Naujosios kadencijos miesto Taryba ruošiasi sudėlioti prioritetinius darbus, kurie turėtų būti atlikti iki jos įgaliojimų pabaigos  – jau kitą savaitę turėtų būti tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano pakeitimai ir 2019-2023 metų veiklos prioritetai.

Šiuose dokumentuose matyti, kad tarp svarbiausių darbų vietos nebeliko daug diskusijų keliančiam Bastionų tiltui.

Savivaldybės administracijos specialistai konstatuoja, kad Bastionų tiltas „įstrigo laike” ir nebūtų galima panaudoti jam suplanuotų lėšų pagal ankstesnį grafiką. „Andrijausko ir partnerių” vizualizacija

Ką keičia?

Po miesto Tarybos komitetus šiuo metu „vaikšto” sprendimo projektas, kuriuo keičiamas strateginis veiklos planas.

Jį Finansų ir ekonomikos komitetui pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė teigė, kad esminiai pakeitimai yra susiję su vadinamosios tikslinės teritorijos (nuo Kauno gatvės iki Atgimimo aikštės) projektais.

„Keičiame tikslinės teritorijos projektų apimtis ir intensyvumą, nes Bastionų tiltas įstrigo laike ir nebūtų galima panaudoti lėšų pagal ankstesnį grafiką. Taip pat nespėtume panaudoti pinigų „Klaipėdos energijos” teritorijos konversijos projektui. Buvo paskutinė galimybė persiskirstyti lėšas tarp objektų, tuometinis direktorius paprašė vidaus reikalų ministro leisti tai padaryti ir ministerija leido. Iki 2021 metų tilto nebenumatome. Pagal poveikio aplinkai vertinimą jį tikriausiai reikės perdaryti. Didžiausia suma perskirstoma kompleksinei kiemų pertvarkymo priemonei”, – aiškino I. Butenienė.

Kultūra, sportas ir jaunimas – administracijos iniciatyva

Bastionų tilto visiškai nebeliko ir ketvirtadienį miesto Tarybos kolegijai pristatytame Klaipėdos miesto savivaldybės 2019-2023 m. veiklos prioritetų projekte.

„Tai nėra privalomas dokumentas, bet paprastai miesto Taryba jį tvirtina. Jis nėra sudėliotas vien iš politikų pageidavimų ir atitrūkęs nuo realybės. Jis parengtas pagal ekonomikos, kultūros strategijas ir Strateginį savivaldybės veiklos planą, derintas su valdančiosios daugumos programa. Jis turi tapti visus vienijančiu, telkiančiu dokumentu. Jį rengiant buvo įvertina, ką realu įgyvendinti, atlikti preliminarūs lėšų poreikio paskaičiavimai”, – dar prieš pristatymą teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak I. Butenienės, yra išskirtos aštuonios prioritetinės kryptys – septynios paimtos iš valdančiosios daugumos programos, o aštuntoji – kultūros, sporto paslaugų ir jaunimo politikos plėtra pridėta Savivaldybės administracijos pasiūlymu.

Su sutrumpinta, vizualia prioritetų versija galima susipažinti čia, su pilna – paspaudus šią nuorodą.

Išklausius pristatymą Kolegijoje esantis opozicijos atstovas liberalas Saulius Budinas sakė, jog galima tik apgailestauti, kad šiame plane senelių namų projekto įgyvendinimas nukeliamas į 2022-2023 metus. Esą jei praėjusioje kadencijoje būtų buvę ryžtingiau elgiamasi su nauju miesto bendruoju planu, senelių namai būtų atsiradę kur kas greičiau.

Jo nuomone, per mažai – tik 10 iš 60 kilometrų – numatoma išasfaltuoti miesto žvyrkelių. S. Budinas priminė ir tai, kad baigiantis kadencijai siūlė ženkliai mažesnį mokestį už prailgintas grupes, bet tuometinė valdančioji dauguma pasirinko gerokai kuklesnį variantą.

„Džiugu, kad neatsisakėte regioninio stadiono idėjos, bet kur rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda” žadėtas mega objektas, susisiekimas su Lenkija keltais?” – klausė Saulius Budinas.

„Pirma reikia susitarti, kas tas mega objektas. Išgryninus šią priemonę tikrai įsirašysime. Prioritetai subalansuoti, nekviečiame gyventojų patikėti tuo, ko neįmanoma padaryti”, – replikavo į tai mero komandos narė Judita Simonavičiūtė.

„Tai – kompromisų dokumentas, visų į valdančiąją daugumą susijungusių partijų rinkiminės programos buvo koreguojamos. Ir kalbant apie žvyrkelius, užsibrėžiama jų išasfaltuoti ne mažiau nei 10 kilometrų, bet tai nereiškia, jog nebus siekiama padaryti daugiau”, – teigė meras.

Į prioritetų pristatymą sureagavo ir posėdyje dalyvavusi asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) vadovė Alina Andronova. Anot jos, aplinkosaugos prioritetai yra ypač silpni, nes miestas nesiruošia griežtinti veiklos sąlygų taršioms įmonėms.

„Priemonės tikrai numatytos, jei čia išdėstytume kiekvieną pozicijėlę, būtų tomo apimties dokumentas”, – atsakė V. Grubliauskas.

Balsuojant dėl tokio prioritetų sąrašo ir aštuonių posėdyje dalyvavusių Kolegijos narių susilaikė tik S. Budinas, o visi kiti pasisakė už juos.

Galutinį žodį dėl abiejų minėtųjų dokumentų dar šį mėnesį turėtų tarti miesto Taryba.