Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmoje instancijoje laimėjo dar vieną bylą prieš Danijos kompaniją „Rohde Nielsen“.
Šįkart danai su uostininkais buvo susikibę dėl 2020 m. birželį sudarytos 4,9 mln. eurų vertės rangos sutarties, pagal kurią buvo įsipareigoję atlikti uosto akvatorijos dugno valymo darbus Malkų įlankos akvatorijoje ir vadinamajame Smeltės rate.
Siekdami įrodyti savo teisybę skandinavai buvo pasitelkę net slapta darytą garso įrašą, kurio dalį teismas pripažino neleistinu įrodymu.
Kėlė abejones ir dėl 2019 m. gilinimo darbų
„Rohde Nielsen“ ieškinyje teismui tvirtino, kad direkcija esą siekė nesąžiningai priversti juos atlikti darbus, kurių jie nebuvo įsipareigoję atlikti – iškasti molį, moreną, pašalinti kitus objektus, neva nepatekusius į rangos sutartį. Kompanija tikino, jog pasiekė projektinį gylį visose darbo zonos vietose, kuriose tai buvo galima padaryti, ir už atliktus darbus su ja turėjo būti tinkamai atsiskaityta.
Be to, ji dėstė, kad galbūt blogai buvo atlikti dar 2019 m. vykdyti uosto akvatorijos gilinimo darbai.
Anot danų, direkcija jiems nesumokėjo 46,5 tūkst. eurų. Be to, esą nepagrįstai išrašė 26 174,15 Eur delspinigių sąskaitą, nes jau po atliktų, bet tinkamai nepriimtų darbų kilusios audros, laivų manevravimas ir natūralūs sedimentacijos procesai esą užnešė valytą akvatoriją. Kompanija prašė priteisti ir 94 280,83 Eur dydžio vadinamąsias technikos mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidas.
Tuo metu direkcija savo atsiliepime nurodė, kad darbai Malkų įlankoje nebuvo tinkamai atlikti – nebuvo iškastos dumblo sąnašos arba morenos luitai ir nepasiektas dar 2019 m. suformuotas projektinis 14,5 m gylis. Taip pat direkcija akcentavo, kad ne grunto medžiagiškumas ir geologinė kilmė turi reikšmę, o tai, ko tokiais darbais yra siekiama – atkurti projektinį gylį (valymo darbų atveju) ar jį didinti, kasant gruntą iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (kapitalinio gilinimo atveju).
Taip pat direkcija atkreipė dėmesį į tai, kad danai į bylą pateikė 2022 m. sausio 28 d. susirinkimo metu slapta darytą garso įrašą, kuris dėl to esą negali būti laikomas įrodymu.
„Negana to, antros dalies garso įrašas <…> buvo daromas tuo metu, kai rangovo atstovai išėjo pietauti (buvo paskelbta susitikimo pertrauka), o garso įrašymo įranga, kaip pasiklausymo įranga, buvo palikta direkcijos patalpoje, kurioje pasiliko tik direkcijos atstovai (darbuotojai) ir aptarinėjo asmeninio bei privataus pobūdžio klausimus, kurie nebuvo skirti aptarti su rangovo atstovais“, – buvo rašoma uostininkų atsiliepime.
Pati direkcija pareiškė priešieškinį ir prašė priteisti iš „Rohde Nielsen“ 39 579,86 Eur delspinigių bei 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas.
Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Kristina Domarkienė konstatavo, kad „Rohde Nielsen“ ieškinys yra atmestinas, o direkcijos priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Anot teismo, įvertinus teisės aktus, negalima sutikti su danų vertinimu, kad valymo darbai apima tik susikaupusių nuosėdų šalinimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog su nuomone, kad uosto akvatorijos gilinimo darbai 2019 m. galbūt buvo atlikti netinkamai, nėra pagrindo sutikti, nes „Rohde Nielsen“ tik kėlė abejones, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Teismas sutiko, jog yra pakankamai įrodymų, kad rangovas nepasiekė tam tikruose akvatorijos taškuose reikiamo 14,5 m projektinio gylio, ir atmetė reikalavimus iš direkcijos priteisti minėtą sumą. Atmestas buvo ir reikalavimas priteisti technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas.
Kartu teismas pasisakė ir dėl minėtojo slapta daryto įrašo. Jis konstatavo, kad neleistina įrodinėjimo priemonė yra tik ta įrašo dalis, kuri buvo padaryta pertraukos metu ir joje buvo užfiksuoti direkcijos darbuotojų pokalbiai.
Taip pat teismas konstatavo, jog buvo pagrindas danų kompanijai išrašyti delspinigių sąskaitą, nes ji laiku neįvykdė techninės užduoties ir nustatytų darbų trūkumų nepašalino per direkcijos nustatytą terminą. Visgi pritaikius ieškinio senatį direkcijos priešieškinys buvo tenkintas tik iš dalies – priteista 20 336,70 Eur. Teismas direkcijai priteisė ir 14 970,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso ji išleido 29 321,93 Eur, bet teismas pritaikė įskaitymą „Rohde Nielsen“, o kita dalis išlaidų viršijo rekomenduojamus įkainius).
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Santykiai įtempti jau nuo seno
Tai jau buvo ne pirmas direkcijos iš „Rohde Nielsen“ susikibimas teismuose.
Pernai danai ir Klaipėdos apygardos, ir Apeliaciniame teisme pralaimėjo ginčą dėl Uosto direkcijos 2022 m. vasarį vienašališkai nutrauktos daugiau nei 16 mln. eurų vertės laivybos kanalo gilinimo iki 15 m sutarties.
Ši įmonė figūravo ir garsiojoje byloje „Vaitkus prieš Gentvilą”, kai 2018-ųjų liepą tuomet Arvydo Vaitkaus vadovaujama Uosto direkcija padavė į teismą buvusį šios valstybinės įmonės vadovą Eugenijų Gentvilą dėl 1,9 mln. eurų neva padarytos žalos atlyginimo. Vienas iš minėtų epizodų buvo ginčas tarp „Rohde Nielsen A/S” ir E. Gentvilo vadovautos Uosto direkcijos dėl gilinimo darbų uosto įplaukos kanale ir Malkų įlankoje, prie 144 krantinės.
Danai tikino, jog pateiktose techninėse užduotyse nurodyti darbų kiekiai viršija sutartyje numatytus. Direkcija siūlė už juos atsiskaityti pagal anksčiau pasirašytos valymo sutarties tarifus, kurie buvo keturis kartus mažesni, bet danai nesutiko. Direkcija pateiktų techninių užduočių nepakeitė ir nepanaikino, nestabdė vykdomų darbų, tačiau atsisakė apmokėti pagal pateiktus perdavimo-priėmimo aktus. Teismai vėliau kompanijai priteisė skolą, 156 635 EUR delspinigių, daugiau nei 400 tūkst. eurų palūkanų bei 18 330 EUR bylinėjimosi išlaidų.
E. Gentvilas tada teisme aiškino, kad sprendimą nesutikti su danų reikalavimu mokėti pagal didesnius tarifus priėmė surinkęs bei įvertinęs direkcijos specialistų išvadas apie netinkamai aktuojamus gilinimo darbus (skirtingai traktuota, kas atlikta – gilinimas ar valymas), vidaus ir išorės specialistų patvirtinimus, kad rangovui perduotos techninės užduotys yra parengtos tinkamai. Jis taip pat minėjo, kad A. Vaitkus irgi atsisakė apmokėti „Rohde Nielsen” pateiktas sąskaitas, o teismuose vėliau direkcija laikėsi tos pačios pozicijos. Pagrindinės „Rohde Nielsen” sąskaitos (4,875 mln. Lt) apmokėjimo terminas suėjo jau po to, kai E. Gentvilas buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų.
E. Gentvilui palankų sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad už sutarčių su „Rohde Nielsen” vykdymo priežiūrą atsakingi direkcijos darbuotojai buvo nustatę, jog ši įmonė vienu metu vykdė tiek valymo, tiek gilinimo darbus, tačiau visus aktavo kaip kelis kartus brangesnius gilinimo darbus, tad E. Gentvilas neturėjo teisės iki galo neišsiaiškinęs situacijos apmokėti tokių sąskaitų.
Skirtingas gylys…. Kaip galima taip sugalvoti kai prie 0 mariu lygio nuleidi metra i vandeni ir jis parodo kiek yra metrų. Jei nėra kiek reikia, reiškia gilini toliau ir laivui giliai pohui kokiu metodu tu ta gyli padarei…