Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, norint užtikrinti vaikų saugumą vandenyje, derėtų jų neišleisti iš akiračio visų maudynių metu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot A. Siakki, prieš džiaugiantis vandens pramogomis pasirinktame telkinyje su vaikais, pirmiausia derėtų susipažinti su paplūdimio taisyklėmis ir jų laikytis.

„Vietose, kuriose nėra įrengto paplūdimio ar jis neprižiūrimas, prieš leidžiant vaikus maudytis, būtina patikrinti dugno gylį ir gruntą jame, apžiūrėti ar nėra išlindusių šakų, akmenų ar kitų pavojingų, sužalojimus galinčių sukelti gamtinių kliūčių. Taip pat svarbu apžiūrėti galimas dugno duobes, kad besimaudantiems vaikams nekiltų pavojus į jas patekti“, – sako specialistas.

Maudynės skirtinguose vandens telkiniuose skiriasi savo pobūdžiu ir keliamais iššūkiais. Nors maudymasis ežere atrodo mažiau pavojingas nei jūroje, visgi, prieš neriant į bet kokį vandens telkinį privalu atkreipti dėmesį į galimus pavojus.

„Jūroje visada yra povandeninės srovės, vis besikeičiančios krypties bangos ir nelygus dugnas, kuris kinta po kiekvienos audros. Ežere vėjo sukeltų bangų ar povandeninių srovių yra mažiau, tad jame maudytis kiek saugiau, tačiau viskas priklauso ir nuo vandens telkinio gylio. Jei ežeras gilus, o krantas staigiai gilėjantis – tiek vaikams, tiek suaugusiems tokioje vietoje maudytis nerekomenduojama. Tačiau jei krantas seklesnis, o dugnas negilus ir pastovus, su tėvų priežiūra vaikai maudytis gali“, – sako A. Siakki.

Plaukimo instruktorius taip pat įspėja, kad prieš leidžiant vaikus maudytis atviruose vandens telkiniuose, svarbiausia juos išmokyti bazinių plaukimo įgūdžių ir žinių, kaip saugiai elgtis vandenyje.

„Geriausia, kad tėvai arba specialūs plaukimo instruktoriai vaiką išmokytų plaukti uždaro tipo baseine. Nors mokančius plaukti vandenyje irgi gali ištikti nelaimė, tačiau daug didesnė tikimybė, kad kritiniu atveju plaukti mokantis vaikas priims teisingesnį sprendimą. Tiesa, nepaisant to ar vaikas moka plaukti, ar ne – tėvai ir suaugusieji vis tiek privalo jį prižiūrėti visų maudynių metu ir vaiko vandenyje nepalikti vieno. Paplūdimių taisyklėse nurodoma, kad vaikai iki 14 metų jūroje turėtų maudytis tik su tėvais. Nors vyresni paaugliai gali maudytis ir vieni, tačiau nerekomenduočiau su jais išleisti kito mažamečio vaiko. Nelaimės atveju prižiūrintis paauglys gali supanikuoti ir imtis neteisingų veiksmų“, – pažymi A. Siakki.

Gelbėtojų vadovas priduria, kad Lietuvoje taisyklingai plaukti vis dar moka per mažai žmonių, o neretai plaukti nemokantys žmonės vis tiek rizikuoja ir drąsiai maudosi jūroje, ežeruose bei upėse, sukeldami sau ir aplinkiniams pavojų.

Vaikai į pramogas vandenyje leidžiasi su įvairiausias atributais – pripučiamais čiužiniais ir ratais, specialiomis rankovėmis ar liemenėmis. Jei besimaudantys vaikai tinkamai neprižiūrimi, šie daiktai gali sukelti nelaimę. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo A. Siakki, tėvai turėtų atsakingai pagalvoti, kokias priemones viename ar kitame vandens telkinyje duoti vaikams.

„Dažnai tėvai leisdami vaikams maudytis su pripučiamais čiužiniais ar ratais galvoja, kad vaikui nieko negali nutikti, kadangi šis turi plūduriuojantį paviršių į kurį gali įsikibti. Vis dėlto, pasikeitus vėjo krypčiai besimaudantį vaiką ant pripučiamo čiužinio ar rato vėjas gali nupūsti tolyn nuo kranto arba apversti vandenyje. Dėl šios priežasties šie žaislai prie jūros yra draudžiami. Tokios priemonės labiausiai tinka maudymuisi atviruose baseinuose ar negiliose kūdrose. Kitos priemonės – pripučiamos rankovės ar liemenės yra daug saugesnės ir vaikai su jomis maudytis gali, tačiau tėvai juos privalo akylai prižiūrėti“, – svarbius aspektus pasakoja plaukimo instruktorius A. Siakki.