Apie 19 metų nelegaliai pastatyta tvora valstybinį žemės sklypą užtvėręs Klaipėdos verslininkas Rimantas Cibauskas, įpareigotas pats pasirodyti teisme, čia surengė emocingą pasirodymą, dėl kurio ir vėl teko atidėti dar 2022-ųjų gruodį pradėtos bylos nagrinėjimą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

Verslininko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio galo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nusikeliant tvorą ir sutvarkant sklypą taip, kad jis būtų tinkamas bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“. Po to prasidėję teismai nesibaigia iki šiol.

Viena iš bylų, kurioje antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismo prašo spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d. už tai, kad jis nenugriauna tvoros, neišnagrinėjama nuo 2022-ųjų gruodžio, nes jo advokatas Saulius Tamošaitis vis teikia įvairiausius prašymus.

Į priešpaskutinį teismo posėdį R. Cibauskas, įpareigotas jame dalyvauti, taip ir neatvyko, nes buvo pasiėmęs atostogas. Visgi bylą nagrinėjanti teisėja Aušra Diržienė tada netenkino antstolės pašymo už tai R. Cibauskui skirti iki 200 eurų dydžio baudą.

„Buvau išvykęs, negalėjau, nežinojau, dabar džiaugiuosi, kad galiu dalyvauti“, – atsakydamas teisėjai į klausimą apie nedalyvavimo priežastis jau gyvai paaiškino į kitą posėdį atėjęs R. Cibauskas.

Tuo metu jo advokatas teismui pateikė eilinį prašymą – prijungti prie bylos konsultacinę eksperto išvadą dėl statinio grupės.

„Viena iš priežasčių yra, kad nurodyta pašalinti II grupės statinį, bet natūroje tokio statinio nėra. Ten yra I grupės statinys, tuomet buvo kitokia jo įrengimo tvarka. Išvada įrodo, kad nėra objekto“, – teigė S. Tamošaitis.

Jis tikino, kad ekspertas išvadą pateikė tik posėdžio išvakarėse, 21 valandą, o ją popieriniu variantu R. Cibauskas atsinešė tik į teismo posėdį, tad bylos šaliai supažindinti su tokiu dokumentu anksčiau esą nebuvo galimybės.

„Galime pertrauką padaryti dėl susipažinimo“, – siūlė advokatas.

Reaguodama į tai antstolė A. Rimaitė-Žičkuvienė teigė, jog nėra tikslo prijungti tokio dokumento, nes nurodymas griauti tvorą yra seniai įsiteisėjęs ir jei norima jį dar kartą skųsti, tai turi būti daroma pradedant kitą bylą. Analogišką poziciją išsakė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovė Jurgita Kurtinaitienė, tokį prašymą pavadinusi eiliniu piktnaudžiavimu.

Tuo metu S. Tamošaitis atrėžė, kad teisė pateikti įrodymus negali būti ribojama.

„Tai absurdiškas pasisakymas. Antstolis privalo patikrinti, ar egzistuoja antros grupės statinys, ar jį reikia griauti. Čia apie tai, kad nėra objekto. Primygtinai reikalauju prijungti, nes teismas jau neleido skirti ekspertizės. Teismas negali atsisakyti to, kaip įrodymo šaltinio“, – teigė advokatas.

Tačiau teisėja atkreipė dėmesį, kad R. Cibauskas sutartį su ekspertu sudarė tik likus trims dienoms iki teismo posėdžio.

„Byla nagrinėjama pusantrų metų, buvo pakankami laiko pateikti visus įrodymus, buvo prašymų ir ne po vieną. Šio įrodymo nepriimame kaip pavėluoto“, – sakė teisėja, kurią nutraukė R. Cibauskas, pareikšdamas, kad teismas turėjo kviesti ekspertus.

Teisėjai perspėjus jos nenutraukinėti, R. Cibauskas vis tiek replikavo: „Matosi kaip kalbate“.

Išgirdęs, kad prašymas netenkinamas, S. Tamošaitis paskelbė, jog jo klientas reiškia nušalinimą teisėjai. Žinia, šioje byloje pernai rudenį R. Cibauskas buvo pareiškęs nušalinimą ir apylinkės, ir apygardos teismui, tačiau toks pareiškimas nebuvo patenkintas ir byla palikta nagrinėti tai pačiai teisėjai A. Diržienei.

„Užkertamas kelias teikti įrodymus. Pamatinė teisė nepagrįstai suvaržyta. Užkertant kelią šaliai teikti įrodymus neįmanoma normaliai išnagrinėti bylos. Ar jau turime sprendimą, ar siekiame išsiaiškinti visas aplinkybes? Kategoriški nesutinkame su tokia nutartimi. Remiamės kitais teisėjo nušalinimo pagrindais, kurie leidžia abejoti teismo nešališkumu“, – šįkart motyvavo S. Tamošaitis.

„Pastebėjimai jau yra beprasmiški. Kodėl advokatas neišaiškina apie įrodymų teikimą, kad ne absoliučiai visais atvejais galima juos teikti? Už tokį proceso vilkinimą yra pagrindas skirti baudą“, – reagavo VTPSI atstovė J. Kurtinaitienė.

Jei teisėja nebus nušalinta nuo šios bylos, kitas šios bylos posėdis jau bus surengtas tik balandžio viduryje.