (apsišaukėlis) pats save paskyrė į šį postą. Taip atrodytų iš mūsų laiko perspektyvos, bet kiti laikai, kitos mados…

1961 m. bibliotekos darbuotojai su kursantais. Pirmoje viduryje sėdi Valentinas Malukas, jam iš dešinės Zenona Mickevičiūtė. Fotografija iš KLAVB archyvo

Personalo įsakymai rašyti ranka (reikia manyti, rašomosios mašinėlės buvo nemenkas deficitas, būsimajam bibliotekos direktoriui kare nepavyko įsigyti trofėjinės „Remington“, o iki kompiuterių atsiradimo bibliotekoje teks palaukti beveik pusšimtį metų), nesunkiai įskaitomu braižu. Tikriausiai daugeliui, o ypač jaunajai kartai, bus be galo keista patirti, jog Lietuvos, tegul ir tarybinės, kultūros įstaigoje direktoriaus įsakymai rašomi ranka ir dar rusiškai. Bet tais laikais valstybinės kalbos įstatymo nebuvo, atvirkščiai, visur buvo skatinama vartoti rusų kalbą ir į vadovaujančius postus sodinti rusakalbius kadrus. Tai buvo vadinama „broliškų tarybinių tautų nesavanaudiška pagalba nuo fašistinių grobikų išvaduotam kraštui“. Dabar tai vadinasi kitaip. Bet tolesni įvykiai dalinai paneigs šiuos teiginius.

Taigi, pirmi keturi direktoriaus įsakymai buvo apie personalo komplektavimą. Iš viso per tą laiką į darbą bibliotekoje buvo priimta 14 darbuotojų, neminint direktoriaus. Penktasis įsakymas, pasirašytas lapkričio 16 d., skelbia, jog dėl užsitęsusių įkurtuvių, trūkstant patalpų ir dėl to neturint galimybių panaudoti turimų etatų atleidžiama valytoja bei kūrikė. Gruodžio 1 d. įsakymu dėl tos pačios priežasties laikinai atleidžiami, neišmokant piniginės kompensacijos, net šeši darbuotojai.

6-uoju įsakymu, pasirašytu lapkričio 25 d., direktorius septynioms dienoms siunčia Komplektavimo skyriaus vedėją Račą Vytautą, Kazio, į Vilnių Kultūros švietimo komiteto kvietimu atsirinkti ir „atsikrauti“ knygų bei bibliotekinės technikos. O gruodžio 8 d. du darbuotojai siunčiami komandiruotėn į regioną teikti metodinę pagalbą.

1951 m. pradžioje įsakymu Nr. 1 du iš laikinai atleistų darbuotojų grąžinami į darbą: bibliotekininkė Valentina Kudriašova ir sekretorė mašininkė Elena Grinujavičienė, kuriai pavedama rūpintis ir darbo knygelėmis.

Praėjus trims mėnesiams nuo bibliotekos įsteigimo, skundžiantis nepritekliais, 1951 m. sausio 8 d. sudaroma komisija ir jai pavedama
atlikti skaityklos materialinių vertybių inventorizaciją.

Metodinis darbas bibliotekoje virte virė. Dažniausiai į rajonus vykdavo pats direktorius, V. Račas, S. Ratkevičius, A. Kalendraitė.

1951 m. vasario 14 d. direktorius pasirašo įsakymą Nr. 10. Jame atleidžia iš pareigų M. Mariją, kaip nepanorusią dirbti srities bibliotekoje. Tame pačiame įsakyme bibliotekininkę G. Paulauskaitę ir bibliotekinę technikę E. Kaunaitę irgi atleidžia iš pareigų, nes bibliotekos darbas stabdomas dėl patalpų stokos.

Kovo 20 d. įsakyme Nr. 12 skaitome: Atsižvelgiant į tai, kad metodinė-bibliografinė srities bibliotekos veikla susijusi su kasdieniniu bendravimu su rajoninėmis bei kaimų bibliotekomis ir dažnomis komandiruotėmis į vietas, būtina mokėti lietuvių kalbą. Ryšium su aukščiau išdėstytu, keičiu įsakymą Nr. 10 1951 II 14 ir atleidžiu vyr. bibliografę M. Mozželiną (ją jau spėjo vėl priimti) nuo pareigų pagal 47 str. Darbo kodekso, kaip neatitinkančią užimamų pareigų.

Atkreipkite dėmesį, tai vyksta 1951 m., kai Lietuva buvo aktyviai rusinama. Istorikas Vasilijus Safronovas rašo: Istoriografijoje įprasta teigti, kad vadinamųjų nacionalinių kadrų politika buvo aktualizuota 1953 m., kas siejama su priemonėmis, kurių ėmėsi Lavrentijus Berija, bandydamas įsitvirtinti valdžioje Maskvoje po J. Stalino mirties. Neneigiant lemiamos 1953 m. įvykusių poslinkių reikšmės, reikia pažymėti ir tai, kad patikimų nacionalinių kadrų protegavimo politika nuo pat 1945 m. buvo vienas iš LKP(b) kadrų politikos uždavinių.

Kitaip sakant, direktorius N. Petrovas pralenkė laiką. Beje, bedarbystė M. Mozželinai truko neilgai. Balandžio 1 d. ji vėl priimama į darbą vietoje išėjusios į dekretą darbuotojos V. Kudriašovos. Su įdomia formuluote: nurodant, jog nuo birželio 1 d. (tiek truko dekretinės atostogos) bus atleista be išeitinės išmokos.

Gegužės 16 d. atleidžiamas Komplektavimo skyriaus vedėjas V. Račas pačiam prašant, vietoje jo tą pačią dieną paskiriamas S. Vradiji. Buvęs skyriaus vedėjas atrado savo tikrąjį pašaukimą ir išvyko į Kauną dainuoti muzikiniame teatre.

Birželio 1 d. į darbą vyr. bibliografu priimamas Valentinas Malukas. Nuo liepos mėn. direktorius N. Petrovas, išvykdamas į komandiruotes ar atostogauti, pavaduojančiu skirdavo S. Vradiji.

Rugsėjo 1 d. iš pareigų pačiam prašant atleidžiamas abonemento vedėjas Stasys Ratkevičius – būsimasis Kauno lėlių teatro direktorius, vietoje jo skiriama nuolat atleidžiama ir vėl priimama M. Mozželina.

Rugsėjo 6 d. perduodant bibliotekos knygų fondą komisija aptiko trūkumą: 27 egz. knygų už 180 rublių 35 kapeikas. Direktoriaus įsakymu trūkumą pinigais ar knygomis liepta išieškoti iš buvusio abonemento skyriaus vedėjo S. Ratkevičiaus. Kaip tai pavyko, neturėjau galimybės nustatyti.

1951 m. rugsėjo 17 d. įsakyme direktorius, remdamasis srities kultūros švietimo skyriaus vedėjo įsakymu, atleidžia V. Maluką iš vyr. bibliografo pareigų ir skiria direktoriaus pavaduotoju mokslui.

Balandžio 22 d. sudaroma komisija priimti statybos remonto darbus. O gegužės 7 d. skiriama disciplininė nuobauda Komplektavimo skyriaus vedėjui S. Vradijui, pažymint, jog tekstas lietuvių kalba yra asmens byloje (?). Analogiškas įsakymas apie disciplininę nuobaudą gegužės 31 d. M. Mozželinai. Liepos 14 d. įsakymu perspėjamas S. Vradiji, jog bus atleistas nuo rugpjūčio 1 d., kaip neturintis aukštojo bibliotekinio išsilavinimo. Valytoja Mockutė taip pat perspėjama apie atleidimą dėl prastai atliekamų pareigų. Autoriaus pastaba: 1983 m. personalo įsakymų byloje rastas raštelis rašytas rusų kalba. Pateikiamas vertimas: Mes, buvę Klaipėdos srities bibliotekos darbuotojai: Okatova-Batiajeva Jelena Sergejevna, Čiplienė-Kalendraitė Albina, Domo, dirbome bibliotekoje nuo 1950 m. spalio 1 d. kartu su Mozželina Marija Grigorjevna, nuo gruodžio 1 d. 1950 m. Mozželina buvo neteisėtai atleista iš darbo dėl asmeninio konflikto su bibliotekos direktoriumi. Bylą sprendė liaudies teismas, kuris atstatė Mozželiną į buvusias pareigas.

Autoriaus pastaba: Jelena Batiajeva bibliotekoje dirbo nuo 1950 m. rugsėjo iki 1952 m. liepos. Išvyko gyventi iš Klaipėdos.

1952 m. rugpjūčio 1 d. į darbą priimama Zenona Mickevičiūtė, ateityje tapsianti direktoriaus pavaduotoja mokslui. Ir dėmesio: 1952 m. lapkričio 6 d. aptiktas pirmasis įsakymas V. Maluko ranka rašytas lietuvių kalba. O 1953 m. kovo 5 d. N. Petrovas rašo įsakymą Nr. 12: […] nuo šios dienos atleidžiu (snimaju) save iš direktoriaus pareigų. Ir įsakymas Nr. 12a: […] nuo kovo 5 d. skiriu draugą V. Maluką bibliotekos direktoriumi.

1953 m. liepos 4 d. įsakymu nuo liepos 6 d. direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams skiriama Janina Paluikytė. Maga pacituoti ir 1955 m. liepos 15 d. įsakymą: Sąryšyje su tuo, kad LTSR kultūros ministerija 1955 m. birželio 29 d. raštu Nr. 15 atsiunčia nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. direktoriaus pavaduotoją, 1955 m. baigusį Vilniaus Valst. Kapsuko vardo universitetą, bibliotekininkystės specialybę, įspėju drg. Paluikytę J., kad nuo š. m. rugpjūčio 1 d. būsite pervesta į vyr. bibliotekininko pareigas, vadovauti Komplektavimo ir knygų apipavidalinimo skyriui. Vyr. bibliotekininkę Moželiną M. G., kaipo negalinčią pilnai atlikti savo pareigų, nemokant lietuvių kalbos, negalinčią vadovauti rajonų komplektavimo darbui, įspėju, kad nuo š. m. rugpjūčio 1 d. būsite pervesta dirbti į bibliotekininko pareigas.

Bet tų pačių metų spalio 6 d., remdamasis išvakarėse paskelbtu LTSR kultūros ministerijos įsakymu, direktorius atleidžia savo pavaduotoją Sergiejų Brazaitį iš užimamų pareigų ir vietoje jo skiria metodistę S. Vaidinauskaitę. Kadrų rokiruotės tiesiog mirga akyse.

Per 70 bibliotekos gyvavimo metų joje dirbo beveik pusė tūkstančio žmonių. Vieni trumpiau, kiti ilgiau, vieni paliko ryškų pėdsaką bibliotekos istorijoje, kiti „išnyko kaip dūmas“, tarsi jų nė būti nebuvo.

Vieni tarp knygų ir šių sienų praleido dešimtmečius, kiti nespėjo nė kojų apšilti. Pagrindinė darbuotojų kaitos priežastis buvo (ir yra) menkas atlygis, o iki naujųjų rūmų atidarymo dar prisidėdavo ir prastos darbo sąlygos. Buvo nemažai ir tokių, kuriems netiko psichologinis klimatas. Priežasčių tiek, kiek ir žmonių, peržengusių vieną dieną bibliotekos slenkstį.

Istorijos požiūriu yra įdomu susipažinti su 1997 m. (likus metams iki padedant kertinį akmenį naujajai bibliotekai) sudarytu bibliotekos
kolektyvo portretu:

Tyrimas apėmė 59 bibliotekos darbuotojus: bibliotekininkus, 3 buvusius bibliotekininkus – senjorus ir 3 administracijos bei ūkinio personalo atstovus.

• Bendras amžius: 2 657 metai, vidurkis – 45,03, vyriausiajam – 71, jauniausiajai – 23.

• Bendras kolektyvo stažas – 1 137 metai, vidurkis – 19,2.

• Ilgiausiai – 46 metus dirba buvęs antrasis bibliotekos direktorius V. Malukas, trumpiausiai – 2 metus dirba penki darbuotojai.

• Pagal stažą pasiskirstoma: nuo 1 iki 10 metų – 17 darbuotojų; nuo 10 iki 20 metų – 15; nuo 20 iki 30 – 17, nuo 30 iki 40 – 8; nuo 40 iki 50 – 2 darbuotojai.

• Jauniausia, pradėjusi dirbti bibliotekoje, turėjo 17 metų, daugiausia, net dvylika darbuotojų, pradėjo dirbti turėdami 30 metų, o vienas net 51 metų.

• 9 darbuotojos netekėjusios, 6 išsituokę, 3 ištekėjusios antrą kartą, 1 – našlė.

• Iš viso bibliotekos kolektyvas turi 81 vaiką; 3 vaikus turi 4 darbuotojai, 2 – 27 ir po 1 – 15 darbuotojų.

• 3 gyvena ne miesto ribose: 1 – Kretingoje, 1 – Pėžaičiuose, 1 – Tauralaukyje. Mieste daugiausia, net po 5 – Kretingos gatvėje ir Baltijos prospekte; 4 – Simonaitytės g., po 3 Taikos prospekte ir Šilutės plente. Kiti išsibarstę po visą miestą, o 1 gyvena už bibliotekos tvoros Pievų Tako g.

Bibliotekos bendruomenė 2000 m. Broniaus Beinoravičiaus fotografija

O kaip atrodėme po gero dvidešimtmečio, bibliotekos jubiliejaus išvakarėse?

• 99 darbuotojų bendras stažas – 1 537, vidurkis – 15,5.

• Bendras amžius – 4 703, vidurkis – 47,5, vyriausias šių eilučių autorius – 70, jauniausias – 21 metų.

• 17 netekėjusių, 8 išsiskyrę, 5 našlės.

• 11 darbuotojų ne Klaipėdos miesto gyventojai, 10 iš jų gyvena Klaipėdos rajone arba Gargžduose, 2 – Neringoje.

Skaičiuojant tik bibliotekininkus (jų yra 79), be ūkio ir eksploatavimo skyriaus, turime tokius skaičius:

• Bendras stažas – 1 294, stažo vidurkis – 16,4, bendras amžius – 3 542, amžiaus vidurkis – 44,8.

• Kiekybiniu požiūriu, bibliotekininkų skaičius augo beveik kas dešimtmetį. Jei 1950 m. buvo 12, 1960 m. – 15, 1970 m. – 32, 1980 m. – 64, 1990 m. – 67, 2000 m. – 102.

• Po to (po audito išvadų) etatų skaičius buvo sumažintas iki 99 ir dabar toks yra.

Bibliotekos bendruomenė 2008 m. J. Gečo nuotr.

Paskaičiavus paaiškėjo:

• 40 ir daugiau metų bibliotekoje yra išdirbę arba dar dirba 27 žmonės.

• Po 30 ir daugiau metų išdirbo arba dar dirba 21 žmogus.

• Po 20 ir daugiau metų išdirbo arba dar dirba po keletą darbuotojų.

Tikras proveržis bendruomenės atjauninimui prasidėjo nuo 2001 m., kai bibliotekoje imta įdarbinti KU absolventes, įgijusias bibliotekininkystės mokslų bakalaurą, iš viso priimta 26, o 18 iš jų dirba iki šiol.

• Bibliotekos 70-metį kartu šventė du bendraamžiai, 3 darbuotojai šventė 50-mečius ir 1 –60-metį.

Bibliotekos bendruomenė 2018 m. E. Maciaus nuotr.

• Dabar įvairiuose bibliotekos veiklos baruose darbuojasi 18 vyrų – visų 70 metų istorijos rekordas. Tai sudaro 18 proc. visų darbuotojų.
jie sumaniai tvarko informacinių technologijų sistemas, reguliuoja šildymo, vėdinimo, elektros ūkį, vairuoja bibliotekos automobilius, knygas „gydo“ ir parodas eksponuoja, kuria dizaino darbus.

• Yra keturios Linos, trys Daivos, trys Ievos, trys Danguolės, Martynas ir dvi Martynos, Tomas ir Toma, dvi Nijolės, du Juozai, du Stasiai ir kt.

ĮDOMŪS FAKTAI

1965–1969 m. buvo motoroleristo etatas;

1970 -aisiais dar buvo gaisrininko etatas;

1981 m. vairuotoju priimtas Donelaitis… Mykolas;

beveik dešimtmetį bibliotekos gyvenimą su fotoaparatu rankose fiksavo Eugenijus Macius;

Bibliotekos raštvedyba daugiau nei trisdešimt metų rūpinasi Danutė Lisovskaitė.

KELETAS LINKSMŲ PRISIMINIMŲ

Ramutė Bielskienė prisimindavo, kad Mira Cukermanienė, išgirdusi besiriejančius kolegas, keldavo akis į dangų ir sakydavo: „Viešpatie,
viešpatie, koks didelis tavo žvėrynas.“

Kas antro atėjusio įsidarbinti argumentas: „Noriu dirbti bibliotekoje, nes mėgstu skaityti.“

Vienu metu bibliotekoje darbavosi trys direktoriai: du buvę ir vienas esamas.

Kartą vedžiojau viešnias iš Rusijos po biblioteką. Praėjimo kortelė buvo marškinių kišenėlėje virš širdies, kad kaskart nereikėtų jos ištraukinėti, prie skaitytuvo priglausdavau kairiąją krūtinės pusę. Viešnios klausia: „Kak u vas otkryvajetsia dveri?“ („Kaip jūs atsidarinėjate duris?“) „Ja ich serdcem otkryvaju“ („Aš jas širdimi atidarau“), – pasakiau. Gandas apie direktorių, kuris širdimi atidarinėja duris, nuėjo plačiai.

Bibliotekos istorijoje yra žinomi tik trys atvejai, kai susituokė du bendradarbiai. Kiek lankytojų piršosi bibliotekininkėms – istorija nutyli.