Vasarai persiritus į antrąją pusę, padaugėjo poilsiautojų, kasdien keltais per Kuršių marias besikeliančių į Smiltynės paplūdimius.
Artėjant Jūros šventei, spėjama, jog jų bus dar daugiau, tad Senojoje perkėloje dirbantys keltų denio darbuotojai su nerimu laukia žmonių antplūdžio.
Su „Atvira Klaipėda” susisiekęs vienas iš jų (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino nuogąstavimas dėl neatsakingo kai kurių keleivių elgesio, esą galinčio prišaukti ir nelaimę.
„Šiuo metu keliantis iš Smiltynės pusės per Senąją perkėlą nebėra užtvaro, sulaikančio keleivius. Keleiviai vienas per kitą grūdasi prie pat krantinės krašto, nelaukdami, kol bus saugiai nuleista kelto aparelė, nesiklauso mūsų įspėjimų. Iki nelaimės – vienas žingsnis, o jei, neduok Dieve, taip atsitiktų, žinoma, kalti liktume mes, keltininkai”, – sakė denio darbuotojas, prašęs pasidomėti, ar Smiltynės perkėlos vadovybė nėra numačiusi sugrąžinti anksčiau buvusios tvarkos, kai keleivių srautus Smiltynės pusėje reguliuodavo specialus darbuotojas.
Tuo metu Smiltynės perkėlos vadovas Mindaugas Čiakas teigė, jog anksčiau čia buvusios tvoros atsisakyta kaip atgyvenos ir apeliavo į pačių keleivių sąmoningumą bei atsakingumą.
„Yra danga pažymėta, kur keleiviai negali stovėti, o ateity galvojame uždėti tokį kaip ir užtvarą – grandinėlę. Bet to modelio, kaip anksčiau buvo tvora, vartai, atsisakėm. Pasižiūrėjom ir kaip yra Amsterdame, ir Suomijoj, Helsinky, Osle, niekur tvorų nėra, žmonės gali lengvai judėti, krantine vaikščioti”, – sakė M. Čiakas.
Jo teigimu, patys keleiviai turėtų būti sąmoningesni ir saugoti save.
„Aišku, ir denio upeiviai turi žiūrėti, kad neatsitiktų nelaimė, esant dideliam žmonių sambūriui, nors ant krantinės dangos yra pažymėta, kur žmonės negali stovėti. Laikinai kalbėjom, kad pabandysim grandinėlę pakabinti, nors žmonės lenda ir pro tą grandinėlę, iš po nakties kartais jos ir neberasdavom, reikia žmonių sąmoningumą keisti”, – įsitikinęs Smiltynės perkėlos vadovas.
Gal reikia kartą užbaigt tuos palyginimus su užsieniu, nes tai yra nelyginami dalykai! Taip, kartos keičiasi, tačiau pas mus, deja, HOMO SOVIETICUS mentalitetas niekur neišnyko ir sėkmingai persiduoda į kitas kartas, kada jis išnyks-nežinia. Tad kokių priemonių besiimt, pas mus visada grūsis, lips per galvas, jei ką, tai ir sutryps vieni kitus, nes tokie bandos instinktai!
nesugalvojo,kaip tik lyginti su Amsterdamu ar Suomija.Gal ponas galėtų paaiškinti, kam kelte dvi aparelės, jei naudojama tik viena?Dėl grožio? Taupoma saugumo sąskaita? Seniai žinoma, kad šykštuolis visuomet sumoka brangiau. Šiuo atveju kaina – žmonių sveikata, ar net gyvybė .O, gal čia toks originalus būdas keisti žmonių sąmoningumą?
Suomijoje, Amsterdame, Osle keltai turbūt nuleidžia abu trapus ir išeinantys nesigruda su įeinančiais lyg silkės statinėje. Šiaip keltas yra padidinto pavojaus šaltinis ir nelaimės atveju Čiakas galės sau pasilikti svaičiojimus apie geltoną liniją.
Patys keltininkai isiveda tvarkas, kurios netinkamos šiai prieplaukai, bet aiškina kitų šalių patirtimi,kvailas sumanymas
Taip grūdasi, ir grūsis, nes iėjimas vienas o netilpe lieka krante. Jei nuleistu abi apareles ir per viena puse leistu pėsčiuosius per kita leistu dvirati inkus manau būtu žymiai saugiau ir taip niekas nesigrūstu.
Šaunus pastebėjimas