Klaipėdos miesto bendruomenių asociacija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano (BP) ir prašo „bendradarbiavimo siekiant surasti darnaus vystymosi principus atitinkančius sprendimus Klaipėdos ir viso Lietuvos pajūrio raidos klausimais”.

Žinia, G. Nausėda, dar būdamas kandidatu pernai Klaipėdoje pareiškė, jog „nereikia giliavandenio uosto”, kuris numatomas ir uosto BP. Viešėdamas uostamiestyje per šią Jūros šventę ir atsakydamas į „Atviros Klaipėdos” žurnalisto klausimą, ar tapus prezidentu nepasikeitė pozicija šiuo klausimu, G. Nausėda teigė, jog „tas stūmimas per jėgą, nemanau, kad šiandien yra labai prasmingas”.

Klaipėdos bendruomenių asociacija prašo prezidento inicijuoti procesus, kad „būtų atsisakyta uosto bendrojo planu numatomo išorinio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, uosto plėtros strategiją grąžinant vykdymui Būtingėje”.

Skelbiame KBA kreipimosi tekstą:

Klaipėdoje klostosi potencialiai ilgalaikė kiek miesto, tiek uosto tolimesnę raidą komplikuojanti situacija, šiuo metu įteisinta LR Teritorijų planavimo įstatymu (toliau TPĮ). Tai, kad vienoje teritorijoje yra rengiami du bendrieji planai, yra jau atvedęs į miesto ir uosto konfliktą kelias. Ilgalaikių tikslų nesuderinamumas, įtvirtinamas atskirai vykdomais planavimo procesais, verčia pagrįstai abejoti ir Klaipėdos miesto, kaip patrauklios žmonėms gyventi vietos perspektyva, ir uosto, trumparegiška strategija siekiančio visą savo tolimesnę plėtrą ir veiklą uždaryti miesto ribose, galimybėmis kada nors tapti moderniu ir plačios integracijos ketvirtosios kartos uostu ir klestinčiu uostamiesčiu.

Privalome matyti abi puses ir pripažinti, kad toks planuojamas pramoninio uosto veiklos ir miesto žmonių gyvenimo persidengimas toje pat teritorijoje bus vienodai žalingas abiems – uostui ir miestui. 

Šiuo metu stebime, kaip realios galimybės šiuolaikiško uosto ir susijusios pramonės išvystymui Būtingėje yra menkinamos ir visa tolimesnė bei agresyvi uosto plėtra yra numatyta vykdyti Klaipėdos miesto sąskaita, ilgainiui transformuojant miestą į monoindustrinę, atkirstą nuo vandens, nekontroliuojama tarša marinamą ir vien uosto aptarnavimui skirtą gyvenvietę.

TPĮ pataisos, leidusios rengti atskirus bendruosius planus vienoje teritorijoje, atskyrė miesto bei uosto ilgalaikius tikslus. Nesubalansuoti planavimo procesai supriešino miesto visuomenės teisėtus lūkesčius dėl patogios gyventi, sveikos ir gyvos aplinkos – su uosto verslais, kurie siekia išlikti bei plėtoti veiklą nepaprastai konkurencingoje aplinkoje ir gerokai per dažnai tai vyksta ir vyks ateityje gyvenimo kokybės mieste sąskaita.

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente. Prašome inicijuoti teritorijų planavimą reglamentuojančios teisinės bazės pakeitimus, kad eliminuoti galiojančią „tvarką”, pagal kurią uosto bendrasis planas, jį patvirtinus LR Vyriausybėje, tampa privalomu kitiems teritorijų planavimo dokumentams, net Klaipėdos bendrojo plano ir net Lietuvos Respublikos Bendrojo Plano atžvilgiu.

Būtina laikinai stabdyti uosto bendrojo plano rengimo ir ypač – tikrinimo ir tvirtinimo LR Vyriausybėje procedūras. Tik tokiu būdu taps įmanoma užtikrinti, kad abu šiuo metu rengiami Klaipėdoje bendrieji planai – Miesto bendrojo plano keitimo ir uosto bendrasis planas – būtų rengiami ir ypač baigiami (tvirtinami) kartu, nuosekliai ir sąžiningai derinant jų sprendinius, siekiant tikro tų sprendinių ir jų pasekmių darnumo.

Uosto bendrojo plano rengėjai ryžtingai atmeta visuomenės, derinančių institucijų, Klaipėdos miesto savivaldybės pastabas ir nederinimus bendrojo plano sprendinių – lyg vien plano rengėjams priklausytų tiesos, išminties ir miesto ateities formavimo monopolis. Būtina pristabdyti administracinį presą, bet kokia kaina ir kuo greičiau siekiantį įteisinti darnaus vystymo principus neatitinkančius uosto bendrojo plano sprendinius, iki Jums asmeniškai ir visuomenei bus pateikti aiškūs ir nedviprasmiški atsakymai į keliamus klausimus.

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros organizatoriai artimiausiu metu ketina LR Vyriausybės tvirtinimui teikti dokumento projektą „Nutarimas dėl Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“ (Reg. Nr.18-12832, Registravimo data 2018-11-07). Toks Vyriausybės sprendimas bus grindžiamas dokumentu „Atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Galutinė ataskaita“ (toliau „Atnaujinta studija“). Atkreipiame Prezidentūros dėmesį, kad ši Atnaujinta studija yra klaidinanti ir prasilenkianti su ekonomine logika, todėl privalo būti pataisyta tam kompetenciją turinčių specialistų ir pristatyta visuomenei. Tokias grubias klaidas privalome taisyti. 

Čia paminėsime tik keletą, bet svarbių ir bet kokiam ekonominiam skaičiavimui esminių dalykų, kuriais Atnaujintos studijos užsakovai ir tvirtinančios ministerijos pagrindžia ekonominį pasirinkimo tarp Melnragės ir Būtingės aspektą – skaičiuodami investicijų poreikį kiekvienam variantui.

1.1. Visuomenė yra klaidinama viešinant, kad išorinio uosto išvystymas Būtingėje kainuotų vos ne dvigubai daugiau, nei Melnragėje. Lyg būtų identiškos savo pobūdžiu ir projektų apimtimi, yra lyginamos preliminarios investicijų sąmatos įvertinant tik pirmąjį statybų etapą Melnragėje 93 ha plote (619 mln. Eur), o Būtingėje skaičiuojant kaštus daugiau nei dvigubai didesniam projektui 189 ha plote – dviems statybų etapams (1164 mln. Eur). (Atnaujinta studija, B 8.1., Lentelė 83, psl. 217).

1.2. Uosto molų statyba Melnragėje, 10-15 metrų gylyje yra įvertinama tokia pat suma (~179 mln. Eur) kaip ir molų statyba Būtingėje, nors Būtingėje molai būtų statomi priekrantėje, nedideliuose gyliuose. Tai visiškai nesuderinama su ekonomine logika įvertinant statybos dideliuose gyliuose ir seklumose technologinius skirtumus. Suinteresuotos visuomenės reikalavimą įvertinti, apibūdinti ir paviešinti statybos jūroje ir krante technologinius skirtumus, paaiškinti kaštus abiejoms alternatyvoms 1 kv.m. terminalų plotų ir 1 m molų ilgiui KVJUD ignoravo. Prašome kreiptis į Vyriausybę, kad užsakytų ekspertinį vertinimą, kuris padėtų nustatyti labiau patikimus investicijų poreikio skaičiavimus, nei šiuo metu pateikti visuomenei, ministerijoms ir Vyriausybei.

1.3. Skaičiuodami pagal atnaujintus duomenis investicijų poreikį Būtingėje, uosto plėtros organizatoriai prie Būtingės (?!) projekto kaštų kažkokiais keistais sumetimais prideda 94,7 mln. Eur nurodydami, kad tiek numatoma išleisti Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijai ir įplaukos gilinimui. (Atnaujinta studija, C8 Priedas Nr. 8.) Akivaizdi klaida, kurią atsisako pripažinti uosto bendrojo plano rengėjai.

1.4. Studijoje nėra vertinamos numatomos kompensacijos iškeldinamiems gyventojams – tačiau akivaizdu, kad abiejose vietovėse yra šiuo metu žinomas namų valdų skaičius, jų vertė ir tikrai įmanoma paskaičiuoti bent apytiksles kompensacijas iškeldinamiems gyventojams, o liekantiems – kompensacijas už gyvenamos aplinkos pabloginimą ir nekilnojamo turto nuvertėjimą. Tačiau tai sąmoningai nutylima, nes akivaizdu, kad Melnragėje kompensacijos kelis kartus viršytų kompensacijas Būtingėje. Kompensacijų gyventojams kaštus yra privaloma įvertinti ekonomininiame projektų pagrindime.

1.5. Atnaujintoje studijoje nėra vertinamos aplinkosauginės kompensacijos, nors net patys uosto plėtros organizatoriai jau viešai pripažįsta, kad erozijos suvaldymui bus neišvengiamos kietosios priemonės – apsauginės sienos ir krantinės labiau pažeidžiamuose ruožuose, bunų sistemos visoje pakrantėje, bangolaužiai ar molai. Šias kovos su jūra priemones teks ne tik įrengti, bet ir nuolatos remontuoti. Šiuo metu niekas net rimtai netyrė ir neatsako į klausimą kokios ir kokia apimtimi priemonės bus neišvengiamos.

Prašome Prezidentūrą panaudoti visą savo įtaką, kad būtų atliktas hidraulinis poveikio Baltijos krantui modeliavimas ir moksliškai pagrįstais metodais būtų nustatyti ir paviešinti bent preliminarūs kaštai, reikalingi kranto erozijos suvaldymui statant išorinį uostą Melnragėje arba Būtingėje.

Klausimo svarbą pervertinti sunku – juk planuojami hidrotechniniai įrenginiai Melnragėje sustabdys natūralias smėlio pernašas ir tai neigiamai įtakos paplūdimius ir kranto liniją šiauriau Klaipėdos uosto vartų. Jūsų žiniai – rengiant SPAV ataskaitą matematiniam poveikio Baltijos kranto modeliavimui buvo naudojami seni 1958-1959 metų tyrimų duomenys apie smėlio atsargas priekrantėje iki 7 m gylio (giliau esantis smėlis yra stabilus ir negalėtų pamaitinti paplūdimių) – nes naujesnių tyrimų duomenų bendrojo plano organizatoriai teigė neturintys. Uosto bendrojo plano organizatoriai elgiasi beatodairiškai, ekonomine išraiška nevertina gamtosauginių priemonių, ciniškai ir neatsakingai vadovaujasi logika „statom greičiau, o paskui žiūrėsim kas bus“, nes puikiai žino ir vienašališkai numato, kad šie uosto plėtros didžiąja dalimi sąlygoti gamtosaugos priemonių kaštai bus finansuojami iš pakrantės savivaldybių biudžetų, o šioms paskelbus ekstremalias padėtis – iš šalies biudžeto.

2. Prašome atkreipti valstybės institucijų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bendrajame plane abi vietos (Melnragė ir Būtingė) išorinio giliavandenio uosto statybai privalo gauti lygiavertį ir objektyvų įvertinimą visais aspektais – ekonominiu, gamtosauginiu, socialiniu – kad strateginis šalies pasirinkimas būtų pagrįstas, tvarus ir neperkeliantis brangių klaidų ateities kartoms. Šiuo metu visi esame liudininkai, kaip viešojoje erdvėje jau du metus yra formuojama nuomonė, kad pati geriausia vieta uosto plėtrai – tai būtinai tik Klaipėdos miestas, o apie galimybes Būtingėje, kuri buvo Lietuvos strateginis pasirinkimas iki 2013 metų, yra skleidžiami nepagrįsti gandai ir prielaidos, kad „dvigubai brangiau“, kad „reikalingas gylis tik už 8 km nuo kranto“, kad „latviai nesutiks“, kad krantų eroziją išspręsime pindami žabtvores ir papildami smėlio jūroje ties šiauriniu molu.

Visi teiginiai griūva vos pažvelgus į jūrlapį – reikalingas 17 m gylis Būtingėje yra žymiai tačiau nuo kranto, o jeigu nuo projektuotų Būtingės uosto vartų – tai vos už 3 km. Toks gilinamo laivybos kanalo ilgis nėra ribojantis, nes didieji Europos uostai Šiaurės jūroje periodiškai gilina ir ilgesnius nei 10 km kanalus, o vien Klaipėdos uoste iškasamo grunto kiekis yra toks pat, kaip visuose Vokietijos uostuose kartu sudėjus. Na, o su Latvija niekas net nebandė tartis dėl Būtingės uosto plėtros, kuriame šiuo metu kraunami tik naftos produktai.

Šiuo metu brandinamas vien politinis sprendimas dėl giliavandenio uosto statybos vietos parinkimo nėra pagrįstas nei objektyvia ekonomine analize, nei labiausiai tikėtinų pasekmių gamtinei bei gyvenamai aplinkai tyrimais, į suinteresuotos visuomenės pastabas bei nuomonę nėra atsižvelgiama – ir tuo procesas pažeidžia darnaus ir tvaraus vystymo principus.

Nepriklausoma, kvalifikuota, sąžininga ir objektyvi abiejų giliavandenio uosto išvystymo vietų analizė yra ne politinis užsakymas, ne užgaida, o reali būtinybė planuojant tokios strateginės reikšmės veiklą, infrastruktūrą ir jų poveikį visais aspektais.

3. Jūsų Ekscelencija, prašome Jus visas institucijas, miesto ir uosto bendrųjų planų rengėjus paraginti rimtai vertinti ir atsižvelgti į Lietuvos architektų rūmų Tarybos pateiktą visuomenei uosto plėtros projektų įvertinimą kaip „valstybinės reikšmės rizika“ (DĖL KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO BENDROJO PLANO, 2019-07-01 Nr.S19/07/362) Klaipėdos bendruomenių asociacija palaiko šios profesionalų organizacijos poziciją ir taip pat ragina bendrųjų planų organizatorius pagrįstai atsakyti, ar „Klaipėdos uosto projekto sprendiniai neveda prie Klaipėdos miesto aplinkos ir gyventojų gyvenimo kokybės suprastėjimo, taip pat ar nepažeidžiami visos šalies gyventojų interesai ir teisėti lūkesčiai. Taryba nori atkreipti dėmesį į strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos apibendrinančią išvadą, kurioje teigiama, kad visų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros alternatyvų atvejais pasekmės būtų tiesioginės (daugiau ar mažiau uosto molų blokuojama nuosėdų pernaša išilgai jūros kranto, dėl planuojamų sprendinių gali būti įtakojami krantai), ilgalaikės, neigiamos (tikėtina krantų erozijos rizika) ir reikšmingos (prarandama dalis rekreacinių teritorijų (paplūdimio zonos), reikalauja papildomų krantotvarkos priemonių)”.

Prašome inicijuoti profesionalią uosto bendrojo plano sprendinių ekspertizę, į šį darbą įtraukiant Lietuvos architektų rūmus, LR Aplinkos ministerijos, nepriklausomus ekonomikos, aplinkosaugos ekspertus ir visuomenės atstovus. Specialistai tikrai gali padėti uosto bendrojo plano organizatoriams bei rengėjams surasti kokybiškus ir tvarius ilgalaikei vystymo perspektyvai būtinus sprendinius, maksimaliai užtikrinančius, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, betarpiškoje gyvenamųjų namų kvartalų kaimynystėje nebūtų vykdomi jokie uosto krovos darbai;

kad būtų atsisakyta uosto bendrojo planu numatomo išorinio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, uosto plėtros strategiją grąžinant vykdymui Būtingėje;

kad būtų sudaryta ir patvirtinta konversijos strategija, visą Klaipėdos miesto ribose „įkalintą“ uosto krovos darbų teritoriją transformuojant į kitą, nekenksmingą gyvenamajai aplinkai ir žmonių gyvenimui veiklą;

kad pagal ilgalaikę strategiją Uosto krovos darbai uosto kompanijoms palankiomis sąlygomis būtų nuosekliai iškeliami už Klaipėdos miesto ribų ten, kur miesto raida nekels nuolatinių apribojimų uosto ir susijusios pramonės plėtrai, kaip kad yra visose civilizuotose šalyse;

kad apsaugoti LR pajūrį nuo ekologinės katastrofos – jau suplanuotos ir SPAV ataskaitos išvadomis bei uosto bendrojo plano sprendiniuose įtvirtinamos visos Lietuvos Baltijos pajūrio krantų erozijos.

Prezidente, Jūsų valioje yra tautai ir Valstybės institucijoms priminti, kad „Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita”. Tai yra citata iš šios – septynioliktosios LR Vyriausybės programos, 77 punktas, pirmas sakinys.

Bendromis jėgomis mes privalome užtikrinti, kad šis mus visus įpareigojantis darnaus vystymo principas mūsų šalyje būtų pilna apimtimi pritaikomas šiuo metu planuojamai Klaipėdos miesto, valstybinio jūrų uosto ir Lietuvos pajūrio raidai ir kad mūsų visuomenės šiandienos sprendimai būtų tausojantys, o ne žalojantys ateities kartų gyvenimą.