26 metų klaipėdietė Katerina Berezovskaja 2022 metais įkūrė online mokyklą AmberLingua, kurioje moko lietuvių kalbos. Per tą laiką ji surado dar vieną bendradarbį ir lietuvių kalbos apmokė daugiau kaip 100 žmonių. Be to, Katerina dar turi savo Telegram kanalą su 3000 nuolatinių lankytojų, kur kasdien skelbia lietuvių kalbos mokymosi medžiagą.

Jos programa tinka bet kokio amžiaus ir poreikių žmonėms: jauniausiai jos mokinei buvo 5 metai, vyriausiai – 76. Jos pamokų dėka suaugusieji per tris mėnesius pasiekia A1 lygį.

„Universitete studijavau anglų kalbą, ruošiausi būti vertėja. Pirmame kurse mums davė užduotį parašyti, kaip mes save įsivaizduojame po 5 metų. Tada aš parašiau, jog įsivaizduoju esanti kalbos mokyklos įkūrėja. Nuo to laiko mano tikslas nepasikeitė”, – prisiminė ji.

Baigusi aukštąją, Katerina dirbo anglų kalbos vertėja, vėliau dėstytojavo. Po to ją sudomino nauja, kur kas neįprastesnė kryptis – lietuvių kalbos mokymas. Pradžioje ji su mokiniais užsiiminėjo tik individualiai, sukūrė Telegram kanalą, kuriame ėmė skelbti kalbos mokančius įrašus bei filmuotas pamokas kelti į Youtube. Ji niekada negalvojo mokymus perkelti į biurą.

„Online mokykla patogi visiems. Mokiniams, norintiems lankyti pamokas, nėra būtinybės būti Klaipėdoje, jiems užtenka turėti prieigą prie interneto. Online mokymai jau seniai pirmauja prieš įprastus kursus, kai būtina atvykti į klasę su lenta ir vadovėliais. Be to, daugybė kompiuterinių programų suteikia galimybę tokius mokymus padaryti įdomesniais ir interaktyviais. Mano mokiniai prisijungia iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos ir net Ispanijos. Žmonės gali būti išvykę į komandiruotę, gali keliauti ir tuo pat metu turėti galimybę be pertraukų tęsti mokymus. Įprastuose kursuose tokių galimybių nėra”, – online kursų privalumus vardijo Katerina.

Šis formatas moteriai patinka ir dėl ekonomiškumo.

„Kaip verslininkė aš galiu pasamdyti dėstytoją, esantį bet kurioje pasaulio vietoje. Jam nereikia eiti į darbą biure ir ten sėdėti nuo 9 iki 17 val. Jis gali tęsti savo įprastą gyvenimą, prisijungdamas prie pamokų tam tikromis valandomis. Man tuo metu nereikia mokėti patalpų nuomos, o vietoj brangios spausdintos kursų medžiagos galiu pateikti suskaitmenintą variantą”, – sako ji.

Tad vėliau ji online ėmė mokyti ir žmonių grupes. Katerina nesiima teigti, koks mokymo būdas – grupinis ar individualus – yra geresnis, nes tai priklauso nuo mokinių poreikių ir charakterio savybių. Ji yra parengusi programas ir ekstravertams, ir intravertams – susipažinti su lietuvių kalba ji siūlo galimybę kiekvienam norinčiam.

„Įprastai prieš prasidedant mokymams aš būsimus mokinius konsultuoju, kad jie galėtų nuspręsti, kokie užsiėmimai kiekvienam iš jų bus efektyviausi. Galiu pasakyti, jog dažniausiai žmonės renkasi grupinius užsiėmimus, kuriuose jie vieni kitus įkvepia ir motyvuoja, užduotis atlikdami poromis ir tarpusavyje bendraudami. Individualias pamokas renkasi tie, kurie turi kažkokių individualių poreikių, pavyzdžiui, ruošiasi egzaminams ir pan. Yra ir tokių, kuriems sunku dirbti komandoje arba kurie nenori su niekuo kitu, išskyrus mokytoją, bendrauti. Tokiems žmonės mes siūlome pamokų online įrašus. Žodžiu, stengiamės, kad mokymai būtų maksimaliai patogūs įvairių tipų žmonėms”, – pasakoja lietuvių kalbos mokyklos įkūrėja.

Katerina pripažįsta, jog lietuvių kalbos dėl jos sudėtingos gramatikos mokytis nėra lengva, bet ji įsitikinusi, jog geras mokytojas net pačius sudėtingiausius dalykus turi sugebėti paaiškinti paprastai.

„Mūsų mokymo metodika yra paprasta, ji sudaryta taip, kad ją galėtų suprasti visi. Sunkias temas pasakojame, naudodami paprastus pavyzdžius iš kasdienio gyvenimo, kalbą paversdami instrumentu, o ne nesuprantama teorija. Svarbiausia – mes padedame mokiniams įveikti baimę pradėti kalbėti”, – aiškina ji.

Pas pašnekovę atvyksta nemažai mokinių, nepatenkintų ankstesniais savo dėstytojais.

„Buvo atvejų, kai žmonės apie metus laiko kituose kursuose mokėsi kalbos, bet nusivylė. Atėję pas mane jie pradeda gana greitai kalbėti. Greičiausiai problema slypi ne mokiniuose, o tai, kaip mokytojai jiems aiškina dalyką. Dėl to ir kyla įvairių gandų apie lietuvių kalbos sudėtingumą. Suaugusieji, kurie pas mus pradeda mokytis nuo nulio, per tris mėnesius pasiekia A1 lygį. Kiek žinau, tai geriausias rezultatas, kurio pasiekiama šio pobūdžio mokymų rinkoje. Ir kalbu ne apie humanitarinės pakraipos studentus, o apie pačių įvairiausių profesijų ir įgūdžių žmones. Tarp jų yra ir tokių, kurie buvo įsitikinę niekada negalėsią išmokti svetimos kalbos”, – pastebėjimais dalinasi Katerina.

Pagrindinė jos mokyklos auditorija yra rusakalbiai studentai, besimokantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, sportininkai, atstovaujantys Lietuvai, gydytojai, IT specialistai, paslaugų sferos ar stambių kompanijų darbuotojai. Į ją kreipiasi ir užsienio firmos, planuojančios verslą perkelti į Lietuvą.

„Rezultatų greičiausiai pasiekia vaikai. Tai susiję su jų mąstysena. Jie žinias įsisavina labai greitai, kadangi jų galvos dar nėra pripildytos kitų žinių bei gyvenimiškos patirties. Kuo anksčiau pradedi vaiką mokyti, tuo geriau”, – įsitikinusi kalbos mokymų specialistė.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Katerinos mokyklose atsirado dar viena mokinių grupė – į Lietuvą atvykusių Ukrainos pabėgėlių vaikai.

„Aktyviai kalbos mokosi tie, kurie lanko lietuviškas mokyklas ir kurių tėvai nusprendė likti Lietuvoje. Jie labiau motyvuoti ir jų rezultatai labai geri. Kurie planuoja grįžti, nemato tikslo mokytis, todėl jiems sekasi sunkiau”, – paaiškino Katerina.

Ji įsitikinusi, jog ilgai gyventi Lietuvoje, nemokant kalbos, neįmanoma. Mokant rusų ar anglų kalbą galima gyventi, jei esi turistas ar svečias, tačiau valstybinės kalbos žinios atveria daugybę savęs realizavimo galimybių, kurias suteikia šalis.

„Pirma, nemokėdami kalbos negalėsite susirasti geriau apmokamo, kvalifikuoto darbo. Antra, norint integruotis į bet kokią visuomenę, būtina mokėti jos kalbą. Gyvenant Lietuvoje, neįmanoma nesusidurti su lietuviais. Net jei jus ir supras, vis tiek jūs nuolat susidursite su nesusipratimais bei smerkiančiais žvilgsniais. Galiausiai nemokant kalbos gyvenimas čia jums pasidarys nevisavertis. Tad kodėl jo nepavertus visaverčiu, tam skiriant truputį laiko ir jėgų?”- retoriniu klausimu pokalbį baigė Katerina.