Pastarosios dvi dienos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra pažymėtos teismuose patirtomis nesėkmėmis. Trečiadienį sulaukusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo jai palikta 2 mln. eurų sankcija už pažeidimus molų rekonstrukcijos projekte, ketvirtadienį ši valstybinės valdoma bendrovė sulaukė ir apeliacinės instancijos kirčio dėl iškirstų medžių.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti liepą pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, jog yra užtektinai įrodymų, kad direkcija ir dar dvi įmonės – „Arbora LT“ bei „City Service Cleaning“ – yra atsakingos už tai, kad sklype Strėvos g. 4 dar 2020-aisiais be leidimo buvo iškirsti 33 saugotini medžiai.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija buvo gavusi pranešimą ir nustatė, jog Uosto direkcija organizavo viešąjį pirkimą dėl jai patikėjimo teise priklausančio žemės sklypo Strėvos g. 4 tvarkymo darbų. Šį konkursą laimėjo UAB „City Service Cleaning“, kuri vėliau pasitelkė subrangovę MB „Arbora“. Pastaroji esą 2020-ųjų kovą savavališkai, neturėdama Savivaldybės administracijos išduoto leidimo, iškirto 31 paprastąjį klevą, vieną baltąjį gluosnį ir vieną beržą.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gamtai padarytą žalą įvertino 12 249 Eur ir paprašė ją bei 5 procentų metines palūkanas solidariai priteisti iš visų šių trijų įmonių, tačiau jos tikino, jog jokie medžių čia nebuvo kertami.

Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Diržienė liepą konstatavo, jog AAD ieškinys yra tenkintinas. Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir direkcija bei „City Service Cleaning“ pasinaudojo tokia teise.

Visgi bylą išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj ir Aušra Maškevičienė, konstatavo, jog tokie skundai yra nepagrįsti. Anot kolegijos, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių.

„Nors atsakovės kelia abejones, ar medžiai Uosto direkcijos valdomame žemės sklype iš viso buvo iškirsti, dėsto teiginius apie tai, kad sklype medžių galbūt visai nebuvo, o tie, kurie yra, auga iki šiol, kad sklype buvo daug kelmų ir jie tik pažeminti, nes trukdė pjauti žolę ir pan., šiuos apeliančių teiginius paneigia byloje esantys įrodymai“, – rašoma teismo nutartyje.

Jame taip pat akcentuojama, jog „Arbora LT” direktorius jau buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto medžių naikinimo ir įsigaliojusiu nutarimu buvo nubaustas administracine nuobauda, tad faktinės žalos padarymo aplinkybės jau yra įrodytos.

„Uosto direkcijos neteisėti veiksmai pasireiškė ne leidimų pjauti medžius neturėjimu, bet tinkamu ir pakankamu nesirūpinimu valdomame sklype
esančiais saugotinais medžiais, t. y. neužtikrinimu, kad jie nebūtų neteisėtai išpjauti Uosto direkcijai užsakius sklypo tvarkymo darbus, jų nesaugojo, nepažymėjo, nenurodė savo rangovei atsakovei UAB „City Service Cleaning“, kuri, pasitelkusi rangovę MB „Arbora LT“, o ši pasitelkusi rangovę UAB „Judrės medis“ neteisėtai iškirto 33 sklype augusius saugotinus medžius. Kitais žodžiais tariant, saugotini medžiai yra toks pats valstybei priklausantis turtas, kaip ir žemės sklypas, taigi, jeigu valdomas žemės sklypas, atitinkamai sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai turi būti valdomi, saugomi ir prižiūrimi jame augantys saugotini medžiai ir joks teisėtas veiksmas, susijęs su žemės sklypo tvarkymu, planavimu, pertvarkymu ar pan., negali pateisinti saugotinų medžių pašalinimą nesilaikant nustatytos tvarkos. <…> UAB „City Service Cleaning“, būdama atidi ir rūpestinga savo srities profesionalė, nepasidomėjo netinkamai organizavo darbą, nepasidomėjo sklypo priklausomybe, netinkamai su savo rangove sudarytoje sutartyje nurodė, kokie medžiai yra priskirtini saugotiniems ir negali būti kertami be leidimo, o leidusi juos kirsti, nepasirūpino leidimais“, – rašoma teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija nesutiko ir su apeliančių teiginiais, kad medžius išpjovusi UAB „Judrės medis“ irgi turėjo būti patraukta atsakovu byloje – esą ir ši įmonė turėjo įvertinti medžių rūšis ir matmenis bei įsitikinti, kad visi leidimai gauti, o ne pasikliauti vien sutarties nuostata, garantuojančia, kad yra visi reikalingi leidimai yra išduoti.

„Trečiasis asmuo, nors faktiškai ir išpjovęs saugotinus medžius sklype, šiuo atveju veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, o būtent sudarė sutartį su MB „ArboraLT“, kurioje buvo numatyta būtent pastarosios atsakomybė už reikalingų leidimų medžių pjovimui gavimą. Pažymėtina, jog sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, savo srities profesionalų ir, teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Judrės medis“ neturėjo pagrindo nepasitikėti savo partnere ir tikrinti, ar ji turi leidimus, kuriuos sutartimi įsipareigojo turėti. Taigi, netinkamo sutarties vykdymo neigiamas teisines pasekmes šiuo atveju turi prisiimti sutartį netinkamai vykdžiusi ir leidimų neturėjusi MB „ArboraLT“. Šioms išvadoms nedaro įtakos aplinkybė, kad sutartį parengė UAB „Judrės medis“, – rašoma nutartyje.

Atmetė apygardos teismas ir apeliančių bandymus įrodyti, kad dėl iškirstų medžių neatsirado joks „realus neigiamas gamtos elementų pokytis arba įvyko koks nors šių elementų funkcijų, turimų naudingųjų savybių aplinkai ar žmonėms pablogėjimas“.

„Sunaikinti medžiai sudarė bendrą augmenijos sistemą, kurios reikšmė, teikiama nauda ir funkcijos yra pripažintini visuotinai žinomais. Jeigu
įrodyta augusių medžių vertė, tai atitinkamai sunaikinus medžius atsirado neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, žemės sklypo želdinių biologinei įvairovei ir jų funkcijoms, savybėms, nes želdiniai formuoja ir kuria žaliąsias erdves, užtikrina ekologinį stabilumą, formuoja estetišką aplinką, gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos, gamtos stichijų, sugeria kenksmingas medžiagas ir į aplinką išskiria nukenksmintą orą – tai visiems žinomi faktai. Taip pat viešoje elektroninėje erdvėje yra duomenų apie tai, kad 1 kv. m medžio lapijos per vegetacijos laikotarpį (180 dienų) išskiria į atmosferą apie 2,6 kg deguonies. Žmogui, kurio svoris apie 60 kg, per metus reikia 182 kg deguonies, o tiek deguonies gali duoti fotosintezės procesas, vykstantis 10 kv. m medžio lapijos paviršiaus. Taip pat medžiai su gausia lapija daro įtaką oro drėgnumui palaikyti. Medžiai ir krūmai atlieka filtrų vaidmenį – sulaiko ore esančias dujas, aerozolius ir dulkes, apsaugo dirvą nuo erozijos, lapuočiai su tankiomis lajomis atlieka priešgaisrinę funkciją“, – Uosto direkcijai ir jos rangovei priminė teismas.

Ši nutartis, kuria atmesti apeliančių skundai, įsigalioja iškart, tačiau dar gali būti kasacine tvarka skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.

INFORMACIJA

Uosto direkcija ją į teismą atvedusius sklypo tvarkymo darbus pirko mažos vertės neskelbiamos apklausos būdu ir sutarties raštu nesudarė. Šie sklypo tvarkymo darbai direkcijai atsiėjo 2953,86 Eur.