Vadovybės ir kai kurių darbuotojų nesutarimais, į kuriuos buvo įsitraukę ir vaikų tėvai, neseniai pagarsėjęs Slengių mokykla-daugiafunkcis centras dėl Klaipėdos rajono valdžios sprendimų vėl atsidūrė konfliktinėje situacijoje.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarnautojams sugalvojus jau prasidėjus mokinių priėmimui pakeisti atitinkamą tvarką, o politikams tai ir padarius, nebeliko prioriteto mokykloje jau besimokančių vaikų broliams ar seserims. Dėl to viena slengiškių šeima liko lyg šoko ištikta, kai antradienį sužinojo, jog tokio „fokuso” dėka priešmokyklinę grupę šioje įstaigoje lankanti jų dukra nebepateks į pirmą klasę, nors čia jau mokosi jos brolis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius miglotai aiškino, kodėl ši savivaldybė, skirtingai nei uostamiesčio, tvarkos nekeitė dar iki prasidedant mokinių priėmimui, o padarė tai jau prasidėjus procesui. Pasak jo, šį Slengių atvejį nagrinės speciali komisija.

Tuo metu „Atvirą Klaipėdą” konsultavęs teisininkas Marius Matiukas sako, jog jei tėvai nuspręstų kreiptis į teismą, pagal galiojančią praktiką, skundas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į prašymo padavimo metu galiojusius teisės aktus.

Liko ant ledo

„Sausio 2-ąją pateikiau prašymą, kad priešmokyklinę grupę čia lankanti dukra būtų priimta ir į pirmąją klasę. Į jokią kitą mokyklą prašymo nepateikiau, nes ir pavaduotoja, ir direktorė užtikrino, kad broliai ir seserys turi pirmenybę, o mūsų sūnus čia jau mokosi antroje klasėje. Tačiau antradienį sužinojau, kad dukra nepateks į mokyklą, nes vasario 22-ąją rajono Taryba pakeitė tvarką ir išbraukė prioritetą broliams bei seserims. Suprantu, kad mokykla neprivalo, bet galėjo bent jau iš žmogiškos pusės pranešti apie tokį pakeitimą. Dabar jau visi priėmimai yra pasibaigę ir mūsų vaikas gali eiti tik į tą mokyklą, kurioje yra laisvų vietų, bet mums būtų nepatogi. Jei būtume žinoję apie tokius pokyčius, būtume gal bandę į kurią nors Klaipėdos mokyklą patekti”, – pasakojo Slengiuose gyvenanti moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Visgi ji sakė nenusileisianti ir žada kovoti už savo pažeistas teises, jei prireiks, ir teismuose.

„Negalima taip imti ir sugalvoti keisti tvarką jau seniai vykstant priėmimo procesui. Jei jau pakeitė, tai tada ir patį priėmimą turėjo pradėti iš naujo”, – sakė pašnekovė.

Problema tik Slengiuose?

„Slengių mokykla yra viena iš nedaugelio ir išskirtinių Lietuvos mokyklų, kuri iš esmės neturi galimybės priimti visų pageidaujančių mokinių. Čia yra pagrindinis dalykas. Kai mes komplektuojame tik vieną klasę, visada gaunasi nepatenkintų tėvų, kurių vaikai, deja, bet į Slengius nepakliūva. Taryba mielu noru nustatytų ir antrą klasės komplektą, bet nėra patalpų”, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Pasak specialisto, jau sausio 2-ąją, pirmą prašymų pateikimo dieną, Slengių įstaiga buvo gavusi 25 prašymus.

„Tai įsivaizduokite, kokia įtempta situacija, kai galima komplektuoti tik vieną klasę. Šiuo metu jau buvo apie 40 prašymų. Deja, visi negalės būti patenkinti. Mes tokiu atveju galime pasiūlyti tėvams pavežėjimo iki kitos mokyklos paslaugą, kad ir specialiu reisu, pavyzdžiui, į Plikių mokyklą, kur yra laisvų vietų. Tačiau dažniausiai toks siūlymas tėvams būna nepriimtinas, nes jie patys dirba Klaipėdoje. Nors vienas kitas pasitaiko, kuris pamato, kad ugdymas ypač pradinėse klasėse, niekur nesiskiria, mokytojai yra tokios pačios kvalifikacijos. Tikriausiai niekas negalėjo pagalvoti dar prieš penkiolika metų, kad Slengiuose bus tokia situacija – tada juk likvidavome pagrindinę mokyklą. 74 darželį vietų pastatė Savivaldybė, bet vis tiek dar apie 200 vaikų iš aptarnaujamos teritorijos nepatenka, nors ir patalpas dar Ginduliuose nuomojame”, – sakė tarnautojas.

Jis akcentavo, kad bendrasis ugdymas nėra savarankiška savivaldybės funkcija, tad  keičiantis Vyriausybės nutarimams, švietimo ir mokslo ministro įsakymams, savivalda turi į tai reaguoti.

„Dabar yra nustatyta tik įstaigos aptarnaujama teritorija ir prašymo pateikimo data. Gal tenka pripažinti, kad kai matai dvidešimt įstaigų, visas jas matai. Dabar net galima pajuokauti, kad visus teisės aktus pirmiausia reikia permąstyti per Slengių situaciją. Kas tinka 19 mokyklų, dvidešimtai netinka ir tai dažniausiai yra būtent su Slengiais. Visose 19 įstaigų nėra jokios problemos, iš kur vaikas ateina – visi priimami. Priėmimo situacija Lietuvoje nuolat kinta – nuo 2004 m. jau dvylika kartų buvo keistas ministro įsakymas. Praktiškai kartą per metus kažkas koreguojama, derinama ir savivaldybės turi keisti. Tikrai nebuvo kažkam specialiai keista, viskas daryta tik dėl pasikeitusio įsakymo. Kitur nauja tvarka nesukėlė jokių nesklandumų”, – paklaustas, kodėl tvarka buvo keista tik vasarį, o ne iki priėmimo pradžios, kaip Klaipėdoje, aiškino A. Petravičius.

Jis sakė jau porą kartų kalbėjęs su šia Slengių gyventoja – jos prašymą nagrinės Priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas nenumatytų atvejų komisija.

„Šiandien negaliu pasakyti, kaip išsispręs ši situacija. Tačiau kitą savaitę tikrai turėtų būti priimti sprendimai, nes birželio pirmosiomis dienomis mokyklos jau kviečiasi būsimuosius pirmokus susitikti su mokytojomis”, – sakė pašnekovas.

Jis minėjo ir tai, kad jau anksčiau ne tik su Slengių tėvais buvo diskutuota apie situacijas, kai šeimoje tik vienas vaikas. Tokiais atvejais ankstesnė tvarka esą buvo kaip ir nesąžininga vieną vaiką auginančioms šeimoms.

„Pernelyg atsipalaiduota”

Tuo metu Klaipėdos miesto taryba priėmimo į uostamiesčio mokyklas tvarką pakeitė dar pernai gruodžio 21-ąją.  Po mėnesio, sausio 25-ąją, ji buvo patikslinta, tačiau priėmimas mieste dar nebuvo prasidėjęs – jis startavo tik vasario 19-ąją.

Šioje Klaipėdos politikų patvirtintoje tvarkoje taip pat yra išlikęs prioritetas įstaigas lankančių brolių ir seserų atveju, tačiau tik tada, jei jie gyvena mokyklai aptarnauti priskirtoje teritorijoje.

Kai rajono Taryba priėmė mintąjį sprendimą, jos Švietimo, kultūros ir sporto komitetui vadovavo konservatorė Rasa Petrauskienė (nuotr.). Pasak jos, sprendimas buvo priimtas tada, kai jo projektą, atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimų pakeitimus, parengė ir pristatė Švietimo skyrius.

„Tenka pripažinti, kad, ko gero, šiuo atveju buvo dirbama pernelyg atsipalaidavus. Situacija liečia daug žmonių, ji yra jautri, tad ir į visus pakeitimus turi būti reaguojama operatyviai”, – sakė ji.

KOMENTARAS

Marius Matiukas, ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros advokato padėjėjas:

Nežinant visų aplinkybių, nėra galimybės vienareikšmiškai atsakyti, kaip turėtų pasielgti savivaldybė, tačiau Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis nustato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys aktai negalioja atgaline tvarka. Todėl iš jūsų pateiktos informacijos galima daryti prielaidą, kad skundas teisme turėtų nagrinėjamas vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu prašymo padavimo dieną. Be to, administracinėje teisėje taip pat galioja principas, kad teisės normos atgal negalioja t.y. neturi grįžtamosios galios. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo.