Prieš gerus metus prasidėjusios diskusijos dėl Klaipėdos miesto ir valstybinio jūrų uosto santykių tebesitęsia įtraukdamos vis platesnį politikų, visuomenininkų, architektų, paveldosaugininkų ir aplinkosaugininkų ratą.

Natūralu – Klaipėda yra uostamiestis, kuriame būtent uosto plėtra apsprendė ir toliau apspręs miesto vystymąsi ir raidą.

Maksimalią plėtrą numatančiam uosto bendrajam planui liko gauti tik Vyriausybės pritarimą, tad atrodo jokie ekologiniai argumentai, bendruomenių kreipimasis į prezidentą ar vietos politikų siūlymai dėl 17 punktų jau nebepadės.

Politikai pakalba ir apie miesto ir uosto interesų suderinimą, tiktai aš neįsivaizduoju, kaip pavyktų suderinti kokybišką miestiečių erdvę prie marių miesto centre ir nešvarią visokios rūdos krovą bei naftos produktų kvapus.

Nesuprantu, kodėl politikai ir ekonomistai (įtakingieji kuodžiai ir mauricai) su skaičiais ir argumentais niekada nepasvarstė Būtingės, kur jau veikia plūduro tipo naftos perkrovai skirtas uostas, varianto? Asmeniškai girdėjau, kaip vienas aukštas pareigas tada užėmęs išorinio uosto entuziastas įrodinėjo, kad reikiami gyliai ten yra toli – pareikalautų daug investicijų, latviai pradės protestuoti dėl smėlio sąnašų stabdymo ir ekologinių pasekmių ir panašiai.

Latviai, mat, parūpo, o Būtingės terminalas jau dabar gali aptarnauti pačius didžiausius tanklaivius, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Išorinio Būtingės uosto projektas su naujomis geležinkelių linijomis, jungiančiomis Šiaurės Vakarų Lietuvą su jos centru, galėtų būti didžiulis ekonominis proveržis, galimybė Lietuvos verslui ir investuotojams. Betgi suprantate, kad prieš tokį projektą stotų ir Klaipėdos uosto kompanijų savininkai, kuriems ir tas Klaipėdos išorinio uosto projektas širdžiai nelabai mielas – nauji konkurentai krovą gi perims…

Gyvenu šalia uosto ir savo akimis per paskutinį dešimtmetį stebėjau, kaip žingsnis po žingsnio klaipėdiečiai buvo atkertami nuo vandens, nuo marių arba nuo jūros.

Buvo laikas, kai iš Sportininkų gatvės pro stadioną, kertant porą bėgių prie „Klaipėdos naftos”, buvo galima greitai pasiekti Melnragę. Vėliau praėjimas  neva saugumo sumetimas su tuometinės Tarybos pritarimu buvo uždarytas, o pažadėtas pėrėjimas virš geležinkelio taip ir liko naujųjų „komjaunuolių-vadybininkų” pažadais…

Dar prieš kokius aštuonerius metus prie Vilhelmo kanalo iš uosto pusės buvo galima nueiti pažvejoti, tačiau pradėjus intensyvius uosto gilinimo darbus ir naujų krantinių statybas, šis priėjimas yra užtvertas aukšta tvora.

Suprantu, kad modernaus uosto, kokiu yra Klaipėda, plėtros ir krovos augimo galimybės yra susijusios su saugumu bei technologinėmis inovacijomis, kurias galima matyti tiek „Klaipėdos Smeltėje”, tiek „Begoje”, tiek „Klaipėdos naftoje”. Tačiau technologinė plėtra ir nuolatinis krovos augimas, apie kurią pasididžiuodami trimitavo visi uosto direktoriai, turėjo savo kainą. Ir šią kainą mes jaučiame, užuodžiame ir matome. Matome ir tai, kad pačiame miesto centre, užuot atvėrus erdves prie marių miestiečiams ir pradėjus nešvarios krovos iškėlimą, vyksta priešingi procesai – investicijos į geležinkelius, bunkerius ir sandėlius yra tik didinamos, kad tokių galimybių visai nebeliktų.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Kaip atrodo kiti pasaulio uostai?

Per paskutinius metus teko aplankyti nemažai uostų – nuo Gotlando Švedijoje iki Agadiro šiaurės Afrikoje ir Haifos Izraelyje. Kai kuriuose jų problemos yra panašios kaip ir Klaipėdoje – tai uostai, kurių reikšmė valstybei ir regionui yra išskirtinė, tai uostai – stiprūs industriniai centrai, kuriuose aktyviai vyksta gamyba, tad visos ekologinės ar miestiečių sveikatos problemos dažnai nueina į antrą planą.

Gotlandas. Vyganto Vareikio nuotr.

Nuolat kariaujančiame Izraelyje Haifa yra svarbus Izraelio uostas, kuriame veikia naftos perdirbimo gamykla, naftos terminalai, gamyklos, gaminančios chemijos produktus, elektroniką, stiklą, cementą. Miestas užterštas, triukšmingas, gyventojai dažnai serga taršos sukeltomis ligoms, priėjimas prie jūros tolokai nutolęs nuo centro.

Haifa. Vyganto Vareikio nuotr.

Vaizdai nuo bahajų šventyklos kalno yra gražūs, bet prie uosto nuolatinis dundesys, automobilių judėjimas ir išmetamųjų dujų kvapas.

Italijos Triestas ar Rumunijos Konstanca – didžiuliai tų šalių uostai, kuriame vietos valdžia skundžiasi, kad triukšmas ir į uostą vykstantis transportas kelia miestiečiams daug problemų, o miestai negauna pakankamos naudos iš šių uostų veiklos.

Tačiau yra ir kiti pavyzdžiai. Malagos uostas nutraukė krovą miesto centre, nugriovė sandėlius, išmontavo portalinius kranus ir atvėrė buvusią Muelle 1 prieplauką viešoms erdvėms menininkams, parduotuvėms, restoranams, pastatė kruizinių laivų terminalą ir sukūrė įspūdingą promenadą – priėjimą prie uosto miestiečiams.

Malaga. Vyganto Vareikio nuotr.

Nuolat apkrautas Ispanijos Algeciro uostas taip pat surado galimybių šalia uosto nutiesti promenadą su želdiniais ir priėjimu prie vandens gyventojams.

Algeciras. Vyganto Vareikio nuotr.

Tuo pačiu keliu nutarė eiti Tanžeras, miesto centre pradėjęs jachtų uosto ir kruizinų laivų terminalo statybas vietoj senojo krovos uosto. Naujasis persikėlė už miesto – kuo ne Būtingės atvejas?

Tanžeras. Vyganto Vareikio nuotr.

Jūriniuose miestuose prie kitų jūrų valdžia ne tik planuoja uosto erdvių atvėrimą miestiečiams, bet ir stiprina jūrinį mentalitetą per įvairių jūrinių simbolių kūrimą viešose erdvėse. Ispanijoje, Seutoje, gausu ženklų su jūrine simbolika ir čia jautiesi tikrame jūriniame mieste.

Seuta. Vyganto Vareikio nuotr.

O kokie jūriniai simboliai atsirado Klaipėdos centre? „Albatrosas” stovi Smiltynėje, keletas knechtų prie Danės. Šiemet rugsėjo pirmąją bus atidengtas paminklas Vydūnui, su jūra menkai ką bendro turėjusiam. Stovi Mažvydas tuščioje aikštėje, arka betoniniame skverelyje, Vytis ant rutulio šalia „Merdiano” (sutinku – „Merdianas” jūrinis simbolis), sovietinių laikų žvejas prie merijos, o toliau bronziniai peliukai, šuniukai, berniukai ir mergaitės prie krantinių… Net inkarai, kažkada buvę miesto erdvėse, kažkokiu būdu išnyko.

Kokiu vystymosi keliu artimiausiu dešimtmečiu pasuks Klaipėda? Haifos ar Malagos? Klausimas lieka retorinis.