Klaipėdos seniūnaičių rinkimai – demokratinis rinkimų procesas bei savotiškas mokyklinio teatro lygio spektaklis. Savivaldybės administracija entuziastingai rinkimų procese keičia ir improvizuoja rinkimų tvarką pagal kiekvieno administracijos tarnautojo asmeninį supratimą, tad kyla klausimas, ar tai tikrai demokratiniai rinkimai? Ar tiesiog improvizacinis spektaklis miesto gyventojams, imituojant demokratinį procesą ir demonstruojant seniūnaičio pozicijos reikšmingumą?

2023 m. pasibaigus vietos savivaldos rinkimams Lietuvoje, buvo renkami naujos kadencijos seniūnaičiai miestuose ir rajonuose. Klaipėdos rajono seniūnaičiai renkami gyventojui atvykus į seniūnijos patalpas, balsuoti į seniūniją atvykęs gyventojas komisijos nariui (savivaldybės darbuotojui) turėjo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kauno ir Vilniaus miesto seniūnaičių rinkimai vykdomi taip pat savivaldybės paskirtose patalpose, balsavimas vyksta seniūnijos patalpose ar kitose numatytose vietose. Gyventojui atvykus balsuoti, rinkimų komisijos narys patikrina asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Nenustačius reikalavimų pažeidimų, balsuojant raštu, balsuojantis gyventojas apklausos anketoje pats įrašo savo vardą, pavardę, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir pasirašo, palaikydamas konkretų kandidatą į seniūnaičius.

Apžvelgiant ir apibendrinant seniūnaičių rinkimus daugumoje Lietuvos savivaldybių, seniūnaičių rinkimai organizuojami savivaldybės, sudarant komisijas gyvai dalyvaujančias balsavime ir kandidato pristatyme, suteikiant patalpas kandidatams prisistatyti ir gyventojams galimybė išklausyti kandidatus bei balsuoti. Taip užtikrinamas skaidrus ir demokratinis rinkimų procesas, kuriame kuo daugiau gyventojų turi galimybę dalyvauti ir išreikšti savo nuomonę bei susipažinti su seniūnaičio institucija bei kandidatais.

Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybė eina vadovėlio „Kaip neveikti“ keliu. Kandidatams išduodami gyventojų parašų rinkimo lapai, jie savarankiškai turi vaikščioti po seniūnaitijos gyventojų namus, belstis į duris ir rinkti parašus. Rinkdami parašus savo seniūnaitijose dažnai turi išklausyti klausimų „kas čia per pareigybė“, „kas tu toks“, „pirmą kartą girdžiu apie seniūnaičio pareigybę“, „nepažįstu tavęs“.

Klaipėdos miesto savivaldybė ne tik nesuteikia kandidatams patalpų ir kitų galimybių prisistatyti gyventojams, ji net nesivargina tikrinti surinktų parašų, ar pasirašę žmonės yra deklaravę gyvenamą vietą toje seniūnaitijoje, tikrinamas tik adreso atitikimas seniūnaitijos riboms, bet ne asmuo, pasirašęs ties adresu. Be priežasties privalomai reikalaujama kandidatų gyvenimo aprašymo, kurio nereglamentuoja seniūnaičių rinkimų tvarka. Tikriausiai savivaldybė tik nori būti įsitikinusi, kad kandidatai moka ne tik rinkti parašus, bet ir gyvenimo aprašymą parašyti, teikdama tokį perteklinį reikalavimą, kurio informacija nežinia kur panaudojama. Na, ir elektroninis balsavimas, jo rezultatai juk neturi būti matomi visiems, nes, pasak savivaldybės atstovų, čia ne Seimo ir ne prezidento rinkimai ir rezultatų nebūtina matyti nei kandidatams, nei gyventojams.

Kad į šiuos rinkimus miesto savivaldybės administracijos žiūrima kaip į priverstinę prievolę jai pačiai, matome antrame seniūnaičių rinkimų ture, šiame etape miesto administracija sugalvoja keisti rinkimų scenarijų radikaliai – pasirašyti už kandidatą reikalaujama gyventojų specialiai nuvykti į savivaldybę arba balsuoti sudėtingai prieinamoje savivaldybės interneto svetainėje, parašų lapai neišduodami, taip nesuteikiama visiškai jokia galimybė prisistatyti gyventojams, apie keliantį kandidatūrą seniūnaitį galima sužinoti tik perskaičius jo vardą ir pavardę savivaldybės interneto svetainėje, kuria vyresnio amžiaus klaipėdiečiai nesinaudoja.

Savivaldybės naujos rinkimų tvarkos scenarijaus rašytojams nė motais, kad tokie „pokyčiai“ pažeidžia visų dalyvaujančių kandidatų tiek pirmame, tiek antrame ture lygias galimybes kandidatuojant į seniūnaičio poziciją. Rinkėjai antrame ture taip pat paliekami nežinioje, taip ir lieka laukti savo „nusižiūrėto“ kandidato su parašų rinkimo lapu.

Klaipėda yra unikali. Ne vien jūra ir uostu. Seniūnaičių rinkimai mieste irgi yra išskirtiniai, čia akivaizdžiai matome administracijos paviršutiniškai suimprovizuotus neva tai demokratiškus rinkimus. Priešingai nei normalioje Lietuvos tipinės savivaldybės praktikoje demonstruojant skaidrią ir demokratinę rinkimų tvarką, kurioje suteikiama kandidatams galimybė atvirai pristatyti savo idėjas ir gyventojams dalyvauti procese. Apkritai arčiausiai konkrečių žmonių esantis seniūnaitis Klaipėdos valdžiai yra tikras kliuvinys be jokių įgaliojimų ir biudžeto. Iš to ir kyla išskirtiniai sprendimai kandidatų pristatymo ir besikeičiančios balsavimo tvarkos. Sprendimai, kurie vis labiau komplikuoja rinkiminį procesą ir atvirumą. Miesto administracija neva – tai labai talentingas režisierius, o seniūnaitis – trečiaplanis aktoriūkštis, jam čia nepaaiškins ir nenurodinės. Todėl ir žiūrovams čia graudžiai nejauku – kaip paprastame mokyklinukų spektaklyje pašaliniam žmogui.

Rubrikoje „Mums rašo” išsakomos subjektyvios autorių nuomonės