Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą krematoriumas gali būti statomas bet kuriame komercinės paskirties sklype, jei tik jis atitinka tokiam objektui keliamas sąlygas. Klaipėdos savivaldybė bando apriboti tokią verslininkų laisvę, tačiau numatytos dvi potencialios vietos tokiems objektams jau nepatinka priemiesčių gyventojams.

Ketvirtadienį visuomenei buvo pristatyta Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studijos papildoma dalis, kuria nagrinėjamos vietos, kur mieste galėtų būti statomas toks objektas. Kaip viena iš jų regima Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), o kita – anapus Vilniaus plento esantis vadinamasis komercinės paskirties trikampis.

Krematoriumo veikla norinčių užsiimti verslininkų aktyvumas verčia sukti galvą ir Savivaldybės atstovus.

Norėtų, kad iš viso neleistų

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė į studijos sprendinių pristatymą susirinkusiems žmonės aiškino, kad poreikis reglamentuoti galimas krematoriumų statymo vietas kilo po to, kai tokį planą šalia Joniškės kapinių panoro realizuoti UAB „Aterna”.

„Tai yra jautri tema, ne kiekvienas nori turėti tokį objektą šalia namų, šiandien susirinkusių skaičius tai irgi patvirtina. Po bandymo statyti krematoriumą Joniškės gatvėje buvo nuspręsta rengti studiją ir pažiūrėti plačiau į šią situaciją, panagrinėti ir Klaipėdos rajone esančius apribojimus, tačiau koncentruojamasi į miesto ribas, nes tik čia Savivaldybė gali priimti sprendimą – atitinkamą miesto Tarybos sprendimą, kaip padaryta Vilniuje, arba įtraukti tokius sprendinius į rengiamą miesto bendrąjį planą”, – sakė tarnautoja.

Studiją rengiančios UAB „Urbanistika” atstovė Lina Panavaitė paaiškino, kad tarp dabar krematoriumų statybai keliamų reikalavimų yra tai, kad jie neturi kelti taršos, turi būti toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, jiems taikoma 200 metrų sanitarinės apsaugos zoną, bet ir ją atliktus tam tikras procedūras galima susimažinti. Taip pat krematoriumas turi būti įrengtas atskirame objekte, bet jis gali atsirasti bet kurioje komercinėje teritorijoje, jei tik atitinka minėtąsias sąlygas.

Įvertinus visas šias aplinkybes studijos rengėjai identifikavo dvi vietas, kur Klaipėdoje galėtų būti statomas toks objektas, jei atsirastų investuotojai, norintys tai daryti – LEZ ir priešais ją esantis trikampis tarp Tilžės gatvės, Vilniaus ir Palangos plentų (žr. iliustraciją).

M. Černiūtė-Amšiejienė akcentavo, kad pati Savivaldybė neturi jokios minties statyti tokį objektą, tad nevertino ir jo ekonominio pagrindimo, bet rinkoje poreikis yra, tad reikia investuotojams parodyti kryptis.

„Jei nebus tokio apribojimo, gali statyti bet kur”, – akcentavo ji.

Pasak Savivaldybės atstovės, jau ir iki šiol buvo gauti 37 raštai dėl tokių studijoje siūlomų sprendinių.

Surinkime dalyvavęs Jakų bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Dvarionas tvirtino, kad po peticija, pasisakančią prieš tokius sprendinius, jau surinkta apie 500 elektroninių parašų, dar 450 žmonių pasirašė raštu. Esą parašų bus ir daugiau. 

„Tai yra miesto vartai, jie nėra tinkami tokiam objektui. Be to, LEZ vadovai, su kuriais kalbėjome, sako, kad čia negalėtų vykti jokios procesijos. Tai negi veš kaip šunį? Tokį objektą reikia nuo miesto nutolinti 10-15 kilometrų”, – teigė jis.

Vienas iš susirinkimo dalyvių siūlė, kad iš viso būtų nurodoma, jog tokiam objektui mieste nėra vietos. Tačiau M. Černiūtė-Amšiejienė akcentavo, kad toks sprendimas vargu, ar įmanomas, nes jis turėtų būti argumentuotas. Kitu atveju jis lengvai gali būti užginčijamas teisme.

Taip pat vienas iš gyventojų siūlė tokiam objektui numatyti vietą apleistose pramoninėse teritorijose, pavyzdžiui, prie Mokyklos gatvės tilto, tačiau M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad dauguma tokių teritorijų yra mišrios – gyvenamosios-komercinės paskirties ir gana arti gyvenamųjų rajonų.

LEZ įsileistų tik su sąlygomis

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad dėl tokio sprendinio vyko diskusijos ir su meru, Savivaldybės administracijos direktoriumi, ir pačios LEZ bendruomenės viduje.

„Mes į tai žiūrime kaip į socialinį objektą. Esame socialiai atsakinga įmonė ir jei miestas mano, kad tik čia galima tokia veikla, ypatingai nesipriešintume. Tačiau iš tiesų keliame sąlygas, kad čia tokiu atveju nebūtų jokių šarvojimo salių, procesijų, būtų atliekamas tik kremavimas. Jei bus patvirtinti tokie planavimo dokumentai ir potencialūs investuotojai sutiktų su tokiomis sąlygomis, tada įmanoma, o jei ne, mūsų keliai turėtų išsiskirti”, – sakė R. Bakas.

Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, dabar susipažinus ir apibendrinus visuomenės nuomonę Savivaldybės administracija spręs, kurį variantą pasirinkti. Tai padarius, jis vėl bus bus viešinamas ir galiausiai sprendimą priims miesto Taryba.

Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studija Savivaldybės administracija atsieis 14 500 eurų, dar 2 420 eurų papildomai bus sumokėta už galimų krematoriumo statybos zonų nustatymą.

Tuo metu UAB „Rūteda“ jau planuoja „savo” krematoriumą statyti rajono teritorijoje, t. y. visai šalia Klaipėdos esančiuose Ketvergiuose.