Ties Viršutine ir Smilties Pylimo gatve pradėtų daugiabučio statybų atliekamų archeologinių tyrimų metu rasti penki pavieniai kapai užminė ir istorikams kol kas sunkiai įkandamą mįslę.

Skaitytojo nuotr.

Sklype archeologinius tyrimus nuo liepos pradžios atliekanti archeologė Viktorija Ziabreva pasakojo, kad kol kas įvairiose sklypo vietose buvo rasti 5 kapai su karstais. Viename iš jų jau buvo likęs tik torsas – archeologė spėjo, kad kapas buvo suniokotas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia tiesiant šiluminę trasą.

Pagal pirminius spėjimus, kapai galėtų būti XIX amžiaus.

Atkasti žmonių kaulai, kaip ir visais kitais tokiais atvejais Lietuvoje, bus nusiųsti tirti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Preliminariai spėjama, kad žmonės čia buvo palaidoti XIX amžiuje. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kiek konsultavomės ir su istorikais, kapinės šioje vietoje nebuvo pažymėtos ar žinomos. Šalia stovinčio 1900 metais statyto namo gyventoja pasakojo, kad kai buvo atvykusi čia anksčiau gyvenusi memelenderė, ji pasakojo, kad čia buvusiuose soduose kartais buvo palaidojama, nes tai esą buvo pigiau nei laidotis miesto kapinėse, bet tai skamba keistai, nes buvo ir atskiros Vargšų kapinės. Kita moteris iš gretimo namo pasakojo, kad jos vyras nuolat čia aptikdavo žmonių kaulų”, – pasakojo archeologė.

Pasak V. Ziabrevos, atkasti žmonių kaulai, kaip ir visais kitais tokiais atvejais Lietuvoje, bus nusiųsti tirti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.

Sklypas Smilties Pylimo g. 13 užminė didelę mįslę. Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar atliekant pirminius archeologinius tyrimus buvo rastos dvi ūkinės duobės, kuriose aptikta puikių XIX-XX a. pr. keramikos radinių, kurie, anot archeologės, tikrai praturtins Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Netrukus sklype bus pradėti ir išsamesni archeologiniai tyrimai.

„Kapinės šioje vietoje jokiose mums žinomuose istorijos šaltiniuose nėra fiksuojamos. Artimiausios laidojimo vietos buvo senosios Vitės kaimo kapinės, Bomelio Vitės kapinės bei vadinamosios Vargšų kapinės. Bet visos šios laidojimo vietos buvo atokiau nuo Smilties Pylimo gatvės: Vitės kapinės – dabar neužstatytame sklype tarp Švyturio, Pušyno, Sportininkų gatvių; Vargšų kapinės buvo greta, kitapus Sportininkų gatvės, o Bomelio Vitės kapinės – į pietus nuo Vitės kapinių, dabartinėje Pušyno gatvėje”, – „Atvirai Klaipėdai” komentavo istorikas, profesorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas.

Kapai atrasti skirtingose sklypo kampuose. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot jo, gali būti keliama hipotezė, kad rastieji laidojimai priskirtini Zandvero kaimui, įkurtam 1814 m. kaip savivaldą formaliai turėjusi Klaipėdos miesto valda. 1850 m. jis buvo įjungtas į miestą.

„Su Zandveru sieti palaidojimus visų pirma leistų faktas, kad palaidojimai rasti buvusiose šio kaimo ribose, pakraštyje,  kur paprastai būdavo įrengiamos kapinės. Tačiau čia yra dvi problemos. Pirma, Zandvero kaimas buvo miesto valda, todėl jo gyventojai teoriškai neturėjo būti laidojami atskirose kapinėse. Antra, senuosiuose Klaipėdos planuose Zandveras yra palyginti gana detaliai kartografuojamas nuo pat XIX amžiaus pradžios, kai kaimas atsirado, bet joks planas kapinių tenai nerodo. Detaliausias 1856/57 metų Kleino planas fiksuoja, jog šioje teritorijoje buvo arimai (Ackerland). XX amžiaus pradžioje pietinis pakraštys palei Smilties Pylimo gatvę jau buvo suskirstytas sklypais ir pradėtas užstatyti. O apie laikmetį iki įsteigiant Zandvero kaimą žinome tik tiek, kad ten buvo smėlynai”, – sakė V. Safronovas.

ISTORIJA

Jonas Tatoris savo knygoje „Senoji Klaipėda” rašė, kad 1814 m. Zanšolės rajone miestas įkūrė Zandvero (vok. Sanwehr – smėlio užtūra) kaimą ir jame apgyvendino 12 žemės darbininkų, kurie tikriausiai dirbo smėlynų apželdinimo darbus. Šio kaimo teritorija užėmė dabartinę Viršutinę gatvę ir dalį Sportininkų gatvės. 

1823 m. šiame kaime gyveno 466 gyventojai, veikė dvi karčemos. 1850 m. jis buvo juridiškai prijungtas prie miesto.