Daugeliui rodosi, kad pasaulis griūva: gaisrai visame pasaulyje, baisus kainų šokis, politika primena griuvėsius, o čia dar karas.

UNIAN nuotr.

Buvusi Europos šalis užpuolė taikų kaimyną. Buvęs JAV prezidentas, žadėjęs sugriauti FTB, dabar pats pateko į spąstus, nes susigalvojo slaptus dokumentus laikyti savo namuose. Nes jam taip norisi. Šrioderis ir Merkel pririšo Vokietijos ekonomiką prie banditinės valstybės, todėl ji galėjo taip smogti, kad vokiečių žmonės moka didžiausią griūties kainą Europoje. Anglijos populistai, norėję pakeisti stabilią valdžią, nutarė ištraukti populizmo kortą ir valstybė išstojo iš jai naudingos ekonominės sąjungos. Kuo baigsis jai pačiai, dar neaišku, nes vidinės problemos tapo akivaizdžios ir atviros.

Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, nebemoka jo pabaigti. Trūksta ne tik naujų ginklų, bet ir paprastų karių. Todėl verbuojami nusikaltėliai iš kalėjimų, o vadinamiesiems „kontraktininkams“ siūlomi iki šiol tolimoje Rusijos provincijoje nematyti pinigai. Nebiudžetinė televizija rodo džiaugsmingą reportažą, ką tėvai nusipirko už pinigus, gautus už žuvusį sūnų. Tapo aišku, kiek kainuoja rusiškasis patriotizmas, nes kainos skelbiamos viešai.

Rusiškoji propaganda ėmėsi priemonių prieš Europą. Radosi aibė gąsdinimų, jog be Rusijos dujų pastaroji sušals. Nesušals nei ką. Tiesa, sumažės komforto lygis, teks daugiau sumokėti už šildymą bei elektrą, bet tai tik kainos klausimas.

Pripratome gyventi gerai, bet kai kada tenka grįžti atgal, aišku, tik laikinai. Po metų ar dviejų vėl grįšime prie „netaupymo“ arba savo komforto lygio.

Pagaliau aiškėja, kad dabarties pasaulinė visuomenė labai nenoriai mato išaugusias problemas: skurdas, tarša ar karo pavojus. Jos vis labiau buvo slepiamos, tarsi neegzistuotų.

Skurdžių gyventojų dalis dešimtmečiais nesikeičia JAV visuomenėje, radosi ištisos kartos, gyvenančios tik iš pašalpų. Akivaizdu, kad tai blogas sprendimas. Ir milijardieriai tą supranta, net sutinka mokėti didesnius mokesčius. Bet gero varianto pasaulis dar neranda.

Labai daug judėjimų rūpinasi klimato kaita, bet žymiai svaresni yra pasaulio taršos klausimai. Tiesa, dabar kiek pajudėję sprendiniai mažina plastiko vartojimą, bando mažinti nenaudingo maisto vartojimą, pradeda taupyti energetinius išteklius. Postūmis reikalingas, bet vis dar mažokas.

Karinių konfliktų pavojai daro buvimą šiame pasaulyje abejotinu. Kinija ar Rusija gali pradėti karą, kai tik diktatorius užsimano. Žmonija taip ir nesukūrė prietaiso, mechanizmo, kuris galėtų užkirsti kelią savęs sunaikinimui. Problema nesprendžiama nuo II pasaulinio karo ir apsinuogino 2022 m. vasario 24-ąją.

Ar galima „pataisyti“ mūsų pasaulį? Žiūrint optimistiškai, žinoma, taip. Bet abejonės kirminas neleidžia manyti, kad tai bus padaryta greitai ir sėkmingai. Tikėkimės.