Vadinamoji Matuko reforma, kurią paskatino savo ketverių sūnų negyvai užtalžę ir už tai jau nuteisti kėdainiškiai, ką tik Seime pakoreguota, tačiau vaikų paėmimas iš šeimų tebėra apgaubtas mitų bei naujai kuriamų sąmokslo teorijų.

Nors vaikų teisių specialistai tvirtina, kad po populiariai vadinamo vaikų nemušimo įstatymo priėmimo vaikų iš šeimų kaip tik paimama mažiau, nei iki reformos, dalis gyventojų tuo netiki, juoba kad viešojoje erdvėje nuskambėjęs kauniečių atvejis, kai už pliaukštelėjimą per kombinezonu aprengto vaiko užpakaliuką mama buvo tąsoma po teismus, pasitikėjimo vaiko teisių specialistais neprideda.

Pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šalyje 

2018- 07- 01 – 2019- 02- 28

O ir pačių specialistų, kaip paaiškėjo, vis dar trūksta tiek šalyje, tiek ir Klaipėdoje.

Svarbiausia – padėti šeimai

Neseniai uostamiesčio lopšelyje-darželyje „Pagrandukas“ vykusiame susitikime su tėvais Klaipėdos vaiko teisių specialistai bandė išsklaidyti tarp žmonių tebesklandančius mitus, susijusius su vaikų paėmimu bei vaiko teisių specialistų darbu.

Minėtame susitikime dalyvavusi Viktorija Jurkuvienė sakė, jog visuomenėje vyraujanti nuomonė esą vaiko teisių specialistai yra suinteresuoti vaiką paimti iš šeimos, yra klaidinga.

„Jeigu tenka paimti vaiką iš šeimos, visada yra ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių, emociniais ryšiais su vaiku susijusių žmonių. Paprastas pavyzdys: tėtis grįžta naktį namo išgėręs, smurtauja prieš mamą, kuri iškviečia policijos pareigūnus. Jai pačiai reikalinga medicininė pagalba, todėl išvežama į ligoninę. Tėtis yra išvežamas dviem paroms į areštinę, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Du mažamečiai vaikai lieka namuose. Policija iškviečia vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie ieško artimiausių šeimai žmonių, gyvenančių netoliese, ir jiems perduoda vaikus. Jei tokių artimųjų neatsiranda, vaikai vežami į įstaigą. Kitą dieną ieškoma kontakto su mama, vertinamas grėsmės lygis vaikams, perduodama informacija atvejo vadybininkui“, – vaiko paėmimo iš šeimos mechanizmo pavyzdį pateikė specialistė.

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriuje iš viso dirba 24 darbuotojai. Pasak šio skyriaus atstovės spaudai Gretos Bliutaitės, per mėnesį jie vidutiniškai sulaukia apie 10-12 pranešimų iš kaimynų, artimųjų, šiaip pašaliečių apie įtarimus, jog su vaikais galbūt elgiamasi netinkamai. Tačiau daugiausia pranešimų apie vaikams nesaugią aplinką šeimoje sulaukiama iš policijos.

„Šių metų sausio mėnesį mūsų naktiniai budėtojai iš policijos sulaukė 21 pranešimo apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vasarį tokių pranešimų buvo 22, kovą – 28″, – sakė G. Bliutaitė.

Tačiau nuo šių metų pradžios teismo sprendimu laikinoji globa Klaipėdos apskrityje suteikta tik septyniems vaikams. Vadinasi, visi kiti vaikai liko gyventi šeimose. Šiuo metu skyriaus specialistai rūpinasi, kaip pagelbėti neseniai prie vaikų darželio rastam naujagimiui pamestinukui.

Vaiko teisių specialistų teigimu, pagrindinis jų uždavinys yra ne atimti vaikus iš šeimos, o suteikti kvalifikuotą pagalbą šeimai.

Šią funkciją atlieka vadinamoji mobilioji komanda. Klaipėdos apskrityje veikia tik viena mobilioji komanda, kurią sudaro trys darbuotojai – psichologas, priklausomybių ligų specialistas ir socialinis darbuotojas.

Pasak mobiliosios komandos vyriausiosios specialistės Aušros Petkutės, jos nariai 14 dienų intensyviai dirba su šeima.

„Specialistų grupė teikia ir organizuoja į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Dirbant su šeima, vieno apsilankymo konsultacija gali trukti iki 2 valandų ar net ilgiau, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Bendradarbiaujame su atvejo vadybininkais, gydymo įstaigomis, socialiniais darbuotojais, žiūrime pagal situaciją, ko tuo metu šeimai labiausiai reikia“, – lankydamasi Šilutėje kalbėjo A. Petkutė.

Pasibaigus keturiolikos dienų darbo laikotarpiui, atvejo vadybos posėdžio metu šeimai sudaromas pagalbos planas pagal pateiktas mobiliosios komandos bei kitų specialistų, kurie dalyvauja posėdyje, rekomendacijas.

Trūksta ir atvejo vadybininkų, ir budinčių globotojų

Nors prieš reformą Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis minėjo, jog po reformos visi su vaikų saugumu susiję klausimai bus vienose Vaiko teisių apsaugos tarnybos rankose, paaiškėjo, jog be savivaldybių specialistų pagalbos neišsiverčiama.

Štai atvejo vadybininkas yra ne vaiko teisių specialistas, o socialinis darbuotojas, kurį skiria savivaldybių socialinių paslaugų įstaigos. Šiuo metu Klaipėdoje yra 10 atvejo vadybininkų, tačiau jų trūksta – dar 6 etatai uostamiestyje yra neužimti.

Budintys globotojai, pas kuriuos patenka iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas, irgi yra socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai. Nors už laikinai paimtus globoti vaikus atlygis yra nemenkas, šių specialistų prisikviesti nėra lengva, mat jiems keliama nemažai įvairių reikalavimų. Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės teigimu, Šeimos ir vaiko gerovės centre dirba 3 budintys globotojai, „SOS kaime”  – 4. Iš viso Klaipėdoje budinčiųjų globotojų turėtų būti 10.

Vien tik už sutikimą būti budinčiu globotoju kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar prižiūri vaiką, ar ne, yra mokamas 400 eurų atlyginimas. Paėmus vaiką, prie šių skiriamų pinigų dar pridedamas kiekvienos savivaldybės atskirai nustatytas atlygis. Klaipėdoje pernai nuspręsta už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką mokėti po 300 eurų. Vienas globotojas negali vienu metu prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų, o su savais – daugiau kaip 5-ių. Didžiausias atlygis šalyje už laikinai paimtą globoti vaiką mokamas Klaipėdos rajone – čia praėjusios kadencijos rajono Taryba globotojams buvo skyrusi net  800 eurų atlyginimą. Be minėtų savivaldybių pinigų visi budintieji globotojai dar gauna 334 eurus ir iš valstybės biudžeto.

Sugriežtinti reikalavimai vaikų teisių specialistams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), paprašyta pakomentuoti, ar neseniai Seime priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos apsunkins ar palengvins vaiko teisių specialistų darbą, per atstovą spaudai atsiuntė gana formalius atsakymus.

Juose atkreipiamas dėmesys į kai kurias minėto įstatymo pataisų naujoves, akcentuojant, jog dabar esą bus sunkiau paimti vaiką iš tėvų.

„Vaiko paėmimas iš tėvų įmanomas tik tuomet, jeigu nustačius vaiko apsaugos poreikį ir pritaikius laikinąją priežiūrą bei suteikus pagalbą situacija nesikeičia arba blogėja, o tėvai nenori keisti savo elgesio”, – rašoma „Atvirai Klaipėdai” atsiųstame atsakyme.

Be to, yra sugriežtinti reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Dabar jais negalės dirbti ne tik teisti už labai sunkius ar sunkius, bet ir už apysunkius ar nesunkius nusikaltimus bei piktnaudžiaujantys alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat jiems jau keliamas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

Atsakyme išvardinta ir dar keletas naujovių, kad, pvz., piniginis atlygis – iki 228 eurų per mėnesį – bus mokamas ir artimam giminaičiui, paėmusiam laikinai globoti giminystės ryšiais susietą vaiką bei kt.

Lietuvoje šiuo metu veikia 12 vaiko teisių skyrių, juose įsteigtos 644 pareigybės, bet kol kas šalyje dirba tik 550 darbuotojų.

„Šiuo metu pradėtos 59 procedūros laisvoms karjeros valstybės tarnautojų pareigoms užimti (vyriausiųjų specialistų (budėtojų), vyriausiųjų specialistų (teisininkų), vyriausiųjų specialistų (vaiko teisių gynėjų)), vykdomos 6 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigoms užimti atrankų procedūros”, – rašoma SADM atsakyme.

KOMENTARAS

Dovilė Šakalienė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės vicepirmininkė, Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė

Bendrai vertinant R. Karbauskio pataisų paketą kilo klausimų, kodėl valdantieji nepasitiki savo pačių ministru – juk Linas Kukuraitis, atstovaudamas įstatymą įgyvendinančiai institucijai, pats pateikė įstatymo pataisas, kurios, ministerijos vertinimu, atliepė praktikoje pastebėtus poreikius. 

Seimo Žmogaus teisių komitetas apskritai atmetė R. Karbauskio pataisas ir pasirinko jų nesvarstyti. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė sujungti R. Karbauskio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pataisas, kaip pagrindą imdamas ministerijos pataisas.

Po ilgo ir labai sunkaus svarstymo buvo pasiekti tam tikri kompromisai: vaiko saugumo sąvoka neišbraukta, tačiau susiaurinta iki fizinio ir psichinio saugumo; vaiko palikimo vieno sąlygos sukonkretintos; reikšmingos žalos sąlyga numatyta kaip alternatyva realiam pavojui vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui; suformuluotas šioks toks reikšmingos žalos apibrėžimas, nors ir keliantis abejonių teisėkūros principų prasme ir kt.

Tačiau paskutiniu momentu A. Širinskienė R. Karbauskio vardu vis tiek pateikė naują pasiūlymą, kuris reikšmingai pablogina galimybes apsaugoti vaikus. Beje, kai kurie pasiūlymai tiesiog populistiniai, pvz., kad vaiko atskyrimas būtų kraštutinė priemonė – nors iš tiesų ir pagal dabar galiojantį įstatymą tarnybos įpareigotos imtis visų būtinų ir reikalingų priemonių padėti šeimai savarankiškai auginti vaiką, ir tik nepavykus pasiekti rezultato bei esant grėsmei vaiko sveikatai ir gyvybei galimas atskyrimas.

Tačiau tam, kad šeima iš tiesų gautų visą reikalingą pagalbą, jai reikia prieinamų ir kokybiškų paslaugų – tuo tarpu pataisose atsirado išlyga, kad paslaugų suteikimas ir kokybė priklausys nuo teikėjo galimybių. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris atkreipė dėmesį, kad tokia išlyga sumažina valstybės atsakomybę realiai padėti šeimoms. Taip pat atsakomybė už melagingus pranešimus apie smurtą prieš vaiką yra ir dabar – tačiau dabar specifiškai išskirta atsakomybė už melagingus pranešimus Valstybės vaiko teisių įvaikinimo tarnybai.

Kai kurie kiti sujungtame pataisų pakete esantys siūlymai, tikiuosi, bus praktiškai naudingi, pvz., nemokama advokato pagalba tėvams teisme, sugriežtinti reikalavimai vaiko teisių tarnybos specialistams.

Apibendrinant akivaizdu, kad siekiama užmaskuoti nepadarytus namų darbus įgyvendinant įstatymą – per 9 mėnesius nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo nepadaryta plati visuomenės informavimo kampanija, kad žmonės aiškiai žinotų, ką galima ir ko negalima daryti, kokią pagalbą ir kur jie privalo gauti, galėtų atskirti fake news nuo realių įstatyme įtvirtintų dalykų; taip pat nei sukurtos, nei pilnai finansuojamos visos šeimoms reikalingos paslaugos visuose regionuose; ir kokybiški praktiniai mokymai vaiko teisių specialistams dar nebaigti.

Deja, nueita populistiniu keliu – maskuojant klaidas po emocijų „dūmų uždanga” ir vietoje profesionalumo renkantis populizmą. Vaiko apsaugos kartelė nužeminta, specialistų darbas apsunkintas, o šeimoms ir toliau trūksta ankstyvosios pagalbos, kokybiškų paslaugų, aiškios informacijos.

P.S. Statistiniai duomenys, pateikti grafikuose, atspindi visos šalies rodiklius.