Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto planai ir turizmas nesikerta?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-11


Klaipėdietis parlamentaras Simonas Gentvilas, nusprendęs mesti iššūkį dabartiniam uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui kovoje dėl partijos kandidato į merus vardo, pirmadienį pakvietė į atvirą, pirmiausia partijos nariams skirtą diskusiją “Ar uosto ambicijos užgoš Klaipėdos patrauklumą, ar jį praturtins?”.

Diskusijoje dalyvavę Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininko, verslininkas Gintautas Bertašius sutarė, kad bent jau turizmas ir uostas turi nemažai sąlyčio taškų. Tačiau G. Bertašius pabrėžė, kad turizmo sektorius kol kas gali tik pasvajoti apie tokį valstybės dėmesį ir paramą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Beje, padiskutuoti šia tema susirinko gana nedaug liberalų, tačiau tarp jų buvo partijos skyriaus pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

“Sąlyčio taškų yra”

Pradėdamas diskusiją S. Gentvilas pirminė pirmadienį Uosto direkcijos pagarsintus planus per artimiausius trejus metus į infrastruktūros plėtrą investuoti apie 407 mln. eurų.

“Reta įmonė tiek investuoja ir turėtume tuom džiaugtis. Bet yra baimė, kad uostas užgoš kitus sektorius, išvarys gyventojus iš miesto. Yra tokia nuomonė ir tarp liberalų. Bet ar iš tiesų tos baimės yra pagrįstos?” – pradėdamas diskusija sakė S. Gentvilas.

A. Vaitkus tikino, kad uosto sąlyčio taškų su miestu yra begalės.

“Minijos ir Baltijos sankryža yra vienas iš gražių pavyzdžių. Kasmet 16 procentų savo pelno skiriame miestui, apie 3,5 milijonų eurų privažiuojamiesiems keliams į uostą, nors kartais jie ne visai privažiuojamieji”, – dėstė A. Vaitkus.

Tačiau tokie jo pateikiami skaičiai sukėlė abejonių miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkui Audriui Vaišvilai, kuris sakė turįs visai kitokius jam Savivaldybės administracijos pateiktus skaičius.

Reaguodamas į tokias abejones A. Vaitkus pasiūlė A. Vaišvilai susitikti direkcijoje prie kavos ir pažadėjo detaliai parodyti visus skaičius.

Aiškindamas, kodėl Uosto direkcija rengia atskirą savo teritorijos detalųjį planą, A. Vaitkus teigė, jog uostas negali laukti metų metais atskirų detaliųjų planų.

“Bendrasis planas ta prasme mums suteiks daugiau laisvės”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Neturime ko parodyti turistams

G. Bertašius savo ruožtu akcentavo, kad uosto plėtra tikrai nėra blogis ir jis mato labai daug sinergijos, tačiau blogiausia bus jei tokio masto investicijos bus daromos tik į uostą. Taip pat esą svarbu, kokia krova bus uoste. Rengiant bendrąjį planą, jo nuomone, reikia atsižvelgti, kad nebūtų tokios taršios ir skandalingos krovos, dėl kurios dabar yra kilęs didžiulis žmonių pasipiktinimas.

“Jei į turizmo sektorių būtų investuota bent dalis pinigų, mes galėtume konkuruoti. Turizmo sektorius yra iš daug ląstelių susidedantis ir mes neturime vieno centro, kaip uostas, kuris mums galėtų padėti. Turizmo sektoriaus vertė yra ir tai, kad jis yra labai imlus darbo vietoms, kuri negalima robotizuoti”, – sakė G. Bertašius.

Ir jis, ir A. Vaitkus konstatavo, kad šiuo metu neturime ką parodyti turistams Klaipėdoje. Išimtis, anot G. Bertašiaus, yra Jūrų muziejus.

“Yra tokių kopų, kaip Kuršių nerija, ir gintaro yra per visą pasaulį”, – sakė A. Vaitkus.

“Turizmas gali su uostu turėti labai didelę sinergiją. Vienas žymus šveicarų architektas, apsilankęs Klaipėdoje, Smiltynėje, sakė kad turime unikumą – iš čia galima matyti uosto veiklą, ji yra kaip gyvas teatras. Įrengus infrastruktūrą čia galima rengti ir įvairias eduakcijas. Tik mane asmeniškai gąsdina miesto pozicija dėl Smiltynės išėmimo iš UNESCO teritorijos, tai būtų smūgis turizmui. Šiandien Klaipėda nors ir su maža teritorija yra UNESCO žemėlapyje, dėl to atvažiuoja žmonės ir iš egzotiškų šalių. Sunku pas mus per Palangą atvykti, tai jei atvažiuoja, turi rimtus argumentus”, – dėstė G. Bertašius.

“Oro grupės” nuotr.

S. Budinas savo ruožtu akcentavo, kad reikia skirti UNESCO ir Kuršių nerijos nacionalinį parką, kurio direkcija (KNNPD) esą yra du skirtingi dalykai.

“Ar iš tiesų tik parkas yra geriausi saugotojai? Direkcijai gražiai pašneka, bet kai reikia padaryti, nepadaro. Negalime sukurti gerbūvio nei gyventojams, nei svečiams. Miestas dabar daugeliu atveju yra tik statistas”, – teigė S. Budinas.

Į traukos objektus gali investuoti ir direkcija

“Nebėra laiko Klaipėdai daryti gerus projektus, reikia tik labai gerus projektus. Reikia kviestis pasaulinio lygio architektus, turi atsirasti statiniai, kurie užprogramuoti tapti paveldu”, – sakė G. Bertašius.

Jo nuomone, tokie objektai galėtų atsirasti buvusioje “Laivitės”/”Memelio miesto” teritorijoje, kurią besinuomojančios bendrovės akcijas prieš porą mėnesių įsigijo Gusiatinų šeima.

“Turizmas yra labai svarbus ir mums. Jo plėtra mums labai svarbi. Praėjusią savaitę jau mačiau “Memelio miesto” detaliojo plano koncepciją. Mes matome čia dar vieną kruizinę krantinę,  kurios pirsas uždengtų teritoriją ir leistų švartuotis mažiesiems laivams, nes dabar juos čia tiesiog sudraskytų pirmas vėjas. Matome čia ir mūsų administracinį pastatą”, – sakė A. Vaitkus.

Kaip kitą vietą sukurti unikalius ir turistams patrauklius objektus jis mato išorinio uosto teritoriją, jos rytinę krantinę, kuri būtų matoma nuo Melrnagės pusės.

“Čia bus ir promenada, kurio nueis 3 kilometrus į jūrą. Kartu čia gali būti įrengti ir SPA centrai, kazino, švartuojami kateriai, jachtos, kurie iškart gali išeiti į jūrą. Reikia tik turėti daug fantazijos ir svajonių ir eiti su jomis. Mes jau nuolat sulaukiame ir meno srities žmonių, ir įvairių nekilnojamojo turo plėtotojų, kurie ragina kuo greičiau vykdyti šį projektą”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak jo, tokią turizmo sektoriui patrauklią infrastruktūrą galėtų sukurti arba konkursus laimėjusios kompanijos, arba net pati direkcija, jei bus pertvarkyta į akcinę bendrovę. Tada ji esą kur kas efektyviau galėtų naudotis savo turtu, steigti antrines bendroves ar specializuotus padalinius.

Baigdamas diskusiją S. Genvtilas sakė esąs vis labiau įtikinęs išorinio uosto projekto nauda.

“Turime kur kas didesnių problemų – ir aukštosios mokyklos, ir regiono pasiekiamumas”, – teigė jis.


2018-09-11

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt