„Išvažiavusi studijuoti į Vokietiją pajutau, kaip pasiilgstu namų ir kokią visgi įtaką Tėvynė turi man, jaunam, besiformuojančiam ir ieškančiam žmogui. Į Lietuvą grįžti yra svarbu, noriu parvežti tai, kas geriausia ir gražiausia, su tautiečiais pasidalinti įtaigia ir emocionaliai jaudinančia muzika. Tai tampa savotišku būdu atsidėkoti už tai, ką čia gaunu, kuo čia esu nuolat apdovanojama“, – sako jaunosios kartos pianistė Onutė Gražinytė, kovo 12-ąją, 18.30 val., Klaipėdos koncertų salės I a. fojė skambinsianti solo rečitalį, kurį pavadino „Pavasariniai skambesiai“.

2018 metų kovo mėnesį festivalis International Music Festival (IMf) Buxtehude, Altes Land und Harburg Onutei Gražinytei skyrė jaunosios atlikėjos prizą.

O. Gražinytė gimė muzikų šeimoje. Skambinti fortepijonu pradėjo būdama penkerių metų namuose padedama mamos pianistės Sigutės Gražinienės. Baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą 2015 metais ji išvyko studijuoti į Hannoverio muzikos akademiją.

Onutė yra dešimties nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė. Ji jau koncertavo Lenkijoje, Šveicarijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Italijoje, Olandijoje, Austrijoje, Danijoje ir kitur.  Ji grojo su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Kauno miesto ir Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, Alikantės Filharmonijos jaunimo, Zalcburgo Mozarteumo bei Liono nacionaliniu orkestrais. 2016 metų rugsėjį pianistė pirmąkart pasirodė Klaipėdos koncertų salėje kaip solistė su Klaipėdos kameriniu orkestru. Šiai programai dirigavo jos sesuo Mirga Gražinytė-Tyla.

2018 metų kovo mėnesį festivalis International Music Festival (IMf) Buxtehude, Altes Land und Harburg Onutei skyrė jaunosios atlikėjos prizą. Jis pianistei atvėrė duris į daugiau nei dešimt koncertų salių, suteikė galimybę solo rečitaliams Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje ir pasirodymams su festivalio orkestru bei Sankt Peterburgo Filharmonijos kameriniu orkestru.

„Šį kartą mano programa „Pavasariniai skambesiai“ turi aiškią 2 dalių formą. Pirmojoje dalyje skambės Frédéricas  Chopinas ir Wolfgangas Amadeusas Mozartas. Genijus Mozartas savo palikimu darė didelę įtaką Chopinui ir jo kūrybai. Europoje opera bei šio žanro kūrinių daug rašęs Mozartas buvo populiarūs. Lenkų kompozitorius operos rašyti nenorėjo, bet, įkvėptas austrų genijaus, bandė rasti būdų priversti fortepijoną dainuoti. Tai suformavo savitą ir lengvai atpažįstamą Chopino stilių.  Antrojoje dalyje bendraus Ludwigas van Beethovenas ir Piotras Čaikovskis. Beethovenas Čaikovskiui vėlgi buvo įkvėpimo šaltinis. Pastarasis gerbė jo temų paprastumą, bet apibūdino kompozitorių kaip gigantą. Tačiau Čaikovskis dienoraščiuose neretai rašė, kad būtent klausantis šio giganto muzikos jį apimdavo didelis liūdesys, nes jautė, kad tokio tobulumo ir tokios meistrystės jis niekada nepasieks.

Tad visa programa, mano pajautimu, labai gražiai susisieja. Chopinas žavėjosi Mozartu, kuris buvo Beethoveno įkvėpėjas. Nors pastarojo svajonė mokytis pas Mozartą taip niekad ir neišsipildė, Beethovenas neabejotinai įkvėpimo sėmėsi jo kūryboje. Lygiai tai pat, kaip Čaikovskis pastarojo muzikoje ieškojo ir gal netyčia rado tiek įkvėpimą, tiek kančią. Visa programa savotiškai simbolizuoja ir parodo, koks vis dėlto svarbus yra tęstinumas. Vienų kompozitorių rašyta muzika nebūtų tokia, kokia ji yra, jei prieš tai kūrę autoriai nebūtų komponavę taip, kaip jie tai darė. Taip susidaro savotiškas patirties perdavimo ratas. Tad šios idėjos nešama ir atvažiuosiu į Lietuvą. Pasidalinti savo asmeniniais atradimais bei patirtimi, muzika ir joje esančiu kompozitorių palikimu, išmintimi. Norėdama džiuginti klausytojus, galbūt šiek tiek paveikti jų kasdienybę”, – Klaipėdos koncertų salės pranešime cituojama O. Gražinytė.