Viena iš Klaipėdos apylinkės teismui liudijusių mokslininkių akcentuoja, jog bendrovės „Grigeo Klaipėda“ bandymas išsisukti nuo baudos už tai, kad 2021-ųjų liepą į Kuršių marias neteisėtai išleido gamybinį vandenį su toksiškais elementais, gali atverti teršėjams naudingą Pandoros skrynią.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad „Grigeo Klaipėda“ vadovui Tomui Eikinui atstovavusi advokatė Dovilė Murauskienė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įrodė, jog nors su 18,6 kub. m gamybinio vandens į marias ir pateko konkrečių kenksmingų medžiagų, tačiau to neužtenka konstatuoti, jog buvo padaryta žala.

Dabar jau Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama dar viena su šiuo incidentu susijusi byla. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prašo už minėtą taršą priteisti iš „Grigeo Klaipėda” 4444,17 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Tuo metu „Grigeo Klaipėda” su tokiu ieškiniu nesutinka ir tvirtina, kad jokia žala aplinkai nebuvo padaryta, nes į marias esą išleistas itin mažas kiekis apyvartinio technologinio vandens nelėmė ir negalėjo lemti jų ekologinės būklės pokyčių ar pablogėjimo. Bendrovė nesutinka ir su žalos masto nustatymu bei skaičiavimu.

Paskutinio šios bylos posėdžio metu liudijo trys ekspertai.

Vienas jų – Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Ričardas Paškauskas – teigė, jog yra negerai, kad tarša pateko į Kuršių marias, tačiau tai esą negalėjo pakeisti ekosistemos funkcionavimo.

„Būtų neteisinga sakyti, kad bet koks teršimas nedaro įtakos, bet aš remiuosi koncentracijos pasiskirstymo prielaida. Žalos vertintojai turėtų tai tiksliau pasakyti ir įvertinti“,- teigė dr. R. Paškauskas

To paties tyrimų centro mokslininkė dr. Milda Stankevičiūtė sakė, kad teršalų skiedimas visada sumažina toksiškumą.

„Klaipėdos sąsiaurio vandens toksiškumo tyrimo nesame atlikę. Be to sakyti, kad vanduo buvo toksiškas negalime. Jeigu pats vanduo būtų toksiškas, tai matytume mirusias žuvis“, – dėstė dr. M. Stankevičiūtė.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto prof. Laima Česonienė teigė, kad norint įvertinti padarytą konkrečią žalą ekosistemai reikėtų atlikti brangius tyrimus. Pasak jos, nors poveikis padarytas nedidelis, bet jis padarytas.

„Tokie kiekiai esminės žalos nepadarė, tačiau noriu atkreipti dėmesį, jeigu bus nenubausta, tai bus precedentas visiems leisti nuotekas jas praskiedžiant“, – kalbėjo prof. L. Česonienė.

Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ advokatė D. Murauskienė tikino, kad šis taršos atvejis esą buvo visiškai netyčinis, viskas nutiko dėl sklendės gedimo.

„Tai buvo apyvartinis vanduo, kuris paimtas iš pačių Kuršių marių su visais esančiais teršalais. Kitaip tariant jeigu pasiėmei teršalus iš marių ir vėl pili atgal, tai jau esi pažeidėjas?“, – dėstė ji.

Sprendimo šioje byloje teks dar gerokai palaukti, nes po mėnesio vyks dar vienas posėdis, skirtas baigiamosioms kalboms.