„Atvira Klaipėda” susipažino su trečiadienį Vilniaus apygardos teismo priimtu sprendimu, kuriuo buvo atmestas Uosto direkcijos, kai jai dar vadovavo Arvydas Vaitkus, inicijuotas ieškinys klaipėdiečiui Seimo nariui Eugenijui Gentvilui.

Skaitytojams pateikiame esmines joje dėstomas aplinkybes ir argumentus.

Abu jau buvę Uosto direkcijos vadovai Arvydas Vaitkus (kairėje) ir Eugenijus Gentvilas susitiko teisme. Pirmojoje instancijoje pergalę pasiekęs parlamentaras pareiškė, kad taip baigėsi „3 metus vykęs politinis persekiojimas”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Iš kur reikalauta suma?

Uosto direkcija į teismą kreipėsi dar pernai liepos 30 d. Ji iš E. Gentvilo prašė priteisti 1,9 mln. eurų neva padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas ir 36 362,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 250 Eur žyminio mokesčio ir 25 112,76 Eur atstovavimo teisme išlaidų). Direkcijai teisme atstovavo advokatai Valentinas Mikelėnas ir Tadas Varapnickas.

Žalą Uosto direkcija kildino iš pralaimėtų bylų, kurias inicijavo Danijos įmonė „Rohde Nielsen A/S” bei jau bankrutavusi „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Vokietijos įmonė „Strabag Wasserbau GmbH”.

Ginčas tarp „Rohde Nielsen A/S” ir E. Gentvilo vadovautos Uosto direkcijos buvo kilęs dėl gilinimo darbų uosto įplaukos kanale ir Malkų įlankoje, prie 144 krantinės.

Danai tikino, jog pateiktose techninėse užduotyse nurodyti darbų kiekiai viršija sutartyje numatytus. Direkcija siūlė už juos atsiskaityti pagal anksčiau pasirašytos valymo sutarties tarifus, kurie buvo keturis kartus mažesni, bet danai nesutiko. Direkcija pateiktų techninių užduočių nepakeitė ir nepanaikino, nestabdė vykdomų darbų, tačiau atsisakė apmokėti pagal pateiktus perdavimo-priėmimo aktus. Teismai vėliau kompanijai priteisė skolą, 156 635 EUR delspinigius, daugiau nei 400 tūkst. eurų palūkanas bei 18 330 EUR bylinėjimosi išlaidas.

„Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH” bylinėjosi dėl keturių sutarčių (90-100 krantinių, pirso prie 26 krantinės, palo prie krantinių Nr. 135-136 statybų). Esą jos buvo nepagrįstai vienašališkai nutrauktos ir neatsiskaityta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine nutartimi priteisė „Klaipėdos hidrotechnikai“ 1 709 045 EUR už atliktus statybos darbus, 34 184,76 EUR palūkanų, 531 136,11 EUR dydžio baudą, procesines palūkanas, dalį žyminio mokesčio. „Strabag Wasserbau GmbH” buvo priteista 110 108 EUR skola bei palūkanos, 295 912 EUR dydžio bauda, 45 294 EUR žyminio mokesčio, teisinės pagalbos bei antstolio išlaidas.

Direkcija tvirtino, kad iš E. Gentvilo turi būti priteisti buvusiems rangovams sumokėti delspinigiai, palūkanos, baudos bei bylinėjimosi išlaidos. Iš pradžių ji parlamentarui pateikė pretenziją, bet sulaukė neigiamo atsakymo ir tada kreipėsi į teismą.

Šalių argumentai

Direkcija teisme aiškino, kad E. Gentvilas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. O po jo direkcijai pradėjęs vadovauti A. Vaitkus esą neturėjo jokio pagrindo peržiūrėti su atsiradusiomis bylomis susijusių pirmtako sprendimų. Esą nebuvo pagrindo abejoti jų teisėtumu. O ir bylinėjimasis lėmė, kad rangovams buvo priteistos mažesnės kompensacijos.

Direkcijos įsitikinimu, egzistuoja ir yra įrodytos visos E. Gentvilo civilinės atsakomybės sąlygos – kalti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Jis teikė technines užduotis, kurios neatitiko gilinimo sutarties, o rangovui nesutikus papildomus darbus atlikti už valymo sutartyje numatytą mažesnį įkainį, nestabdė vykdomų darbų bei vėliau atsisakė juos apmokėti. O vienašališkai nutraukdamas sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH” nesielgė rūpestingai, atidžiai ir protingai.

Tuo metu E. Gentvilas akcentavo, kad sprendimą nesutikti su danų reikalavimu mokėti pagal didesnius tarifus priėmė surinkęs bei įvertinęs direkcijos specialistų išvadas apie netinkamai aktuojamus gilinimo darbus (skirtingai traktuota, kas atlikta – gilinimas ar valymas), vidaus ir išorės specialistų patvirtinimus, kad rangovui perduotos techninės užduotys yra parengtos tinkamai. Dėl teisinių klausimų buvo konsultuotasi ir su išorės teisininkais.

Parlamentaras taip pat dėstė, kad A. Vaitkus irgi atsisakė apmokėti „Rohde Nielsen A/S” pateiktas sąskaitas, o teismuose vėliau direkcija laikėsi tos pačios pozicijos. Pagrindinės „Rohde Nielsen A/S” sąskaitos (4,875 mln. Lt) apmokėjimo terminas suėjo jau po to, kai jis buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų.

„Rohde Nielsen A/S” žemkasė „Mjolner R”. rohde-nielsen.com nuotr.

„Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH” atveju E. Gentvilas teigė pasirinkęs protingą ūkinę komercinę riziką – galimą riziką kilti teisminiam ginčui, nes viešasis interesas yra kuo greičiau užbaigti darbus uoste, kuris yra valstybinės reikšmės objektas. Primintas ir faktas, kad tuometinis „Klaipėdos hidrotechnikos“ savininkas ir vadovas Pranciškus Jurgutis siūlė E. Gentvilui 200 tūkst. eurų kyšį, už ką vėliau buvo nuteistas. Tai esą buvo papildoma aplinkybė, pakirtusi pasitikėjimą šiuo rangovu bei jo realiomis galimybėmis įvykdyti darbus.

E. Gentvilas akcentavo, kad pagrindinę žalą lėmė ne šių sutarčių nutraukimas, o darbų sustabdymas – tokį sprendimą buvo padaręs laikinai direkcijai vadovavęs Algirdas Kamarauskas, o A. Vaitkus tuo metu buvo Uosto direkcijos valdybos pirmininkas.

Buvęs Uosto direkcijos vadovas pabrėžė ir tai, kad pasibaigus teismams šiems rangovams buvo priteista beveik perpus mažiau nei jie reikalavo (ne 6,254, o  3,24 mln. EUR).

E. Gentvilas akcentavo, kad pagrindinė netesybų ir palūkanų suma susiformavo bylinėjimosi laikotarpiu, kai jis jau nebedirbo direkcijoje, o bylose nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.

Parlamentaras tvirtino, kad A. Vaitkus tokia byla siekė asmeniškai pakenkti jam kaip politikui.

„Nors byloje su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH” ieškovas kasaciniu skundu skundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistos netesybos už neteisėtą Sutarties Nr. 1 nutraukimą, tačiau tuo pat metu procesine prasme neapskundė paties netesybų priteisimo pagrindo – Sutarties Nr. 1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Toks teisiniu požiūriu nepaaiškinamas ieškovo elgesys gali liudyti, kad ieškovas, vadovaujamas A. Vaitkaus, tariamą žalą sukėlė specialiai, turint tikslą pakenkti būtent atsakovui”, – nutartyje dėstomas vienas iš E. Gentvilo argumentų.

Byloje liudijęs A. Vaitkus negalėjo paaiškinti, kodėl nurodytoje dalyje neskundė šio sprendimo.

A. Vaitkus liudijo, kad 2013 m. jam nepakako medžiagos spręsti, ar teisingai nėra mokama už atliktus darbus, kai jie yra atlikti. Kad darbai atlikti, esą paaiškėjo gavus teismo sprendimą, o pradėjus dirbti „tikrai buvo nemažai klausimų ir tuos klausimus nagrinėjo specialistai”. Jo esminė veikla tuo metu esą buvo suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas.

Teismo argumentai

Bylą nagrinėjusi teisėja Alma Urbanavičienė sprendime pirmiausiai akcentavo, kad direkcijos ieškinys yra kildinamas iš faktinių aplinkybių, įvykusių nuo 2008 iki 2015 m. pabaigos, kai jai vadovavo ne tik E. Gentvilas, bet ir A. Kamarauskas bei A. Vaitkus, o pastarųjų dviejų veiksmus direkcija pripažįsta teisėtais ir jokių pretenzijų jiems nekelia.

Anot teismo, E. Gentvilas įrodė, kad jis konkrečiose situacijose elgėsi kaip rūpestingas ir atsakingas vadovas, visus sprendimus priėmė vadovaudamasis išimtinai direkcijos interesais, įvertindamas kiekvieno priimamo sprendimo galimas pasekmes.

 Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, juolab negalima konstatuoti vadovo veiksmų nesąžiningumo bei neteisingumo”, – rašoma sprendime.

Anot teismo, kadangi už sutarčių su „Rohde Nielsen A/S” vykdymo priežiūrą atsakingi direkcijos darbuotojai buvo nustatę, jog ši įmonė vienu metu vykdė tiek valymo, tiek gilinimo darbus, tačiau visus aktavo kaip kelis kartus brangesnius gilinimo darbus, E. Gentvilas neturėjo teisės iki galo neišsiaiškinęs situacijos apmokėti tokių sąskaitų.

Pabrėžta, kad direkcija nenurodė nė vieno atvejo, kad E. Gentvilas būtų padaręs kokią nors išvadą vienasmeniškai, nesikonsultuodamas su specialistais ar nesilaikydamas jų rekomendacijų.

„Ir naujai paskirtas ieškovo vadovas šioje situacijoje elgėsi lygiai taip pat, tuo tarpu ieškovas laiko, kad naujasis vadovas A. Vaitkus elgėsi tinkamai ir buvo rūpestingas, jam jokių pretenzijų nereiškia”, – rašoma sprendime.

Teismas taip pat konstatavo, kad „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH” sutarčių atveju E. Gentvilas neviršijo protingos komercinės rizikos, o ir pati direkcija vėliau teismuose palaikė tokią jo poziciją, nuosekliai ją gynė ir ja vadovavosi. Toks sprendimas buvo suderintas ir su Uosto direkcijos valdyba.

Anot teismo, sprendimas nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turinčiu ir įsipareigojimų nevykdančiu rangovu buvo logiškas, pagrįstas konstatuotais faktais, specialistų išvadomis bei paskaičiavimais apie atliktų darbų kiekius, ir yra vertintinas kaip protingas, rūpestingo vadovo žingsnis.

„Ieškovo vertinimu, būtent kyšio pasiūlymas paskatino E. Gentvilą kerštauti Pranciškui Jurgučiui ir veikti priešingai ieškovo interesams. Tačiau sutikti su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, pats kyšio pasiūlymas nesukėlė atsakovui jokių neigiamų pasekmių, dėl ko pastarasis būtų galėjęs turėti priežastį kerštauti asmeniškai P. Jurgučiui, o juo labiau pastarojo vadovaujamai įmonei. Nepaisant to, tikėtina, kyšio pasiūlymas kaip tik paskatino atsakovą atidžiau įvertinti P. Jurgučio atstovaujamą įmonę ir imtis visų priemonių, kad būtų apsaugoti ieškovo interesai. Be to, atsakovas ne tik atsisakė kyšio, tačiau ir pranešė apie tai prokuratūrai, kas rodo, kad jis vienareikšmiškai pirmenybę teikė ne savo asmeniniams, o ieškovo interesams”, – rašoma sprendime ir kartu pabrėžiama, jog tikėtina, kad bet kokie tolimesni direkcijos santykiai su šiuo rangovu būtų lėmę dar didesnius nuostolius.

Teismas atkreipė dėmesį ir į faktus, kad nutraukus sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir pasamdžius naujus rangovus, darbai buvo užbaigti dar tais pačiais metais, o 2010 m. birželio 30 d. pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje iki 13 m grimzlės buvo pakrautas trąšų laivas. Be to, padidėjo „Klaipėdos Smeltės“ mokamas žemės nuomos mokestis, direkcijos gaunamos pajamos, grynasis pelnas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

Teismas akcentavo, kad E. Gentvilo vadovavimo laikotarpiu direkcija veikė pelningai ir pelnas augo, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad jo vadovavimas padarė įmonei žalą. O netesybos ir įstatyminės palūkanos susidarė ir buvo priteistos dėl to, kad A. Vaitkaus vadovaujama direkcija nusprendė bylinėtis, o ne sutikti su ieškiniu ar sudaryti taikos sutartį. Teismas sutiko ir su E. Gentvilo argumentu, kad jis jau nebeprivalėjo apmokėti paskutinės „Rohde Nielsen A/S” sąskaitos, o A. Vaitkus „šios sąskaitos apmokėjimo klausimo nesprendė apskritai”.

Atmesdamas direkcijos ieškinį teismas konstatavo, kad E. Gentvilo patirtos išlaidos advokatams – 18 355,13 EUR – neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, tad visas jas turės atlyginti ieškovas.

Šis sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Su visa nuasmeninta nutartimi galima susipažinti čia.