Dviejų milijonų eurų sumos Biržos tiltui remontui pagailėjusios savivaldybės vadovai žada ieškoti būdų, kaip pasiekti „optimalų“ variantą, nors kai kurie ekspertai teigia, kad ir dabartiniame projekte nebuvo nurodyta apie trečdalio reikiamų darbų.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tikina, kad tiltą reikia remontuoti net ir jei ateityje būtų realizuota dar nepriklausomybės priešaušryje gimusi idėja Tiltų gatvę paversti pėsčiųjų alėja. Anot miesto vadovo, tinkamai funkcionuojančio tilto reikia ir dėl Dangės upės įveiklinimo, prie jos numatytos pakrančių plėtros.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad nesėkme baigėsi ir antrasis konkursas, kurio metu ieškota rangovo, kuris galėtų atlikti šio tilto remontą. Pirmasis žlugo dar praėjusią vasarą, o antrajame dalyvavo tik sostinėje įsikūrusi UAB „Viadukas”. Ji už Biržos tilto remontą pasiūlė 2 012 430,29 Eur. Toks pasiūlymas buvo atmestas „dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos”.

Vicemeras Algirdas Kamarauskas „Atvirai Klaipėdai“ anksčiau sakė, jog „tai nėra paprastas objektas” ir kad konkurso nesėkmės priežastis tikriausiai glūdi kažkur Biržos tilto remonto techniniame projekte. Anot jo, itin dideli konkurse pasiūlyti remonto kaštai gali būti susiję su tilto konstrukcijų valymo ir dažymo kiekiais, numatytais techniniame projekte.

Trečiadienio popietę jis su meru apžiūrėjo tilto „vidurius“, bet projektuotojai čia nepasirodė, nors A. Kamarauskas ir buvo išreiškęs tokį pageidavimą. Jie norėjo viską paaiškinti tik nuotoliniu būdu.

Apžiūroje dalyvavęs bendrovės „Gatas“, prižiūrinčios miesto tiltus ir viadukus, atstovas bei dar vienas specialistas, nepanoręs prisistatyti (anot mero, jis iš arti matė paskutinę tilto rekonstrukciją, bet jo nuomonė daugeliu atveju tada nebuvo išgirsta) bėrė įvairius pastebėjimus apie tilto būklę ir tai, ką reikėtų daryti.

Pasak jų, šiaurinė tilto pusė yra sėdusi ir keliant tiltą kliūva perdanga į viršuje esančias vadinamąsias šukas bei metalinius konstruktyvus, nors jie jau yra ir pjaustyti, žeminti. Čia esą dar likę ir „tarybinių laikų rac. pasiūlymai“. Kontrasvoriai yra standžiai užfiksuoti, o ne šarnyriškai. Vietoje atraminių elastomerinių pagalvių yra prikaišiota metalinių lakštų. Nuo gatvės žiemą bėgantis druskingas vanduo supūdė sijų paviršius.

Kartu patikinta, kad esamas projektas apima tik 2/3 reikalingų darbų – neva trūksta metalo konstrukcijų stiprinimo, deformuotų lankstų tvarkymo, pagalvių ir kitų darbų. Esą pirmiausia reikia užtikrinti tilto funkcionalumą, stiprinti metalo konstrukcijas, pakeisti pagalves, sukelti prietilčius, išlyginti profilį, kad „šukos gražiai sueitų“ ir gerokai sumažėtų bildėjimas.

A. Kamarausko įsitikinimu, dažymo darbų projektuotojai numatė tikrai per daug, nes nemažai konstrukcijų dar yra gerai išsilaikiusios po paskutinio remonto. Vicemero teigimu, jau artimiausiu metu į gyvą pasitarimą bus kviečiami ir ekspertai, ir projektuotojai. Taip pat esą reikia sugalvoti eismo schemą, kad vienu metu ant tilto neužvažiuotų du autobusai.

„Kaina, aišku, irgi yra klausimas, bet reikia padaryti, kad būtų ilgam. Geriau vėliau, bet kokybiškai ir gerai. Geriau jau sugaišti dar metus. Savivaldybės tikslas – pasiekti rezultatą už optimalią kainą. Šiandien vyksta diskusija. To trūko. Tai reikėjo daryti jau seniai – diskutuoti daugiau su rangovais, specialistais. Žmogus praktikas kartais daug geriau gali pasakyti, ką reikia padaryti nei projektuotojas. Tai nėra įprastinis kasdienis darbas. Tokie tiltai yra unikalūs“, – savo ruožtu teigė meras.

Pasak jo, prieš priimant sprendimus dėl galimų eismo pokyčių Tiltų gatvėje reikia turėti inžinerinius skaičiavimus, srautų analizę. Visgi net jei galiausiai būtų priimtas sprendimas šią gatvę palikti tiek pėstiesiems, tilto remonto esą reikia – jis, anot mero, siejasi su Dangės upės įveiklinimu, jos pakrančių sutvarkymu.

„Jei mes norėsime čia praleisti burlaivių regatas, šitą upę padaryti pramogine, sutvarkyti krantus, tokiu atveju reikia šito tilto gero veikimo“, – sakė A. Vaitkus.

INFORMACIJA

Biržos tiltas yra plieninis, pakeliamas, nors statytas sovietmečiu, bet laikomas Kultūros paveldo objektu.

Per Antrąjį pasaulinį karą tiltas buvo sugriautas. Laikinai pervažiuoti jis atstatytas 1948 metais. 1955 metais ant senųjų tilto atramų, įrengtų dar 1880 metais, pastatytas nuolatinis pakeliamas tiltas, kurio pagrindinis laikantis perdangos sijynas – plieninis (išlikęs iki dabar), važiuojamoji dalis – medinė. Tilto kryptis buvo pakeista, pasukta į rytus.

1976 metais tiltas rekonstruotas – medinė važiuojamoji dalis pakeista į plieninę ortotropinę plokštę, sumontuota nauja pakėlimo įranga, atramos apmūrytos tašytomis akmens plokštėmis. 2007 metais tiltas buvo pilnai restauruotas. 2019 metais pakeistas atitrūkęs kontrasvoris ir sustiprinti kiti penki.

Dar po 2020 m. atliktos ekspertizės buvo nustatyta, kad būtina atlikti šio tilto perdangos ir kitų jo elementų remonto darbus. Jie turi būti atliekami pagal UAB „TEC Infrastructure” parengtą techninį projektą.