Klaipėdos savivaldybės surengtą konkursą laimėjusi UAB „Pamario restauratorius” jau netrukus pradės 2,2 mln. eurų vertės Jono kalnelio rekonstrukcijos darbus.
Jų metu bus sutvarkytos dvi poternos, įrengtos sėdimos tribūnos, vaikų žaidimo aikštelė, dinaminis fontanas, ramaus poilsio zona, treniruoklių aikštelė, aikštė su nusileidimu prie vandens, pontoninės prieplaukėlės, naujas tiltas į raveliną. Į kalnelio teritoriją bus sudarytos sąlygos patekti ir neįgaliesiems – bus pandusai ir vienas keltuvas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Savivaldybė jau skelbė, kad siekiant atverti istorinį bastionų vaizdą turės būti iškirsti 243 medžiai, augantys ant Kurmarko bastiono (bastionų dalis tarp Tiltų ir Grįžgatvio gatvių), taip pat Gelderno bastiono (šiaurinė dalis) smaigalyje.
Pasak „Pamario restauratoriaus” vadovo Aldo Kliuko, rekonstrukcija prasidės būtent nuo medžio kirtimo darbų. O vėliau bus judama nuo tiltelio pietų kryptimi. Visus darbus turės prižiūrėti archeologai. Kasimo darbai, kurių prireiks komunikacijoms, šalia buvusios Jono bažnyčios vietos bus vykdomi rankomis.
Sutartyje yra numatyta, kad jei Savivaldybė negautų finansavimo, gali būti nevykdomas antrasis projekto etapas, įvertintas 305 tūkst. eurų. Jam priskiriamas poternų sutvarkymas ir naujo tilto iš ravelino (salos) statyba jau statomo daugiabučio kryptimi.
Rytinėje kalnelio dalyje bus įrengtos keturios pontoninės prieplaukėlės. Teritorijoje priešais statomą daugiabutį atsiras treniruoklių aikštelė bei aikštė su nusileidimu prie vandens. Priešais Kultūros fabriką bus įrengtas dinaminis, apšviestas, iš grindinio kilsiantis fontanas su garso sistema, už jo – tribūnos, skirtos aikštėje prieš Kultūros fabriką vyksiantiems renginiams stebėti.
Teritorijoje priešais Bangų gatvės automobilių stovėjimo aikštelę yra suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė ir ramaus poilsio zona. Žaidimų aikštelės vieta parinkta arčiau Tiltų gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų, nes jų kiemuose nėra galimybės įrengti tokio objekto. Aikštelę numatyta apverti apsaugine tvorele.
„Pamario restauratoriui” teks griauti ir Grįžgatvio gatvėje esančius bešeimininkiais pripažintus sandėliukus.
Keltuvas neįgaliesiems bus įrengtas netoli Tomo ir Pylimo gatvių sankryžos. Dar įvairiose kalnelio vietose bus įrengti penki pandusai. Esamų užvažiavimo pandusų ant pylimų dangos iš lauko riedulių bus pakeistos pjauto akmens danga.
Raveline (saloje) numatoma įrengti dvi šlaitų tribūnas, liejamo betono dangos piešinį. Taip pat projekte numatyta remontuoti ir du esamus tiltus.
Ant bastionų suprojektuotas naujas apšvietimas žemais šviestuvais. Įmontuojamais šviestuvais suprojektuota apšviesti tribūnas ir tiltus. Rytinė fosos pakrantė ir rytinis teritorijos pakraštys bus apšviečiamas parko šviestuvais.
Istoriniams pylimų takams bus naudojama surištos (nebirios) skaldos danga. Naujiems kietos dangos takams numatytos pjauto, deginto (neslidaus) paviršiaus granito trinkelės. Visu kietos dangos pėsčiųjų takų ilgiu suprojektuota neregių vedimo juosta. Šalia pėsčiųjų takų kas 150 m numatytos poilsio salelės, kuriose bus suoliukais su atlošais.
Pirmo etapo darbai pagal sutartį turi būti baigti per 18 mėnesių. Šis terminas gali būti pratęstas du kartus, bet ne ilgiau nei bendram 6 mėnesių laikotarpiui. II etapo darbams atlikti yra numatytas 8 mėnesių laikotarpis nuo jų vykdymo pradžios. Šis terminas irgi gali būti pratęsiamas du kartus, bet ne ilgiau kaip bendram 2 mėnesių laikotarpiui.
ISTORIJA
1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), Memelio miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Iš viso buvo penki bastionai, sujungti kurtinomis – Gelderno, Kurmarko, Prūsijos, Malūnų ir Marių.
Gelderno ir Kurmarko bastionai, kurtina, senasis ravelinas ir fosa yra dabartinis Jono kalnelis. Ant Prūsijos bastiono liekanų dabar stovi Psichikos sveikatos centras (buvusi Žydų ligoninė). Ant Malūno bastiono liekanų šiuo metu stovi Žaliakalnio gimnazija, o paskutinis, Marių bastionas, yra kitoje Pilies gatvės pusėje, patenka į Vakarų Baltijos laivų statyklos teritoriją.
Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai buvo priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau gynybiniai pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo naujoji Dangės upės vaga, todėl patekti į jį buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.
XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą ir 1770 m. Prūsijos valdovo Fridricho Didžiojo nurodymu buvo suteiktas leidimas nugriauti įtvirtinimus, t.y. pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. XIX a. pr. visi sklypai jau buvo išdalinti miestiečiams.
XIX – XX a. pradžioje Jono kalnelio teritorija buvo pramoninio priemiesčio dalimi, griovyje laikyti sieliai gretimoms lentpjūvėms, vėliau čia veikė irkluotojų bazė.
Nuo XX a. 7 dešimtmečio buvo rengiami projektai, kaip teritoriją pritaikyti miestiečių rekreacijai. 1972-1997 m. laikotarpiu teritorijoje atlikti tyrimo ir projektavimo, projektų įgyvendinimo darbai (autorius Vytautas Šliogeris).
„Kasimo darbai, kurių prireiks komunikacijoms, šalia buvusios Jono bažnyčios vietos bus vykdomi rankomis.”
Taip ir įsivaiduoju