Jei vieną gražią vasaros dieną visi Lietuvos gyventojai – nuo mažo iki seno – suvažiuotų į mūsų šalies pajūrį ir panorėtų nugulti paplūdimyje, paskaičiavau*, kad kiekvienam šiandien tektų po 1,5 kvadratinio metro plotelį. Gulėtų visi kaip silkės statinėje, nuo pat Nidos iki Būtingės prie Latvijos sienos.

Vienų kojas skalautų jūros bangos, kitų galvos remtųsi į kopas ar miško juostos krūmus. Gerai būtų tiems, kam pavyktų nugulti ant smulkaus smėliuko kokiam Smiltynės ar Girulių ruože, bet nemažai kam tektų žvyruoti I Melnragės ar net akmenuoti Olando kepurės ruožai.

Sakot, vis tiek dar telpam? Kol kas.

Doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro fizikė teigia, kad pastačius Melnragėje 3 km nuo pakrantės į jūrą išlindusį objektą – giliavandenį uostą, mūsų pliažų papildymo smėliu procesas sutriktų ir to poveikio zona būtų iki pat Palangos tilto. Matematinis skaičiavimas – 8 x 3 km, t.y. ilgis to išsikišančio į jūrą objekto, neleidžiančio migruoti smėliui pakrante į šiaurę, lygu – 24 km. Būtent tiek yra nuo Melnragės iki Palangos pliažo.

Teigiama, kad aktyvus smėlio dalelių judėjimas nuo dugno į krantą, taip papildant pliažus, vyksta tik iki 7 m gylyje, o pastačius tokio ilgio užtvarą-giliavandenį, ruože nuo Melnragės iki Palangos toks papildymo smėliu procesas nebevyks. Liks stebėti, kaip eilinės audros metu išplauti paplūdimiai atstatomi jau nebe gamtos, o reguliariai papildant juos smėliu iš laivų.

Galima manyti anokia čia bėda, juk būsimo Klaipėdos giliavandenio savininkė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija, padedant visoms uoste įsikūrusioms bendrovėms, suneša į nacionalinį biudžetą 10 proc. jo pajamų – ką jiems reikš papildyti smėliu tuos 24 km paplūdimių. Tik va bėda ta, kad kol kas KVJU kratosi tos naštos ir savo jau rugpjūčio pradžioje tvirtinamame bendrajame plane (BP) numato savo atsakomybei tik nedidelį paplūdimio ruoželį Melnragėje šalia planuojamo giliavandenio. Likusi našta dėl atsiradusio naujo objekto jūroje padarinių šalinimo nugultų ant Klaipėdos miesto biudžeto pečių.

To paties biudžeto, dėl kurio šiuo metu nesutaria savivaldos administracijos darbuotojai ir išrinkti miestiečių Tarybos nariai, nes vis augant įvairių administracijos numatytų Klaipėdoje vykdomų projektų, kurių bendras kiekis jau viršija 100, kainai, o biudžeto pyragui stebuklingai nedidėjant, tenka vis tolyn stumti vieno ar kito svarbaus miesto gyventojams darbo pridavimo datą metams kitiems į priekį. Tarybos nariams tai nepatinka, juk jie jau pasidžiaugė viešuose pristatymuose bendruomenėms naujų gatvių tiesimu ar skverų jų rajone rekonstravimu, o čia, žiūrėk, administracijos veiksmai juos melagiais paverčia.

Kritiški klaipėdiečiai, analizuojantys miesto ir uosto rengiamus BP, nerimauja, kodėl gi nebėra svarstomas giliavandenio uosto statybos variantas šalia Būtingės.

Geresnę atmintį turintys dar prisimena apie 2010 metus svarstytą giliavandenio alternatyvą Būtingėje ir Eugenijaus Gentvilo, tuometinio KVJU vado, pasvarstymus, kad ne taip jau stipriai brangiau kainuotų variantas Būtingėje, o miesto taršos, triukšmo ir aplinkosaugos klausimus jis tikrai geriau spręstų. Tuo metu niekas gresiančių paplūdimių atstatymo klausimo net nenagrinėjo, kaip ir papildomų kaštų, kurie kainų skirtumą tarp dviejų, Melnragės ir Būtingės, alternatyvų dar labiau sumažintų.

Tad jei ir sugalvotume padaryti tokią „Nugulkime Lietuvos paplūdimius” akciją, reikia paskubėti, nes mūsų vaikams jau gali tekti tilpti nebe 1,5 kvadratinio metro paplūdimio plote, o plotelyje, kuriame ir abi kojas pastatyti nebeišsiteks.

* Lietuvos pajūrio ilgis – 90,66 km (90 660 m); Lietuvos gyventojų – 2 810 000; vienam gyventojui tenka 0,032 m pajūrio ilgio; paplūdimių vidutinis plotis – 48 m; vienam gyventojui tenka 1,55 kv. m paplūdimio ploto.