Apie jūrinį miestą: Haifa ar Malaga?

Fotoreportažai, Nuomonės, Svarbu

prof. Vygantas Vareikis
2019-08-25

Komentarų: 6

Prieš gerus metus prasidėjusios diskusijos dėl Klaipėdos miesto ir valstybinio jūrų uosto santykių tebesitęsia įtraukdamos vis platesnį politikų, visuomenininkų, architektų, paveldosaugininkų ir aplinkosaugininkų ratą.

Natūralu – Klaipėda yra uostamiestis, kuriame būtent uosto plėtra apsprendė ir toliau apspręs miesto vystymąsi ir raidą.

Maksimalią plėtrą numatančiam uosto bendrajam planui liko gauti tik Vyriausybės pritarimą, tad atrodo jokie ekologiniai argumentai, bendruomenių kreipimasis į prezidentą ar vietos politikų siūlymai dėl 17 punktų jau nebepadės.

Politikai pakalba ir apie miesto ir uosto interesų suderinimą, tiktai aš neįsivaizduoju, kaip pavyktų suderinti kokybišką miestiečių erdvę prie marių miesto centre ir nešvarią visokios rūdos krovą bei naftos produktų kvapus.

Nesuprantu, kodėl politikai ir ekonomistai (įtakingieji kuodžiai ir mauricai) su skaičiais ir argumentais niekada nepasvarstė Būtingės, kur jau veikia plūduro tipo naftos perkrovai skirtas uostas, varianto? Asmeniškai girdėjau, kaip vienas aukštas pareigas tada užėmęs išorinio uosto entuziastas įrodinėjo, kad reikiami gyliai ten yra toli – pareikalautų daug investicijų, latviai pradės protestuoti dėl smėlio sąnašų stabdymo ir ekologinių pasekmių ir panašiai.

Latviai, mat, parūpo, o Būtingės terminalas jau dabar gali aptarnauti pačius didžiausius tanklaivius, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Išorinio Būtingės uosto projektas su naujomis geležinkelių linijomis, jungiančiomis Šiaurės Vakarų Lietuvą su jos centru, galėtų būti didžiulis ekonominis proveržis, galimybė Lietuvos verslui ir investuotojams. Betgi suprantate, kad prieš tokį projektą stotų ir Klaipėdos uosto kompanijų savininkai, kuriems ir tas Klaipėdos išorinio uosto projektas širdžiai nelabai mielas – nauji konkurentai krovą gi perims…

Gyvenu šalia uosto ir savo akimis per paskutinį dešimtmetį stebėjau, kaip žingsnis po žingsnio klaipėdiečiai buvo atkertami nuo vandens, nuo marių arba nuo jūros.

Buvo laikas, kai iš Sportininkų gatvės pro stadioną, kertant porą bėgių prie „Klaipėdos naftos”, buvo galima greitai pasiekti Melnragę. Vėliau praėjimas  neva saugumo sumetimas su tuometinės Tarybos pritarimu buvo uždarytas, o pažadėtas pėrėjimas virš geležinkelio taip ir liko naujųjų „komjaunuolių-vadybininkų” pažadais…

Dar prieš kokius aštuonerius metus prie Vilhelmo kanalo iš uosto pusės buvo galima nueiti pažvejoti, tačiau pradėjus intensyvius uosto gilinimo darbus ir naujų krantinių statybas, šis priėjimas yra užtvertas aukšta tvora.

Suprantu, kad modernaus uosto, kokiu yra Klaipėda, plėtros ir krovos augimo galimybės yra susijusios su saugumu bei technologinėmis inovacijomis, kurias galima matyti tiek „Klaipėdos Smeltėje”, tiek „Begoje”, tiek „Klaipėdos naftoje”. Tačiau technologinė plėtra ir nuolatinis krovos augimas, apie kurią pasididžiuodami trimitavo visi uosto direktoriai, turėjo savo kainą. Ir šią kainą mes jaučiame, užuodžiame ir matome. Matome ir tai, kad pačiame miesto centre, užuot atvėrus erdves prie marių miestiečiams ir pradėjus nešvarios krovos iškėlimą, vyksta priešingi procesai – investicijos į geležinkelius, bunkerius ir sandėlius yra tik didinamos, kad tokių galimybių visai nebeliktų.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Kaip atrodo kiti pasaulio uostai?

Per paskutinius metus teko aplankyti nemažai uostų – nuo Gotlando Švedijoje iki Agadiro šiaurės Afrikoje ir Haifos Izraelyje. Kai kuriuose jų problemos yra panašios kaip ir Klaipėdoje – tai uostai, kurių reikšmė valstybei ir regionui yra išskirtinė, tai uostai – stiprūs industriniai centrai, kuriuose aktyviai vyksta gamyba, tad visos ekologinės ar miestiečių sveikatos problemos dažnai nueina į antrą planą.

Gotlandas. Vyganto Vareikio nuotr.

Nuolat kariaujančiame Izraelyje Haifa yra svarbus Izraelio uostas, kuriame veikia naftos perdirbimo gamykla, naftos terminalai, gamyklos, gaminančios chemijos produktus, elektroniką, stiklą, cementą. Miestas užterštas, triukšmingas, gyventojai dažnai serga taršos sukeltomis ligoms, priėjimas prie jūros tolokai nutolęs nuo centro.

Haifa. Vyganto Vareikio nuotr.

Vaizdai nuo bahajų šventyklos kalno yra gražūs, bet prie uosto nuolatinis dundesys, automobilių judėjimas ir išmetamųjų dujų kvapas.

Italijos Triestas ar Rumunijos Konstanca – didžiuliai tų šalių uostai, kuriame vietos valdžia skundžiasi, kad triukšmas ir į uostą vykstantis transportas kelia miestiečiams daug problemų, o miestai negauna pakankamos naudos iš šių uostų veiklos.

Tačiau yra ir kiti pavyzdžiai. Malagos uostas nutraukė krovą miesto centre, nugriovė sandėlius, išmontavo portalinius kranus ir atvėrė buvusią Muelle 1 prieplauką viešoms erdvėms menininkams, parduotuvėms, restoranams, pastatė kruizinių laivų terminalą ir sukūrė įspūdingą promenadą – priėjimą prie uosto miestiečiams.

Malaga. Vyganto Vareikio nuotr.

Nuolat apkrautas Ispanijos Algeciro uostas taip pat surado galimybių šalia uosto nutiesti promenadą su želdiniais ir priėjimu prie vandens gyventojams.

Algeciras. Vyganto Vareikio nuotr.

Tuo pačiu keliu nutarė eiti Tanžeras, miesto centre pradėjęs jachtų uosto ir kruizinų laivų terminalo statybas vietoj senojo krovos uosto. Naujasis persikėlė už miesto – kuo ne Būtingės atvejas?

Tanžeras. Vyganto Vareikio nuotr.

Jūriniuose miestuose prie kitų jūrų valdžia ne tik planuoja uosto erdvių atvėrimą miestiečiams, bet ir stiprina jūrinį mentalitetą per įvairių jūrinių simbolių kūrimą viešose erdvėse. Ispanijoje, Seutoje, gausu ženklų su jūrine simbolika ir čia jautiesi tikrame jūriniame mieste.

Seuta. Vyganto Vareikio nuotr.

O kokie jūriniai simboliai atsirado Klaipėdos centre? „Albatrosas” stovi Smiltynėje, keletas knechtų prie Danės. Šiemet rugsėjo pirmąją bus atidengtas paminklas Vydūnui, su jūra menkai ką bendro turėjusiam. Stovi Mažvydas tuščioje aikštėje, arka betoniniame skverelyje, Vytis ant rutulio šalia „Merdiano” (sutinku – „Merdianas” jūrinis simbolis), sovietinių laikų žvejas prie merijos, o toliau bronziniai peliukai, šuniukai, berniukai ir mergaitės prie krantinių… Net inkarai, kažkada buvę miesto erdvėse, kažkokiu būdu išnyko.

Kokiu vystymosi keliu artimiausiu dešimtmečiu pasuks Klaipėda? Haifos ar Malagos? Klausimas lieka retorinis.

6 Comments

  1. O.HEnry

    gėda jums klaipėdiečiai, didelė gėda, esate ne jūrinis miestas, o miestas prie jūros. Iš pirincipo tai mužikiškas miestas su siaubingais agrokultūriniais „kūriniais” iš gėlių priešais Klaipėdos viešbutį, be jūrinių restoranų, pasaulietiškos dvasios, su kolūkiečių „jūros” šventėmis, juokinga architektūra (keletas patvarkytų sandėlių, nieko nereiškia) graudu. Miestas be jokios idėjos, o galėtų būti tikra Šiaurės Europa. Vilnius atrodytų provincilaus (toks ir yra), NES JŪS TURITE JŪRĄ, bet kam kam kiaulei deimantai? Geriau padžiazuoti?

    Reply
  2. Pagalvojus

    Kas ten siūlė salą kokią jūroje supilti ir būtų uostas toli nuo miesto, o miestas taptų kurortu.

    Reply
  3. Romas

    Nesutikčiau su p. profesoriumi ir dėl pirmo sakinio, kad tik prieš gerus metus ..“prasidėjo diskusijos…“, nes jau 2005/6m. rengiant ir 2007 tirtinant tuometinį miesto bendrąjį planą, šis klausimas (uosto plėtros) buvo labai aštrus. Tam, kad jį kelti, drąsos, susivokimo taip pat reikėjo ne vieno dešimtmečio ir kalbėjo tik keleta architektų. Tik….tuometinei miesto tarybai, merui (R.Taraškevičiui) „pavyko išgirsti“ argumentus ir reikalavimus ir tai, kas buvo sakoma. Tuometinei politinei daugumai užteko išminties įsiklausyti. Tad šiai, švelniai tariant „diskusijai“ mažiausiai jau geros trys dešimtys :). Keistoka, kad taip rašo dar ir istorijos profesorius (Vikipedija – vyriausiasis mokslo darbuotojas, istorikas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas). Dar keistesnis p. Vareikio problemos identifikavimas ir samprotavimas apie jūrinio miesto ( identiteto) suvokimą, nes susidaro įspūdis, kad jei vietoje bronzinių peliukų, mergaičių ir granitinių „arkų” prisistatytumėme bronzinių ar žalvarinių bocmanų, laivelių ar inkariukų – taptume iš ties jūrinių miestu. O kaip vykstantys, o dabar jau ir „teisėtai” koduojami dar aktyvesni, socialinės sagregacijos procesai mieste su emigracijos iš miesto pasekmėmis. Kaip bus su nusikalstamumo didėjimu, nes taip ir tokias kuriant „darbo vietas“ reikalinga bus tik primityvi darbo jėga ir jų palikuonys. Ar jiems reikės miesto universiteto/ų? Kam bus įdomus toks miestas ir kokio tipo „ateis“ į miestą visos kitos investicijos? Kaip aplamai tai atsilieps esamai ir būsimai nekilnojamo turto rinkai ir jos kainoms kai jau dabar ji mažiausia tarp 3-jų didmiesčių. Kiek dar nuvertės žmonių turimas nekilnojamas turtas? Koks tada bus naujų investicijų grąžos santykis laike ir kam jis bebus įdomus? Jau dabar organizuojamos tradicinėmis vadinamos, grandiozinės kičo miesto šventės – priemiestyje, rajonuose gyvenantiems socialiai išlaikomiems ir mažiausiai jos rūpi miestiečiams. Kokie formuosis tokioje urbanistinėje aplinkoje miestiečių socialiniai ryšiai ateityje ir bene svarbiausia – kokie tokioje aplinkoje užaugs dabartiniai ir būsimi miesto vaikai, kokia bus jų fizinė ir psichologinė sveikata? Kokie bus tie būsimi Klaipėdos miestiečiai, deklaruojamos gerovės valstybės piliečiai? Dabar mieste eskaluojama populiari tema – tarša, bet tai tik kruopelytė problemų spektro (esamos veiklos pasekmė) dabar uosto bendrajame plane, politikų koduojamai miesto ateičiai. Į Malagą ar Algeciro žinoma nuvažiuoti galima, ypač jei dar kas apmoka keliones, bet klausimas, ko ten važiuoji ir ką ten matai? Kita vertus džiugu – keturis metus ( kol buvo rengiamas miesto, uosto bendrieji planai) tarybos narys šiuo klausimu santūriai tylėjo, tad nors dabar viešai prabilo Klaipėdos profesorius. Gal vietoje vieno miesto šviesų festivalio pavežiokime profesūrą ( ir ne tik Klaipėdos) po pasaulį? Gal tada ir Klaipėdoje šviesos bus daugiau?

    Reply
    • Pe nsininke

      Isorinis uostas tik Butingeje

    • Ištikrųjų

      Kodėl tiek daug projektuoja gyvenamųjų kvartalų? Kokiam čia atvykstančiam kontingentui? Baugu.

  4. vytas

    Tiksli diagnozė – uostas vis labiau lenda į miestą, bet kaip be jo būtų? Ekologija pas mus menaki kam rūpi. O Būtinės variantas manau išspręstų daug problemų

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Daugiau krauta grūdų, mažiau - naftos produktų

Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta beveik 8,5 mln. tonų krovinių. Palyginti šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų ...
2024-04-24
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Siekia stiprinti jūrų transporto ryšius su Egiptu

Lietuva ir Egiptas ketina glaudžiau bendradarbiauti, gerindami šalių tiesioginį susisiekimą oru ir plėtodami jūrų transporto ir logistikos jungtis. Tokias galimybes ...
2024-04-23
Skaityti daugiau

Svarbu, Uostas ir jūra

Stringa konkursai dėl vandenilio gamyklos statybos Klaipėdoje

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nukėlė atviro tarptautinio konkurso dėl vandenilio gamybos uoste įrangos, įskaitant jos montavimą, paleidimą, pasiūlymų pateikimo ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This