Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienio posėdyje balsų dauguma pritarė uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko 2017 metų veiklos ataskaitai.

Kritikos jai tradiciškai negailėjo opozicijos atstovai, kurių pasisakymus valdantieji vadino labai silpnais.

„Mūsų santykiai normalūs ir dalykiški”, – pristatydamas savo ataskaitą apie darbą su Savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu sakė meras Vytautas Grubliauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Slepia-neslepia

Pristatydamas savo 20 puslapių ataskaitą meras jos visos neskaitė, tik išskyrė kai kuriuos esminius akcentus – kultūros metus, Klaipėdos universiteto likimą, Mėlynojo proveržio strategiją ir kt. Kartu jis užsiminė apie šių metų darbus, akcentuodamas miesto ir uosto bendrųjų planų parengimą bei suderinimą.

„Kažkas tai gavęs dokumentą pateikė kaip kažkokią paslaptį, nors niekas neslėpė”, – akivaizdžiai apie „Atviros Klaipėdos” pirmą kartą paskelbtą vadinamąjį dalykinį miesto sąvadą teigė meras, nors jo paties sekretoriatas į portalo prašymą paviešinti šį dokumentą buvo atsakęs neigiamai.

„Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui pateiktą Dalykinių sąlygų sąvadą, kurio įgyvendinimas, Klaipėdos miesto savivaldybės nuomone, užtikrintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai būtinos infrastruktūros už uosto teritorijos ribų plėtrą, atitinkamai plėtojant visą likusią miesto teritoriją, viešai numatoma pristatyti po 2018 m. kovo 12 d. vyksiančio Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio“, – į tokį prašymą tada atsakė sekretoriatas, nors šis sąvadas vėliau taip ir nebuvo viešai pristatytas ar pakomentuotas.

Ko klausė?

Atėjus klausimų metui opozicijos atstovė Nina Puteikienė klausė, ką naudingo miestui meras parvežė iš komandiruočių.

„Jums, kaip buvusiai ir būsimai pretendentei į mero postą, reikėtų suvokti, kad atstovavimas miestui irgi yra mero funkcija. Aišku, būtų labai sunku pamatuoti, kiek kiekviena kelionė atvežė investicijų. Šiais laikais, jei pats neieškosi ir neprisistatysi, niekas pats tau į duris nesibels. Atstovavimas, galėjimas pristatyti miesto galimybes yra didelė vertybė. Padarykite kiekvienas būdamas užsienyje, kad apie miestą kalbėtų kuo plačiau. Sėdėti užsidarius savame kiaute yra pasmerkimas stagnacijai”, – teigė meras.

Konservatorius Rimantas Didžiokas ataskaitoje pasigedo savikritikos.

„Galbūt buvo galima operatyviau reaguoti į maršrutinių taksi situaciją, reikėjo ryžtingesnių sprendimų pačią pirmą dieną. Ir potvynis buvo gera patirtis suvaldant procesus, nesančius tiesioginėje kompetencijoje”, – teigė meras.

Atsakydamas į Artūro Razbadausko klausimą apie valstybės regioninę politiką jis tvirtino, jog pavyko išvengti, kad būtų sukurtas šiaurės-vakarų regionas su centru ne Klaipėdoje, kas esą „būtų sunkiai protu suvokiama”.

Vytautas Čepas pasigedo dėmesio lietuvių kalbai – ir teiravosi, ar meras nemato reikalo stiprinti šią sritį, kad negerbiantys kalbos būtų baudžiami.

„Turi būti natūralus poreikis. Nėra tokios dramatiškos situacijos. Aš irgi už tai, kad iškabos būtų lietuviškos, bet reikėtų rasti protingą ir sveiką balansą. Tačiau kartu turime atsiverti pasauliui visais kontekstais”, – sakė V. Grubliauskas.

Konservatorius Arūnas Barbšys akcentavo, kad ataskaitoje nutylima apie tai, kad jau antrus metus iš eilės nepanaudojamos visos biudžeto lėšos įvairiose srityse – nuo 10 iki 30 procentų. Tačiau meras teigė, jog dėl to turėtų pasiaiškinti ne jis, o Savivaldybės administracijos direktorius.

„Kokie konkretūs sprendimai priimami dėl taršos mažinimo?” – klausė N. Puteikienė.

„Į šį klausimą atsakys direktorius. Kaip pavyzdys gali būti Nemuno gatvės 113 ir 133 namai, klausimas apaugęs didžiule barzda, kai pagaliau pavyko surasti formulę ir šie žmonės bus iškeldinti. Galima minėti ir Savivaldybės sprendimą investuoti į elektromobilius, nes didžiausias taršos šaltinis visgi yra kietosios dalelės”, – teigė meras.

R. Didžiokas klausė, kiek yra tiesos, kad miestas siekia pritraukti užsienio aukštąją mokyklą.

„Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra tą procesą inicijuoja, prižiūri ir kuruoja. Rektorius patvirtino, kad žino tuos procesus ir jiems pritaria. Tai nesikėsina į Klaipėdos universitetą. Iš dalies bendruomenės girdžiu baimę, ką įsileidžiame, ir ką duodate. O kiti sveikina. Bet koks sprendimas, kuris silpnintų universitetą, nėra priimtinas, jei sustiprins – sveikintinas”, – sakė V. Grubliauskas.

A. Barbšys klausė, kodėl Savivaldybės valdomos įmonės skyrė 176 tūkst. eurų paramos, kurios dalis tenka VšĮ „Klaipėdos šventėms”, kurios ir taip gauna finansavimą iš biudžeto.

„O jeigu tos paramos nebūtų, ar įvyktų tokios šventės? Mes nesame išsišokėliai Lietuvos kontekste. Realiai ir blaiviai vertinu situaciją. Kas būtų, jei nebūtų? Ar nekaltumėte prie kryžiaus, jei nevyktų? Gal ir „Žuvėdrai” savo laiku reikėjo rimtesnės energijos, vandenų ar KRATC paramos”, – teigė meras.

Konservatorius Tomas Meškinis tvirtino, kad bendruomenės pasigenda mero pagalbos dėl kvapų, triukšmo.

„Visiškai nepritariu tam, ką sakote. Visiškai neobjektyvus vertinimas. Jei nestovi kažkokioje tribūnoje ar nesiplėšai marškinių, dar nereiškia, kad nedirbi ta linkme. Kalbama su įvairias pareigūnais, įmonėmis. „Facebooke” nepasirodo nuotraukos, bet darbai vyksta, nors dar daug reikia padaryti. Aš pats gyvenu šalia naftos bačkų ir jaučiu kvapus, kaskart skambinu technikos direktoriui. „Klaipėdos nafta”, pripažindama tuos dalykus, investuos. Mums būtų daug paprasčiau kalbėtis su Uosto direkcija, bet kalbamės tiesiogiai”, – sakė V. Grubliauskas.

Tarybos narių vertinimai

„Meras paėmė per aukštą natą. Nesu mačiusi liberalų, tarnaujančių kam nors kitam nei savo gerovei. Žodis tarnystė nedera prie šios partijos. Meras tiesiogiai dalyvauja kultūroje ir per savo šeimą gauna finansavimą džiazo festivaliui, kuriam per metus finansavimas padidintas nuo 16 iki 50 tūkstančių eurų. Ne kiekvienas renginys, projektas sulaukia tokio finansavimo augimo. Kultūros sostinėje tarp usnių vyko dainų šventė. „Menų zona” gavo 48 300 eurų per dvejus metus ir kartais jos renginius uždarydavo policija, tas šabakštynas dar neišmontuotas. Akivaizdu, kad šio projekto įgyvendintojas Darius Vaičekauskas gali daugiau nei kiti kūrėjai, nes yra Kultūros ir meno tarybos narys, kuri sprendžia dėl finansavimo ir džiazo festivaliui. Apmaudu, kad ieškoma talentų svetur, o ne šalia, orientuojamasi į tokius vienkartinius atvežtinius  projektus, kaip „Talll Ships Races” ar džiazo festivalis”, – sakė Nina Puteikienė frakcijos vardu.

„Gerai prisistato meras, gerai reprezentuoja. Bet kad 11 procentų visų strateginių projektų lėšų nepanaudota jau atiduodama atsakomybė administracijai. Toks mero kratymasis atsakomybės, nemanau, kad yra tinkamas. Ko vertos tos ambicijos, jei negalime panaudoti tų lėšų, kurias turime? Tegu miesto įmonės geriau sumoka dividendus. Ar iš tiesų baigta su laikinąja komisija dėl maršrutinių taksi, nes dabar turime tik situaciją, kai administracijos darbuotojai yra padavę direktorių į teismą. Ar tik toks tikslas buvo komisijos – parašyti išvadą, pagąsdinti ir pamojuoti? 23 milijonai nepanaudoti ir negaliu pritarti tokiai ataskaitai”,  – teigė A. Barbšys.

„Pagrindinė demokratijos varomoji jėga yra stipri opozicija. Mums nenuskilo. Sieti merą tik su džiazu miesteliui yra per mažai. „Mėlynojo proveržio” kūrimu parodėme, kad strategiškai matome daugiau nei visa Lietuva. Tačiau tai tik pirmas žingsnis, nes klaipėdiečiai turi dirbti ranka rankon. Kokios bus galutinės priemonės, parodys laikas ir diskusija. Meras labai strategiškai žiūri į dalykus, kurie svarbūs miestui. Per šitą prizmę ir vertinkime mero, kaip vedlio, darbą. Kas priklauso administracijai, jos ir klauskime. Taip pat atskirkime taršą ir kvapus. Jie yra kultūros dalis. Pakviesčiau mūsų įmones būti labiau kultūringomis. Prašau opozicijos labiau strategiškai vertinti mero ir pozicijos darbą”, – sakė vicemerė liberalė Judita Simonavičiūtė.

„Kai kurie opozicijos įvertinimai labai smulkmeniški, lyg būtum šalia viduramžių katedros ir matytum tik tualetą”, – sakė liberalas Vygantas Vareikis.

Jis teigė norintis pabrėžti sėkmingus kultūros metus, kurie davė proveržį. Taip pat esą minėtini ir dviračių takai, darnus judumas.

„Manau, kad mūsų miestas eina teisinga linkme ir mero atskaita yra labai kokybiškas dokumentas”, – sakė V. Vareikis.

„Opozicijos priedainiai labai nuobodūs, besikartojantys ir tikriausiai įdomūs tik jiems patiems. Nuobodu, neperspektyvu. Linkėčiau lyginamuoju būdu vadovautis – kad ir mūsų pasiekimai su Kaunu. Mes kaip feraris, jie kaip 15 metų mersas, tik moka labai gerai reklamuotis. Mes esame labai daug pasiekę, tik esame akli ir nematome. Bet mato grįžę. Linkiu konstruktyvumo opozicijai”, – teigė liberalas Arvydas Cesiulis.

„Apie miestą sprendžiama pagal fasadus, bet pažiūrėkit, kokie jie senamiestyje. Galėtume suteikti Kristinos Vintilaitės kariuomenei teisę bausti negerbiančius lietuvių kalbos. Reikia spręsti tokias įsisenėjusias problemas, kaip ir senamiesčio grindinys. Manau, kad ataskaita normali, nors ir ne šedevras, kurį reikėtų mintinai išmokti”, – sakė Vytautas Čepas.

„Augant biudžetui reikėtų investuoti ne tik į kietuosius projektus, o į žmogiškąjį kapitalą, kad liktų gyventojai, kad jų amžius nesentų. Reikia pasiekti, kad komunalinis paketas būtų mažesnis nei išvažiavus į kokius Mazūriškius”, – teigė socialdemokratė Lilija Petraitienė.

„Kiekvieno mūsų pareiga tarnystė. Mane labai džiugina neblėstanti meilė džiazui, ji darosi net stipresnė nei mano. Buvo dvigubinamas finansavimas visiems reprezentaciniams renginiams. Buvo sureaguota ir į situaciją vasaros estradoje – mano vardu skirta nuobauda. Tradicinis žanrų painiojimas, kai kalbama apie lėšų panaudojimą – sąmoningai norima kiek labiau įvelti merą į administracinius reikalus, o administracijos vadovą į politinius, bet tai nepavyks padaryti. Mūsų santykiai normalūs ir dalykiški. Senamiesčio fasadų finansavimo programą esame pasitvirtinę”, – apibendrindamas kolegų pasisakymus teigė V. Grubliauskas.

Po jo pasisakymo vykstant balsavimui už ataskaitą balsavo 21 miesto Tarybos narys (tarp jų buvo ir pats meras), prieš buvo 6 (A. Barbšys, Laisvūnas Kavaliauskas, R. Didžiokas, T. Meškinis, N. Puteikienė, Mindaugas Gylys), susilaikė Alfonsas Vildžiūnas.