Po sausio 1-osios Kristijono Donelaičio gimtadienio minėjimo to paties pavadinimo skvere sukruto politikai, prisiminę stringantį skvero rekonstrukcijos projektą. Neilgai trukus prasidėjo užstrigusios rekonstrukcijos gaivinimas.

Tenka pripažinti, kad Labdaros ir paramos fondo „Žaliuok mano mieste“ iniciatyva organizuoti ir finansuoti  K. Donelaičio skvero/aikštės kaip svarbaus kultūrinio kraštovaizdžio objekto sutvarkymo projektą yra sveikintina ir remtina. Tokių iniciatyvų mūsų mieste trūksta, bet mums, kaip Klaipėdos miesto bendruomenių asociacijai, tenka apgailestauti, kad fondas, dovanodamas projektą, nepasidomėjo bent jau šalia gyvenančių klaipėdiečių, Klaipėdos konservatorijos studentų, dėstytojų įžvalgomis, pageidavimais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Na, bet politikams pageidaujant netrukus, sausio 21 dieną, Klaipėdos m. savivaldybės želdynų apsaugos ir priežiūros komisija K. Donelaičio aikštėje dar kartą įvertino pagal projektą numatomus šalinti medžius. Numatomų šalinti brandžių medžių skaičius, prašant architektui Algirdui Žebrauskui, sumažintas nuo 13 iki 11.

Pamenu, kaip 2018 m. spalį architektui pristatant visuomenei projektą buvo akivaizdu, kad jį ruošiant architektas studijavo K. Donelaičio skvero/aikštės istoriją, bet, kaip supratome iš istorinio tarpsnio, pasirinko aikštės, sporto aikštyno variantą, siūlydamas sukurti atnaujintą, aktyviai eksploatuojamą erdvę, nors šis skveras (aikštė) turi pakankamai gilią praeitį. Jis suformuotas prieš du šimtus metų.

Pradžioje tai buvo Liepų sodas, kuriame buvo galima sustoti, pasėdėti ant suolelio (įkurtas 1814–1821 m.). Liepų sode pradžioje buvo 22 medžiai. Iki 1840 m. Liepų aikštė buvo apsodinta liepomis iš trijų pusių, vieta vadinta parku. 1857–1868 m. Liepų aikštėje sportavo mokiniai, todėl ji pavadinta Sporto aikšte (iki 1884 m). Medžių skaičius visoje sodo/aikštės istorijos tarpsnyje nuolat augo.

Tenka pastebėti, kad Liepų aikštė savo istorijos gyvavimo periode keitė ne tik pavadinimą, bet pagal poreikius ir paskirtį.

Deja, fondas, turėdamas tokią gerą idėją, nepasidomėjo gyventojų poreikiais turėti bent vieną jaukią, ramią, vasaros kaitros metu vėsią erdvę.

Istorikas Vasilijus Safronovas siūlė ateityje rekonstruojant aikštę pagalvoti apie takus dengiančių betoninių plokščių keitimą, kadangi tarpai tarp plokščių aikštės rekreacinės funkcijos požiūriu yra nefunkcionalūs. Deja, šis projektas numatė skalsiai trinkelėmis padengti rekonstruojamą teritoriją. Ar maža mums tokių teritorijų centre?

Šiaip tai skverais laikytinos žemesnio rango nei aikštės viešosios erdvės. Tai stačiakampio plano „įlaužtos“ erdvės gatvių perimetruose, atitraukto kampinio užstatymo vietos su suoliukais, šiukšliadėžėmis, nedideliais skulptūriniais akcentais, fontanais, želdiniais ir gėlynais. Paprastai skverai skirti ramiam žmonių poilsiui, kasdieniam stabtelėjimui, trumpam atokvėpiui (Tomas S. Butkus, Urbanistinė viešosios erdvės tipologija ir jos elementai sovietmečio Klaipėdoje, 2015).

Skvero įspūdį kuria ir suaugusių želdynų masė. Ramiam miestiečių poilsiui skirta erdvė šio savo ypatumo nepakeitė per visą XX a. Tai gal reiktų apsispręsti – čia skveras ar aikštė?

O prieš pradedant projektuoti, vertėtų įvertinti ankstesnį projektą, nes norisi tęstinumo ir pagaliau pagarbos kitam kūrėjui. Keista, kad dar 2017 m. fondas, organizuodamas viešą architektūrinį konkursą, nesusisiekė su K. Donelaičio skvero architektu Petru Šadausku. Įsivaizduoju, ką jaučia kūrėjas, kai drastiškai naikinamas jo kūrinys.

Todėl sausio 25 d. kreipėmės į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Labdaros ir paramos fondą „Žaliuok, mano mieste” architektą A. Žebrauską. Tiesa, fondo vieši kontaktai neteisingi, domenas neveikiantis. Kreipėmės į architektą, prašydami mūsų pastabas ir klausimus perduoti fondui.

Savo prašyme adresatams pateikėme klausimus:

1. Kodėl nepasidomėta gyventojų poreikiais?

2. Kodėl gyventojams nepristatytas paskutinis, koreguotas projekto variantas (juk projektas dovanojamas miestui, ne savivaldybei)?

3. Kokios fondo projektavimo sąlygos pateiktos architektui A. Žebrauskui? Ar projekto autorius įpareigotas atlikti projekto sprendiniuose esmines korektūras pagal gyventojų, savivaldybės specialistų pastabas, rekomendacijas?

4. Keliais procentais buvo sumažintas trinkelėmis ir plokštėmis dengtas aikštės plotas, atlikus projekto korekcijas?

5. Kokias medžių būklės vertimais vadovautasi projektuojant K. Donelaičio aikštės rekonstrukciją? Ar atliekant projekto korekcijas atsižvelgta į 2020 m Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto specialistų atliktą instrumentinio medžių būklės vertinimą ir jų pateiktas rekomendacijas (šalinti tik blogos būklės medžius)?

6. Perimetru planuojama sodinti tik 12 medžių. Ar toks naujai sodinamų medžių kiekis apsaugos nuo Liepų, K. Donelaičio gatvėmis judančio automobilių srauto, sklindančio triukšmo, dulkių?

7. Ar rengiant projektą komunikuota su dendrologais/arboristais, kraštovaizdžio architektais?

8. Kiek planuojama kirsti medžių iš tikro, nes architekto pateiktose schemose vienur 17, kitur 18, dar kitur – 13 medžių? Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija planuoja leidimus išduoti 11 medžių, bet pereinant prie techninės projektų dalies, didelė tikimybė, kad bus papildomai kertamas ne vienas medis.

Įvertinus išsakytas pastabas, prašome koreguoti projektą:

1. Didinant naujai sodinamų medžių skaičių perimetru, nes naujai sodinamų medžių lajos nesieks 5-6 metrų, kas atvers kelią taršai į rekreacinę teritoriją.

2. Atsisakyti kavinės ir jūrinio konteinerio (tualeto), nes šalia yra pakankamai kavinių. Kaip alternatyvą labai ištroškusiems galima pastatyti mobilų kioskelį kavai, arbatai. Mieste jau neliko žalių skverų, ramių erdvių, ypač miesto centre. Tai būtina įvertinti.

11. Ruošiant techninį projektą, rengiant rangovo viešuosius pirkimus būtina sąlyga naudoti oro kastuvą, įrankį, kai reikia: patikrinti šaknų kaklelio būseną – pratiesti kabelius po ar šalia medžio šaknų – supurenti augavietę; betranšėjines technologijas (betranšėjinis komunikacijų klojimas).

Tikiuosi, išauš ta diena, kai bus atsižvelgta į gyventojų lūkesčius nepriklausomai nuo to, kas užsako projektus – savivaldybė ar labdaros fondai.