[vc_row][vc_column][vc_column_text]Birželio 12-ąją sukanka lygiai 60 metų, kai Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas palaimino gyvenamojo kvartalo Nr. 2 užstatymo projektą, parengtą su ne viena rimta urbanistine klaida.

Tarsi likimo ironija atrodo faktas, kad būtent šiomis dienomis uostamiesčio savivaldybės administracijos specialistai į „Infostatybą“ sukėlė projektus, kuriais suplanuota kompleksinė šio tarp Sausio 15-osios, Paryžiaus Komunos, Rumpiškės gatvių ir Taikos prospekto pastatyto gyvenamojo kvartalo kiemų renovacija.

Kvartalo vaizdas 1976-aisiais. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt) nuotr.

Pradžių pradžia

Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad pirmaisiais pokario metais didžiąją dalį naujųjų klaipėdiečių problemų sudarė tinkamo gyventi būsto paieška ir jo legalizavimas, nes geriausiai išsilaikę gyvenamieji pastatai miesto centre perėjo kariškių ir naujosios partinės nomenklatūros, stambių pramonės įmonių dispozicijon. Likusioji gyventojų dalis turėjo tenkintis tuo, kas liko – namais be patogumų, apgriautais būstais, palėpėmis, sandėliais.

Pirmieji rimtesni poslinkiai gyvenamojo fondo srityje prasidėjo ėmus steigti stambias pra­monės įmones, kurioms buvo pavesta spręsti darbuotojų būsto problemas kompleksiškai. Pirma tokia įmone Klaipėdoje tapo Baltijos laivų statykla, kuriai miesto vykdomasis komitetas 1951 m. perdavė septynis sklypus miesto centre ir įpareigojo iki 1954 m. užstatyti kvartalą tarp S. Daukanto, M. Melnikaitės (dabar S. Šimkaus), M. Mažvydo ir Montės (dabar Herkaus Manto) gatvių bei sklypą prie Tarybų aikštės (dabar – Atgimimo) tarp Laivogatvio (dab. Danės g.) ir M. Gorkio (dabar Liepų) gatvės. Įmonei buvo pavesta renovuoti ir kvartalus bei gyvenamuosius namus mieste. Tokį būdą pasirinko ir kitos miesto įmonės.

„6-ojo dešimtmečio pradžioje, pramonės mastams įgaunant pagreitį, pradėti ir pirmieji gyvenamųjų kompleksų projektavimo darbai. Tačiau susidurta su problemomis – profesionalių architektų, projektavimo metodikos, statybinių medžiagų ir techninės dokumentacijos trūkumu. Pokariu visi didesnieji projektavimo darbai iki pat 1960 m. buvo atliekami MSPI Kauno skyriuje, o sudėtingi inžineriniai ir pramonės įmonių projektai – Leningrade. Pirmieji nauji gyvenamieji namai pastatyti pagal tipinius projektus P. Cvirkos (dab. Turgaus), Pergalės (dab. Tiltų) ir Montės gatvėse 1949 m. Pirmas gyvenamųjų namų kompleksas – vadinamieji А, Б, В, Г kvartalai – Montės g. prieigose pradėti statyti 1951 m. Tačiau svarbiausiu šio etapo uždaviniu tapo naujo gyvenamojo rajono Žvejybos uosto darbuotojams statyba. 1951-1953 m. pagal generalinio plano schemą pradėti statyti tipiniai gyvenamieji namai Minijos ir P. Nachimovo (dab. Naikupės) g. rajone“, – rašo T. S. Butkus.

1957 m. rugpjūtį TSKP Cento Komitetui ir TSRS Ministrų tarybos nutarimu „Dėl gyvenamųjų namų statybos išvystymo Tarybų Sąjungoje“ įmonėms buvo suteikta teisė daugiau lėšų skirti gyvenamųjų namų statybai. Klaipėdoje masinės statybos gyvenamieji kompleksai buvo pradėti statyti 1959 m.

Iliustracija iš Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio knygos „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990”.

Pagal modernistinę miestų planavimo sampra­tą, stambiausiais gyvenamųjų kompleksų viene­tais tapo gyvenamieji rajonai, o jų dalimis buvo kvartalai.

Pirmuoju pokario Klaipėdos gyvenamuoju rajonu tapo minėtasis Žvejybos uostui skirtas kompleksas, antruoju –1958 m. pradėtas planuoti į pietus nuo istorinio miesto centro.

„Pagal 1957 m. miesto generalinio plano korektūrą abipus suplanuoto Taikos prospekto, turėjusio tapti naująja miesto ašimi, pietų kryptimi, iki planuojamos Kauno g. buvo numatyti šeši kvartalai. Jie išdėstyti buvusių priemiesčių ir senojo užstatymo fragmentų vietose“, – rašo T. S. Butkus.

I ir II gyvenamieji kvartalai. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt) nuotr.

I šio rajono kvartalas buvo suplanuotas ir pradėjo kilti tarp Bangų, Kooperacijos, Žiedo (vėliau Komjaunimo, dabar – Sausio 15-osios) gatvių ir naujai planuojamo Taikos prospekto.

Kaip gimė II kvartalas?

Lygiai prieš 60 metų – 1959-ųjų birželio 12 d. – Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas, vadovaujamas Aniceto Bagdono, „išžiūrėjęs miesto ir kaimo projektavimo instituto Kauno skyriaus sudarytą naujos magistralės mikrorajono kvartalo Nr. 2 užstatymo projektą“ nusprendė jį „skaityti priimtu“. Kvartalas buvo suplanuotas tarp žiedo, Rumpiškės, Paryžiaus Komunos gatvių ir Taikos prospekto.

Iki pat II pasaulinio karo čia buvo tuščios miestui priklausiusios, anksčiau Rumpiškės dvaro valdytos žemės. Pastarojo dvaro centras, anot kraštotyrininko Kęstučio Demerecko, miesto buvo įsigytas po 1923-ųjų, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Rumpiškė ilgą laiką buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių, tik 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į šį dvarą (dabartinė Rumpiškės gatvė). Palei jį 1939 metų žemėlapyje, arčiau Tilžės gatvės, matyti apie porą dešimčių pastatų.

1939-ųjų Klaipėdos žemėlapio fragmentas.

1945-ųjų Klaipėdos žemėlapio fragmentas.

Minėtajame komiteto sprendime rašoma, kad kvartale bus 41 629 kv. m gyvenamojo ploto „su centrine katiline, vaikų įstaigomis ir aptarnavimo tinklais bendroje sumoje 68 894,8 t rb”.

Taip pat buvo nutarta prašyti Lietuvos TSRS Ministrų tarybos, kad ji patvirtintų šį projektą.

Pasak T. S. Butkaus, pirmojo kvartalo projekto autorius buvo architektas Benjaminas Revzinas, ruošiant antrąjį jam jau talkino ir Kostas Černiauskas.

1960 m. rugpjūtį Vykdomajame komitete vyko pasitarimas, kaip turi būti šiame kvartale įrengtas „prekybos tinklas“. Pasitarime dalyvavo ir legendinis Prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas.

1977-ieji. Matyti II kvartalo dalis, esanti palei Paryžiaus komunos gatvę. I ir II gyvenamieji kvartalai. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt) nuotr.

Šio pasitarimo metu buvo nutarta šešių daugiabučių pirmuose aukštuose įrengti septynias parduotuves: tris pramoninių prekių (dvi iš jų viename name), duonos, daržovių, pieno produktų ir mėsos. Parduotuvės turėjo būti įrengtos iš tų pačių lėšų, kurios buvo skirtos kvartalo statyboms, 1960-1961 metais. Prekybos valdyba savo ruožtu įsipareigojo iki 1962 m. pastatyti triaukštį pastatą, kurio pirmajame aukšte numatyta įrengti gastronomą, antrajame – pramoninių prekių parduotuvę, trečiajame – valgyklą.

Paties kvartalo projekto pakeitimai buvo svarstomi bent pora kartų. 1960 m. rugsėjį Vykdomajame komitete vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta šešiems namams „panaudoti naujus silikatinių stambiapanelių gyvenamų namų tipinius projektus, išlaikant aukštingumą ir butų skaičių“.

Taip pat buvo nutarta „ryšium su nauju vaikų darželio ir lopšelio tipinio projekto pritaikymu, suprojektuoti dvejus kompleksus vaikų darželio ir lopšelio po 135 vietas pagal tipinį projektą Nr. 2915”. Antrą vaikų lopšelį-darželį nutarta statyti vietoje vieno daugiabučio.

Viršutiniame dešiniajame nuotraukos krašte matyti II kvartalo dalis, esanti palei tuometinę Žiedo (vėliau Komjaunimo, dabar – Sausio 15-osios) gatvę. I ir II gyvenamieji kvartalai. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt) nuotr.

Pasitarimo metu vėl spręstas ir parduotuvių klausimas. Nutarta: „Pirmame aukšte gyvenamo namo Nr. l užprojektuoti vieną maisto produktų krautuvę ir vieną pramoni­nių prekių. Gyvenamus namus Nr.5, 6 ir 7 apjungti į vieną objektą ir iš magistralės pusės užprojektuoti vieno aukšto prekybinį paviljoną be rūsio, kurio pagalbinės pa­talpos eina į pirmus aukštus gyvenamų namų iki pirmų laiptų narvelių, likviduojant kiekvienam name po 2 butus. Paviljone numatyti atskiras patalpas pramoninių prekių ir kulinarijos gaminių parduotuvėms. Daržovių, mėsos-žuvies, pieno produktų ir duonos parduotuvės apjungiamos į bendrą parduotuvę, sujungiant koridorium, pagalbines patalpas ir prekybos salės apjungiamos tarpusavyje angomis sienose“.

Pasitarimo dalyviai – Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas drg. Jonas Babravičius, Prekybos valdybos viršininko pavaduotojas drg. P. Vadeiša, Kapitalinės statybos viršininkas F. Žemaitis, Kultūros skyriaus vedėjas drg. A. Songaila, Projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus viršininkas Albinas Čepys ir inžinierius-architektas K. Černiauskas nusprendė, kad gyvenamų namų galinės sienose turi būti be langų, nes čia bus vieta reklamai.

Per geri šiems vyrams tada pasirodė ir suplanuoti kvartalo žalieji plotai bei takai. Nurodyta „suprastinti vidaus kvartalo laisvųjų ir žaliųjų plotų išplanavimą, sumažinant takų skaičių ir funkcionalinį jų išdėstymą“.

Kartu buvo nutarta pirmame namo Nr. 4 aukšte įrengti knygyną ir biblioteką su vaikų skyrium, name Nr.8 – patalpas vaistinei ir ryšių kontoros skyriui su taupomųjų kasų skyriumi. Namas Nr. 34 paaukotas vardan dviejų garažų „individualinėms lengvoms mašinoms“. Juose turėjo tilpti 20 automobilių.

Dešiniajame apatiniame nuotraukos krašte matyti II kvartalo namai. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt) nuotr.

Pasitarimo metu buvo pakeisti ir ankstesni Prekybos valdybos įsipareigojimai. Dabar jau buvo nutarta, kad ji 1962 m. turi pastatyti du pastatus. Vieną – prie naujos magistralės. Tai turėjo būti trijų aukštų pastatas „pagal tipinį projektą Nr.2-438-3-5“. Jo pirmame aukšte turėjo būti įrengtas gastronomas, antrame aukšte – 140 vietų valgykla, o trečiajame – siuvykla. Antras dviejų aukštų pastatas pagal tipinį projektų Nr. 2-4 38-2-6 turėjo būti statomas prie Rumpiškės gatvės, „kur buvo projektuotas vaikų darželis seno tipo“. Jo pirmame aukšte numatyta maisto produktų parduotuvė, antrame – 140 vietų valgykla.

Dar vienas pasitarimas dėl kvartalo projekto vyko 1960-ųjų gale. Jo metu jau buvo nuspręsta „priimti projektą“, tačiau projektuotojai dar turėjo atsižvelgti į šias pastabas:

a) palikti užprojektuotus stambiapanelius namus tik iš Rumpiškės gatvės pusės,

b) pietinėje kvartalo dalyje pakeisti pastatų orientaciją,

c) Naujojoje magistralėje projektuojami pastatai su krautuvėmis kaip tai numatyta genplane,

d) neprojektuoti du gyvenamus namus, esančius kvartalo viduryje,

e) Darželių orientaciją priimti i-P,

f) pastatų projektai priimti tipiniai,

g) perspręsti vaikų žaidimų aikšteles ir šiukšlių priėmėjų vietas.

Pasak T. S. Butkaus, galutinis rezultatas buvo toks, kad II kvartale buvo kartojamos I projekto klaidos: suformuoti netaisyklingi laužyti magistralinių gatvių perimetrai, užspaustos vidinės kiemų erdvės, nenumatyti ryšiai su kitomis išlikusiomis urbanistinės struktūros (gatvių) jungtimis.

Kvartalas buvo baigtas formuoti 1964-1965 m.

Kokia ateitis?

Šis kvartalas dabar patenka į vadinamąją tikslinę teritoriją, kurios vystymui dar 2016 m. pradžioje Vidaus reikalų ministerija numatė 77 mln. eurų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, kadangi šiame kvartale nėra visuomeninių objektų, o tik šalia, tad jame bus atliekama kompleksinė daugiabučių namų kiemų renovacija.

Savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Monika Lygnugarienė detalizavo, kad planuojama įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, sutvarkyti želdinius, vejas, pėsčiųjų takus, vaikų žaidimo aikšteles, įrengti treniruoklius.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dalis sovietmečio II kvartalo suskirstyta į dvi teritorijas. Darbus čia suplanavo UAB „Kelprojektas“, laimėjusi Savivaldybės paskelbtą konkursą. Jos paslaugos atsieis 89 624 eurus (pagal šią sutartį dar suplanuoti darbai ir I sovietmečio kvartale – nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“).

Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti pernai gruodį (su tuo, kas suplanuota pirmoje teritorijoje, galima susipažinti čia, antrojoje – čia).

Pasak M. Lygnugarienės, jau gauta teigiama ekspertizės išvada ir pirmadienį projektai įkelti į „Infostatybą“.

„Kol kas numatyta, kad darbai turėtų prasidėti paskutinį šių metų ketvirtį – viskas priklausys nuo to, kada bus išduotas statybų leidimas ir kaip įvyks rangos darbų konkursas“, – sakė specialistė.

Anot jos, preliminari visų trijų teritorijų sutvarkymo vertė – apie 5 mln. eurų. Paraiška bus teikiama rudenį ir tada esą paaiškės, kokią proporciją sudarys europinė parama.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”87902,87907,87908,87909,87910,87911,87903,87912,87913,87914,87915,87916,87917″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]