[vc_row][vc_column][vc_column_text]Uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamos AB „Klaipėdos energija” vadovai tikina, kad po derybų su rangovais pavyko pasiekti, jog Šilutės plente ir Lypkių katilinėje statomi biokuro katilai dirbti pradėtų dar šią žiemą ar pavasarį, o ne rudenį, kaip numatyta sutartyse.
Kartu jie neigia savaitgalį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) kandidato į merus Arvydo Vaitkaus publikuotoje rinkimų agitacinėje medžiagoje išsakytus teiginius, jog Šilutės plente esantis biokuro katilų kaminas teršia Kauno gatvės mikrorajoną.
Abu nauji Šilutės plento katilinės biokuro katilai bus prijungti prie to paties kamino, kuris jau tapo savivaldos rinkimų kampanijos dalimi. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pirmadienį „Klaipėdos energijos” vadovai vietoje aprodė uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui, kaip įrenginėjami du nauji biokuro katilai Šilutės plente esančioje katilinėje, kur pagaminama daugiausia šilumos. Čia jau stovi du biokuro katilai, pradėję darbuotis nuo 2015-ųjų sausio. Dabar bendrovė „Axis technologies” čia įrenginėja dar du po 8 MW galios biokuro katilus. Ši investicija atsies 6,88 mln. eurų, iš kurių Europos Sąjungos (ES) fondai padengia 3,14 mln. eurų.
Dar vienas biokuro katilas statomas Lypkių katilinėje – konkursą laimėjęs rangovas UAB „Ernestena” darbus čia atliks už 4,198 mln. eurų, o ES skirs 1,534 mln. eurų.
Abu nauji Šilutės plento katilinės biokuro katilai bus prijungti prie to paties kamino, kuris jau tapo savivaldos rinkimų kampanijos dalimi.
„Kai kurie savivaldybės palaiminimo sulaukę projektai tik patvirtina nemažos dalies miestiečių nuomonę, kad esama valdžia į taršos klausimą žiūri atlaidžiai. Pavyzdžiui, šalia Kauno gatvės savivaldybė leido pastatyti tik 24 metrų aukščio biokuro kaminą. Net ir paprastam žmogui aišku, kad tokio aukščio kaminas yra per žemas, o visa tarša leidžiasi žemyn į Kauno mikrorajoną. Tik laiko klausimas, kada šiame mikrorajone kils naujas skandalas”, – tokią poziciją savo politinės reklamos straipsnyje, šeštadienį paskelbtame dienraščiuose „Klaipėda” ir „Vakarų ekspresas” bei jų interneto portaluose, dėstė LŽVS kandidatas į merus A. Vaitkus.
Pirmą sykį tokią mintį viešumoje buvo išdėstęs Arūnas Jonuška, „Orion Global Pet“ technikos direktorius, lapkričio pabaigoje vykusio Klaipėdos pramonininkų asociacijos narių susitikimo su tuometiniu aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, metu. Jame tada dalyvavo ir A. Vaitkus.
„Vis išgirstame dalykus apie naujus reglamentavimus, apribojimus. Nuolat esame įtampoje. Norimi pakeitimai paliestų dideles įmones, ant jų guls, o ne ant mažiukų, kurie daro didžiausią įtaką. Paimame vieną išskirtinę įmonę ir tuo pagrindu keičiamas įstatymas visiems likusiems. O juk priežastiniai ryšiai nenustatyti, nežiūrima kompleksiškai. Šalia Kauno gatvės leidžia pastatyti tik 24 metrų biokuro kaminą ir viskas eina į Kauno mikrorajoną, reikia tik laukti kada kils skandalas. Transporto srautai 30 metų nesuvaldyti. Gamybinė įmonės centrinėje dalyje – „Perdanga“ ir kitos. O kiek įmonėlių apleistose teritorijose. Jos nereglamentuojamos ir nekontroliuojamos. Gyvenamieji rajonai artėja prie LEZ, kažkada buvo už kilometro, o dabar jau 450 metrų belikę ir ateityje vėl bus skandalas. Šalia miesto individualių namų kieto kuro šildymas yra didžiulė tarša. Skandalo metu agentūros pervažiavo visas įmones, visas nubaudavo ir viskas. Reikia plačių konsultacijų su verslu. Išgirstame kaip siurprizą“, – tada teigė Arūnas Jonuška.
„Yra du dūmų išvalymo etapai. Pirmajame, multiciklone, išvaloma 95 procentai visų kietųjų dalelių. Toliau dūmai eina į ekonomaizerį, kur ne tik papildomai valomi, bet ir išgauna šilumos. Statoma panaši sistema, tik bus dar daugiau valymo. Stovės multiciklonas, po jo bus elektrostatika, kuri viską sugaudys ir į ekonomaizerį jau atkeliaus praktiškai švarus dūmas. Jis dar išplauna vandeniu ir realiai jau pro kaminą išeina tik vandens garai. Kamino aukštis čia tikrai neturi jokios reikšmės”, – aiškino „Klaipėdos energijos” technikos direktorius Vilius Buinevičius.
Įmonės vadovas Antanas Katinas tikino, kad iš Kauno mikrorajojo gyventojų iki šiol nėra sulaukta jokių skundų. Taip pat ir iš greta esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pasak jo, naująjį Lypkių biokuro katilą tikimasi paleisti jau vasarį, o Šilutės plento katilus – pavasarį, nors rangovai pagal sutartį darbus turėtų baigti tik rudenį. Darbai spartinami, nes norima kuo greičiau padidinti konkurenciją nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG).
Anot A. Katino, naujasis reglamentavimas, dėl kurio Seimui skundėsi ir didžiųjų miestų merai, šilumos kainą šiuo metu Klaipėdoje padidino apie 5 proc. Taip esą nutiko dėl to, kad NŠG iki šiol šilumos pirkimo konkursuose dalyvaudavo tik su kintama kainos dalimi, o dabar ir jau ir pastoviąja. Kadangi atitinkama „Klaipėdos energijos” kaina yra didesnė, tai esą sudaro sąlygas ir NŠG prašyti didesnės kainos bei galutiniame rezultate didina šilumos kainą, kurią sumoka vartotojai.
Tačiau Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius yra skelbęs komentarą, kuriame tvirtina, kad naujoji tvarka tik atskleidžia neefektyvias centralizuotos šilumos tiekėjų investicijas.
Šį sausį NŠG gaminamos šilumos vidutinė kaina (įskaitant ir pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katilus) yra net 34 proc. didesnė nei fiksuota prieš metus. Pernai ji siekė 2,64 ct/kWh, o šiemet – jau 3,54.
Pernai pigiausiai iš uostamiesčio NŠG šilumą siūlė pati „Klaipėdos energija” – 1,62 ct/kWh, o brangiausiai – „Klaipėdos baldai” (2,9 ct). Šį sausį pigiausios šilumos tiekėju tapo „Miesto energija” su 2,8 ct/kWh tarifu, o brangiausiai užsiprašė „Klaipėdos baldai” – 3,99 ct.
Pati „Klaipėdos energija” šilumą, gaminamą iš dujų, sausį yra įkainojusi 4,26 ct/kWh tarifu.
Iš atliekų šilumą gaminanti „Fortum Klaipėda” pernai sausį už ją prašė 2,88 ct/kWh, o šiemet – 3,2 ct/kWh (11,1 proc. daugiau). Lygiai tiek pat šį sausį savo biokuro katiluose pagamintą šilumą įvertino „Klaipėdos energija”.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”66562,66564,66563,66565,66566,66567,66568,66569,66570,66571,66572,66573,66574,66575,66576,66561″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Vėl meluojate. Ir vasarį ir kovą „Fortum Klaipėda” nebus pigiausias šilumos tiekėjas Klaipėdoje. Tai oficiali informacija iš Baltpool. Lyginant su praėjusiais metais „Fortum Klaipėda” parduodamos šilumos kainą padidino apie 20 proc. Jums kuras nebrango, papildomų investicijos nebuvo. Augo nebent apetitas pelnui 🙂
Kaip matau iš jūsų emocingų komentarų esatę asmeniškai nusiteikę prieš Fortum :). Iš to kaip esatę informuotas apie Fortum kaštus ir investicijas, darau prielaidą (teigiu faktiškai nepatvirtintą informaciją), kad esatę Fortum akcininkas, t.y. Klaipėdos energijos vienas iš vadovų. Neturiu tikslo pakeisti paties asmeninių nuostatų, nes mėgstu šaltus FAKTUS. Grįškime prie mūsų reikalų. Pirmą pamoką: „Rinkti faktus” išmokote stipriam 7-ui, su tuo jus ir sveikinu, bet siūlau ties tuo nesustoti. Antra pamoka: „Faktų analizė ir sisteminimas”. Iš jūsų pateiktos faktų analizės pasigedau palyginimo su daug maž lygiaverčiu konkurentu, pvz. Klaipėdos energija (KE). Faktas: 1. Š.m. kovo mėn. šilumos gamintojų kainų kilimas lyginant su 2018 m kovo mėn. pakilo: Fortum- 11,7%; KE biokuras – 70,7% kaina 2. Pagal parduodamos šilumos KIEKĮ Fortum kaina 3,15ct/kWh (2019 kovui), 2018 kova buvo 2,82 ct/kWh yra mažiausia ir mažesnė už KE kainą 3,5ct/kWh, buvo 2,05 ct/kWh . 3. Apetitas pelnui nepatenka po objektyvia sąvoka, kurią galima analizuoti, nes tai priklauso nuo subjektyvaus vertinimo t.y. kas vienam – daug, kitam -mažai. Todėl siūlau mano pamokose vengti subjektyvių palyginimų.
Pasiūlymas: 1. Reikia patobulinti matematikos žynias, nes labai didelės pakalaidos paties skaičiavimuose;
2. Neturiu faktinių įrodymų dėl paties emocinės būklės, bet darau prielaidą, kad emocijų valdymo kursai jums padėtų, bet tai nemano sritis. Manau ir specialisto įvertinimas būtų naudingas, kad būklė neprogresuotų.
Pabaigai: Martynai, tikiuosi ir ateityje mus palepinsite įdomiais straipsniais, nes norėčiau pratęsti pamokų ciklą apie FAKTUS.
MIAU!
Labai daug teksto. Bet tarp Jūsų makaronų nėra atsakymo į paprastą klausimą: dėl kokių priežasčių didėjo ir didėja „Fortum Klaipėda” šilumos kaina? Kitiems Klaipėdos šilumos gamintojams brango kuras. 30 proc. dujos, 35 proc. biokuras. O kas brango FK???
Iš to, kiek daug skaičių žinote ir kaip stropiai ginate atliekų degintojus, manau, esate artimas FK komandai ir atsakymą nebus sunku sužinoti bei pateikti šiam objektyviams portalui.
Kriu kriu.
Užduotas klausimas, vertinant faktinius duomenis, prasilenkia su elementaria logika. Klausimas turėtų skambėti taip: Kodėl Fortum nekelia šilumos kainos žymiai daugiau? Savo klausimą paremsiu pateikdamas faktus. Trečia pamoka: „Susistemintų Faktinės informacijos duomenų loginis vertinimas”. Faktas: 1. Fortum parduodamos šilumos kainos lubos pagal Kainų komisijos duomenis- 4,25ct/kWh. 2. Fortum parduodamos šilumos kaina negali viršyti KE lubų- 4,04ct/kWh 3. Šlumos poreikis mieste pakankamas, sprendžiant iš rūkstančių KE dujinių katilų kaminų, kurių šilumos kaina- 4,04ct/kWh. Todėl atsižvelgiant į pateiktus faktus man kyla loginis klausimas, kodėl Fortum parduoda savo šilumą taip pigiai – 3,15 ct/kWh? Klausimas namų darbams: Gal jūs galite man atsakyti, kodėl Fortum užsiima labdara? Verslo logika sako, kai poreikis viršija pasiūlą, kaina kyla, o mūsų nagrinėjamu atveju vyksta priešingai.
Beje, antros pamokas įvertinimas- neišlaikyta. Kitą kartą prašau labiau pasistengti.
Pabaigai: Kaip ir buvau minėjęs man patinka FAKTAI ir jų analizavimas ir kai juos bando paneigti, ar subjektyviai interpretuoti, kyla noras FAKTUS apginti, o ne įmonę, mūsų atveju Fortum, ar asmenį, kaip jūs teigiate.
Labai nemėgstu isterikų, populistų, angažuotų ir šiaip marginalių žmonių, kurie komentarus paverčia purvo drabstymo ir emocijų išliejimo arena, labai tikiuosi, kad jūs nepatenkate tarp paminėtų. Gražaus vakaro.
Martynas dirba profesionaliai ,ačių jam
Bet gal jūs, arba M.Nagevičius galėtų paaiškinti, kodėl „Fortum Klaipėda” parduoda šilumą brangaiau už kitus biokurą deginančius nepriklausomus šilumos gamintojus? Juk Fortumui kuras ne tik nekainuoja – už atliekų deginimą jiems netgi sumokama. Gal „Fortum” gobšumas yra augančių šilumos kainų klaipėdiečiams priežastis?
Kam tie skambus žodžiai. Dėliokime faktus ir ramiai analizuokime. Fortum parduodamos šilumos kaina yra reguliuojama Kainų komisijos. Iš viešai pateiktų Baltpool duomenų yra akivaizdu, kad Fortum kaina yra mažiausia iš di džiausią šilumos kiekį galinčių pagaminti nepriklausomų šilumos gamintojų. Atliekų deginimas, kaip ir atliekų deponavimas sąvartyne yra paslauga. Už suteiktas paslaugas reikia mokėti.
Melas. Baltpool duomenimis „Fortum Klaipėda” šiluma tikrai ne pigiausia iš Klaipėdos nepriklausomų gamintojų. Priedo, ši bendrovė per pastaruosius metus dvigubai pasididino pelningumą. Kaip rašė „Atvira Klaipėda”, „Fortum Klaipėda“ grynasis pelnas prieš apmokestinimą 2016 m. sudarė 6,85 mln. eurų, 2015 m. – 6,59 mln. eurų. 2014 m, jis siekė 12 mln. litų (3,47 mln. eurų), 2013 m. – 9,76 mln. litų (2,82 mln. eurų). Dvigubas pelnas klaipėdiečių sąskaita?
Kam tos emocijos. Paanalizuokime faktus ir viešai prienamą informaciją. Fortum kaina yra mažiausia iš didžiausią šilumos kiekį galinčių pagaminti NŠG. Miesto energijos kiekis iki 4 MW, kai tuo tarpu Fortum 77MW, ar jaučiate svorį. Skaičiuoti svetimą pelną nesolidu, bet man pelnas parodo gerą įmonės veiklos efektyvumą.
Keletas faktų: 1. Fortum šilumos kaina yra reguliuojama kainų komisijos, todėl iš šilumos gamybos gaunamas pelnas miestiečių sąskaitą yra sureguliuotas ir negali viršyti kainų komisijos nustatytos ribos, kaip ir Pramonės energijos ir Klaipėdos energijos. 2. Fortum, kaip teigia pati įmonė, dar vykdo elektros gamybos veiklą ir teikia atliekų deginimo paslaugą, va čia manau ir sugeneruojamas jūsų minėtas pelnas, nes elektros kaina biržoje paskutinius metus, o ypač pernai ir šiais metais smarkiai išaugo. 3. Atliekų deginimo paslauga, iš KRATC teikiamos informacijos, Klaipėdos regionui teikiama pagal ilgalaikę sutartį ir suderėtą mažiausią kainą ir tik Klaipėdoje atliekų tvarkymo kaina neklio jau keletą metų.
Šiam kartui tiek. Rašykite jei turėsite klausimų.
Negaliu nesutikti 🙂 Pagal didžiausią šilumos tiekėją „Fortum Klaipėda”, kuris nuolatos kelia kainas, seka ir mažesnieji. Proto bokštai iš Kainų komisijos „Fortum Klaipėda” prilygino įmonėms, deginančioms biokurą. Bet esmė tame, kad FK degina atliekas ir biokuro neperka, kaip kiti gamintojai. Taip kad šilumos sektoriuje didžiausiais grobuonis (grobiantis klaipėdiečių pingus) yra FK. Visiškai be emocijų.
Martynai, noriu padėkoti, kad laikotės duoto žodžio ir į straipsnį įkėlėte M.Nagevičiaus komentarą. Tikiuosi, kad jūsų skaitytojas dabar turės galimybę sužinoti kodėl kyla šilumos kainos. Taip pat siūlau į straipsnį įkelti ir šių metų šilumos supirkimo aukcionų rezultatus už pirmus tris mėnesius. Biokuras nėra panacėja nuo aplaidumo. Efektyvus Klaipėdos energijos įmonės valdymas – tai ko trūksta, kad įmonės šilumos kaina būtų konkurencinga.
Laikytis žodžio bent jau man – vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Po to, kai NŠG šiluma buvo pradėta pirkti Baltpool’e dar nė karto nebuvau pasižiūrėjęs, ar ten galima rasti NŠG kainas. Dabar radau. Papildysiu palyginimu su 2018 m. sausiu.
Tik dėl sportinio intereso dar kartą paanalizuokime faktus. 1. Manau, kad Kainų komisija teisingai įvertino Fortum investiciją, t.y. investicijos apimtį nustatydama kaip biokuro katilo. Turbūt sutiksite, kad investicija į atliekų deginimą yra žymiai didesnė, nei į tokio paties galingumo biokuro katilą. Todėl logiška, kad klaipėdiečiai neturėtų mokėti daugiau dengiant didesnius investicinius Fortum kaštus. 2. Jei pajėmas už atliekų deginimą vertinti kaip nepatirtus kaštus kuro įsigijimui, tuomet reikia vertinti visą investiciją ir papildomus pastatus ir dūmų valymo įrenginius, kurie manau sudaro liūto dalį. Tokiu atveju Fortum kainų lubos būtų dar didesnės. 3. Fortum šilumos kaina kovo mėnesį vėl mažiausia. Mažųjų NŠG ir KE kainos didesnės. Tai nelabai aišku kas ką anot jūsų seka.