XVIII a. pastatą Daržų g. 14 rekonstruoti pradėję naujieji jo savininkai jį tiesiog nugriovė, nors tarp saugotinų jo savybių buvo ir mūras.
Teisės aktai numato, kad nors tokiais atvejais greta maksimaliai 1500 eurų siekiančios baudos dar paskaičiuojama ir padaryta žala, tačiau ją atsakingas asmuo gali atlyginti tiesiog pastato atstatymo darbais, o ne sumokant pinigus į valstybės biudžetą.
Beno Volodzkos nuotr.
Gudriai paslėpė
Pastatas Daržų g. 14 datuojamas 1773 metais. Jis turėjo vėlyvojo baroko stiliaus bruožų, būdingų Klaipėdos gyvenamiesiems namams. Pastato pirmajame aukšte buvo įrengta pašto ekspedicija bei kontora, kuri veikė iki 1796 m. Kiti aukštai buvo gyvenamieji.
Apstatę pastoliais bei apdengę tentu pastate statybininkai pradėjo darbuotis prieš porą mėnesių – turėjo būti atlikti jo rekonstrukcijos darbai. Tačiau pirmadienį aktyviai miesto paveldu besirūpinantis klaipėdietis Benas Volodzka „Atvirai Klaipėdai” atsiuntė nuotraukas, kuriose matyti, kad po tentu nebėra likę jokio mūro.
Kultūros paveldo departamento (KPD) vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas patikino, kad ši situacija jam žinoma jau nuo praėjusio ketvirtadienio ir iškart buvo imtasi veiksmų, kuriuos privalu atlikti, paaiškėjus tokiam pažeidimui.
„Savininkai tiesiog ėmė ir nugriovė pastatą, nors tikrai negalėjo taip elgtis. Penki ar šeši bendrasavininkiai yra suteikę įgaliojimą vienam architektui-inžinieriui, kuris organizavo tvarkybos darbus ir turėjo dar buvusios savininkė išsirūpintą leidimą pastato tvarkybai pagal projektą. Jis numatė restauravimą ir kapitalinį remontą – jokiems griovimo ar panašiems darbams leidimo nebuvo. Ir kai prieš pusantro mėnesio tas įgaliotas žmogus mūsų kvietimu buvo atėjęs į departamentą, jam aiškinome, kad jokiu būdu negriautų sienų. Pastatas bėgant laikui buvo rekonstruojamas – viena siena ir dar apie trečdalis kitos buvo jau iš baltų silikatinių plytų, tad neprieštaravome, kad tos dalys būtų pertvarkytos, išmūrijant raudonomis plytomis, bet prigrasėme, kad autentiškos, net XVIII amžių siekiančios sienos nebūtų neliečiamos. Pasiūlėme susirasti architektą-konstruktorių, kuris rastų sprendimą. Klaipėdoje yra visa eilė pavyzdžių, kaip atrodytų iš beviltiškos situacijos rasti puikūs sprendimai ir išsaugomos sienos, konstrukcijos. Deja, apdengė labai gudriai visą pastatą nepermatomu tentu, ant kurio pavaizduoti skirtingi pastato fasadai. Tai sudarė apgaulingą vaizdą – net nebelikus pastato, žmonės eidami pro šalį to nepajuto. Taip jis ir buvo nugriautas netikėtai visiems – ir visuomenininkams, ir mums, nes buvo ardomas iš lėto”, – pasakojo L. Kavaliauskas.
Buvęs pastatas liko tik nuotraukose. Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Jis sakė praėjusį ketvirtadienį gavęs signalą iš šalia esančio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kad kažkas statybvietėje su ekskavatoriumi kasa žemes, iškart atvyko į vietą ir sustabdė darbus.
„Išsikviečiau įgaliotą asmenį ir pradėjau nagrinėti administracinę bylą. Jis teigia, kad tiesiog išardė pastatą ir yra pasiruošęs jį atkurti. Tačiau yra konkrečiai įvardintos visos vertingosios pastato savybės, tarp kurių pats mūras. Darbų organizatorius teisinasi, kad viską atkurs ir visas vertybes išsaugojo – nuvežė į vieną sandėlių, kuriame iš tiesų sukrautos visos medinės konstrukcijos, rūšiuojami metalo dirbiniai, plytos. Bet autentiško mūro jau nebebus – jis nėra tik plytos ar tinkas, tai namo dalis, kurioje išlikę čia gyvenusių žmonių istorija, džiaugsmai ir vargai. Tų dalykų jau atkurti neįmanoma, tai bus tik atstatymas”, – dėstė paveldosaugininkas.
Jis informavo, kad jau yra sudaryta komisija, turinti paskaičiuotų žalą, kuri buvo padaryta. Tai esą truks tikriausiai apie pora savaičių.
„Prognozuoju, kad bus pasiūlyta žalą atlyginti pastato atkūrimu. Pinigai nenueina kur nors kitur. Tik jei nesutiktų atlyginti tokiu būdu, tada jau teisminiu keliu bandytume išsireikalauti”, – sakė inspektorius.
Pasak jo, Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė bus taikoma įgaliotajam asmeniui – Mariui Šeškauskui. Minėtasis kodeksas numato, kad įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas atliekant tvarkybos, statybos darbus, šių darbų projektavimo ar planavimo darbus užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 850 iki 1500 eurų.
Anot L. Kavaliausko, ryškiausias analogiško atvejo pavyzdys yra buvusio restorano „Lūja” istorija, o dar vienas panašus atvejis, kuriame esą figūravo tas pat M. Šeškauskas – pastatas Puodžių g. 27.
„Nors ten iš tiesų buvęs savininkas buvo labai stipriai nugyvenęs, pastatas buvo beviltiškos būklės, bet Daržų gatvė 14 tikrai buvo gerokai geresnės būklės”, – sakė inspektorius.
Nugriautą pastatą Daržų gatvė 14 nuo šio pavasario valdė septyni asmenys: Grėta Petraitytė, Janina Želvienė, Bronius Želvys, Nijolė Grigalevičienė, Dovilė Želvytė, Marius Šeškauskas ir Jekaterina Šeškauskienė.
„Kėlė grėsmę”
Susisiekus su M. Šeškausku, jis akcentavo, kad savininkai turi dar 2014 m. išduotą statybos leidimą, kuriame numatyta kapitalinis remontas.
„Kapitalinis remontas ir yra atliekamas. Visos vertingos konstrukcijos yra išrenkamos, sandėliuojamos ir paruoštos atstatymui, o galutinis vaizdas bus toks, kokio Klaipėda, ko gero, ir nelabai prisimena. Mūro būklę tikriausiai ir patys matydavote ne kartą eidami pro šalį. Jo išlaikyti buvo neįmanoma – tiek jis buvo pažeistas drėgmės, atmosferinio poveikio, nes pastatas buvo neeksploatuojamas mažiausiai trisdešimt, o galbūt ir keturiasdešimt metų. Jis buvo pažeistas jau ties pat pamatais ir bet kada galėjo įvykti nelaimė, mūras galėjo atitrūkti ir užgriūti ant praeivių ir kiltų klausimas, kas tad atsakys. Mes ėmėmės neatidėliotinų veiksmų. Visos sveikos autentiškos plytos yra sandėliuojamos, bet didžioji dalis mūro jau buvo silikatinės plytos”, – aiškino pašnekovas.
Pasak M. Šeškausko, darbus planuota užbaigti šiais metais, bet dabar juos sustabdžius Kultūros paveldo departamentui esą viskas priklausys nuo jo, nes teks aiškintis.
„Esu prisidėjęs ir prie seno pastato Donelaičio aikštėje sutvarkymo, visi jau užmiršo, koks ten klaikus vaizdas buvo. Lygiai tas pat buvo su Puodžių gatvės 27 namu. Tą patį siekiame ir čia padaryti – numatyta keisti paskirtį į viešbučio. Kol kas planai nėra pasikeitę”, – sakė jis.
Paklaustas, kiek suplanuota investuoti į šiuos darbus, M. Šeškauskas sakė tik tiek, kad „tai yra labai brangu, kur kas paprasčiau statyti naują pastatą”.
Sureagavo Seimo narys
Į „Atviros Klaipėdos” publikaciją operatyviai sureagavo uostamiestyje išrinktas Seimo narys, buvęs KPD Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis. Jis pranešė, jog kreipėsi į KPD direktorių ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją.
„Iš pateiktų Jūsų vietinio padalinio darbuotojų citatų akivaizdu, kad ruošiamasi vėl jį išteisinti, nes „bus pasiūlyta žalą atlyginti pastato atkūrimu.” Prašau iš minimo pažeidėjo atimti visas paminklosaugines licencijas – kad nebeskleistų ydingų paveldo griovimo pavyzdžių kitiems dirbantiems šioje srityje ir kad kiti bijotų mokytis blogosios praktikos. Taip pat prašau nubausti paveldo niokotoją reikšmingomis administracinėmis baudomis ir būtinai išieškoti žalą nesutinkant, kad ji būtų atlyginama atstatymu. Nes tokia praktika paplistų per visą Lietuvą, kas sukeltų masinę autentiškų mūrų keitimo naujovišku bangą”, – rašoma parlamentaro kreipimesi.
Žinote, įdomu jus skaityti. Dėstote istorinius, emocinius, įstatyminius faktus, kuriuose nėra jokio ryšio su realybe. Aprašyto pastato pamatai yra pažeisti, tai matyti iš plyšio sienose ir kuris yra ne kelių milimetrų, o kelių centimetrų pločio. O jeigu pastatas negali būti eksploatuojamas, tai kokia jo išliekamoji vertė? Senamiestis iš viso yra zonoje, kur žemės drebėjimas yra normalus, kasdieninis reiškinys, nes gatvės paklotos nesilaikant jokių taisyklių, t.y. taip, kaip kam užėjo ant seilės.Pravažiuojančio transporto sukeliamos vibracijos veikia aplinkinius namus, bet tai niekam neįdomu, nes tam reikia turėti bent atitinkamą kompetenciją. To įrodymui, stabtelėkite ant Biržos tilto ir palaukite, kol pravažiuos autobusas.Jūsų kūnas pajus tas vibracijas. O Tiltų gatvės grindinio akmenų nudaužyti kraštai ? Ir tai neliečia nei paveldosaugininkų, nei seimo narių, nei miesto tarybos narių.
Už tai, kad nežinojo, kas galima, kas negalima, tai kas liko, neatlygintinai paimti, pamatus su žeme, plytas ir visa kitą, jei ką pradangino, išieškoti žalą. Autentiško 18 amžiaus mūro nebėra, todėl išieškoti visą padarytą žalą. Tuos likučius, su žemė parduoti aukcione. Dabar kaip tik pinigėlių reikia paštui pirkti.
Paveldosaugininkų darbo specifika:
Objektas griūna, stovi be stogo, trūnyja- viskas ok. Per 30 m visiškai sunyksta- viskas ok.
Bet tik kažkas pradeda jį tvarkyti, jie jau čia su savo baudom, susireikšminusiais veidais sakančiais kaip jiems tas pastatas rūpi. Kur buvot kai jis trūnyjo ir griuvo? Jūs apgailėtini.
Straipsnyje minimas objektas trūnyjo ilgus metus, puvo tas jūsų paveldas ir jūs ramiai trynet šiknas kabinete.
O dabar atėjo žmogus sutvarkęs ne vieną pikžaizdę: Donelaičio a., Puodžių g., šiandien šie pastatai puošia miestą. Bet jūs gi šakalai, puolat tą kas kažką daro (nieko nedarymas – nebaudžiamas).
Ir kai Šeškauskas su bendrasavininkais atstatys šį pastatą, visi suvoksim koks tai didis darbas, kad iš silikatinių plytų paveldosaugininkų apleisto pastato gims grožis.
Netrukdykit žmogui dirbti. Surinks vertingas liekanas, išmes silikatines plytas, atstatys iš autentiškų medžiagų ir bus pavyzdinis pastatas. O paveldosaugininkai galės pasidžiaugti daug nuveikę…
Dėl Puteikio – atskira tema. Tokio stagnatoriaus senai bebuve. Jei jis gyventunakmens amžiuje, jis būtų uždraudęs rato naudojimą.
Pritariu ypac del paskutines minties
Sveiki visi. Kad ir kaip būtų gaila šio autentiško namo – teisingiausia buvo jį nugriauti. Įstatymai, gal ir pažeisti, bet gailėti griuvėsių neverta. Aš tame name užaugau (gyvenau nuo gimimo) ir tikrai puikiai žinau jo būklę. Patikėkit – nevertas jis jūsų ašarų. Gal nauji šeimininkai pastatys gražų šiuolaikišką pastatą, kuris papuoš nelabai kaip atrodantį Klaipėdos senamiestį. Visiems geros dienos.
Ponuliai, kažkaip pamirštate kas gerus, gražius ir vos nedidelio pavertė „griuvėsiais”. Čia būtent nemaža savininkų ir juos prižiūrinčių pareigūnų kaltė. Vienų, kad nedaro ir neketina nieko daryti, o laukia kam brangiai prakišti pigiai prichvatizuotą turtą. Kitų, kad nepriverčia tvarkytis – neskiria baudų, užmerkia akis. Juk dauguma tokių nustekentų namų turi toil gražu nepačius vargšiškiausius savininkus… Su „Baltija” tas pats. O ir su tokio KM iš valdžiažmogių namo Liepų gatvėje apliestais namais prie Jono kalno tas pats. Juk tokio nepastūmsi užgrius ir prispaus.
istatymai yra kokie yra, arba pastatu savininkai baudas susimoka, bet jos juokingai mazos, arba kaip sito ir baltijos kino teatro atveju „sutvarko” kad atitiktu minimalius reikalavimus ir ka tu jiem padarysi? As tikrai nieko pries buciau milziniskas baudas uz turto netvarkyma, bet ar toks mano noras galetu virsti istatymu, kuris nepriestarautu konstitucijai, tai cia as jau nezinau, bet itariu, kad ne… Cia tik jums viskas paprasta ir aisku 😉
O tas pastatas dar tarybiniais laikais apleistas buvo, daznai pro ji praeidavau is mokyklos grizdamas ir desimtys tokiu pastatu, kurie buvo sutvarkyti jau siais laikai arba dabar tvarkomi – beja jusu minetas pastatas prie Jono kalnelio (jei apie ta pati snekam) taip pat pradetas tvarkyti, atsisviezinkite informacija ar bent po miesta pasivaiksciokite 😉
Manau kad atstatytas pastatas ir dar panaudojant autentiskas plytas yra geriau nei autentiskas muras aplipdytas silikatinem plytom, uzkaltais langais, atsiduodantis slapimu ir ismatomis, dar ir degantis karta i desimt metu. Atsiprasau, bet tai ne paveldo saugojimas, cia jo naikinimas… kad nepavyko (nebuvo imanoma, per brangu ar del kitu priezasciu) issaugoti autentisko muro – apmaudu, bet kad ten bus naudojamas pastatas, o ne bomzynas yra, mano manymu, svarbiau.
Klaipėdos „specifika” – drausti, negalima leisti. Kur kablelis – viskas aišku visiems Klaipėdoje, kurie ne ką nors daro (kritikuotojai – ne Jūs). Kas nieko nedaro – skirkit dėmesio – daug daugiau suprasit prieš komentuodami.
Kodėl drausti – draudžiantiesiems būna sunku paaiškinti ir kabinete ir teisme.
Statytojai neteisūs, projektuotojai ir prižiūrėtojai – nekompetetingi ir tt. Griuvėsiais mes žavūs esam jau 20-30 ar daugiau metų, tai kodėl dabar keistis? (Žemaitė lėtai besisukančio rato privalumus padėjo įvardinti ).
O kaip su koridorinių senbuvių, politinių sėdėtojų kompetenciją ir noru dirbti, keistis, kurti?
Toks jausmas kažkada mokymuose pirmūnais buvę, „stabdyti”, „bausti”, teisti susirinkę… Kas jei tokių dauguma? (žodžiai iš taiklios dainos: „tu neišsigąsk, kad čia žmonių nėra… čia juk Klaipėda…”)
kai kuriems rimtai sureagavusiams „mėšlavabaliams” – ridenkite, jums to tikrai reikia.
tiems, kurie užsiima įžeidinėjimu, pavardžių iškraipymu ir panašiais dalykais – darykite, jums to tikrai reikia, tai Jums padės nurimti.
Visiems – laimės ir ramybės.
Pastatas atgims, karavanas nueis.
Nėra apie ką diskutuoti, kai neskiriamas originalas nuo kopijos.
Netelpa galvoje manau taip nugriausime visą senamiestį,valdininkus laikas paleisti sūnui šieko pjauti…
Puikus pavyzdys kaip reikia tvarkyti apleistus pastatus ir puošti senamiestį, kada nors nebeliks griuvėsių
Pirmiausia pažiurekite per google street view kokia tos sienos bukle buvo.. apgailetina, klausimas kaip ji apskritai dar tiek metu isstovejo. Kituose miestuose senamiesciai gyvastingi, sena architektura dera su nauja, o pas mus vien griuvesiai..
Na nugriovus pastatą senos architektūros ištiesų visai nelieka, tai tik Disneylando muliažas. Jau geriau autentiški griuvėsiai nei kartoninė nauja statyba.
>>>Algis. Baltijos kito teatras yra patys autentiskiausi griuvesiai… jumis jie dziugina? Ne apie pilis stovincias neaisku kokiam uzkampyje kalbame, o apie miesta, kuriame zmones gyvena.
Didesnioji Europos gyvastingųjų senamiesčių dalis buvo po karo buvo labai apgriauti ir atstatyti, tame tarpe Vilnius ir jo bažnyčios. Net sovietmečiu. Todėl jie ir senamiesčiai, kad juose draudžiama statyti naujus pastatus. Taip negalvojat? Mūsų kaimynai – Ryga, Talinas, Praha, Varšuva, Krokuva, net ir Minskas po galais nieku gyvu neleis su pamatais griauti senų pastatų. Senamiestyje gali vykti tik restauracija arba rekonstrukcija išsaugant vertyngąsias savybes. Žiūriu, kad Vilniuje ir Kaune šie du žodžiai intrepretuojami kaip sulygini su žeme ir tada statai iš naujo.
Vladai, Varšuvos senamiestis atstatytas po antrojo pasaulinio karo. Ir gal jame nesat buvęs? Yra kelios gatvės, kuriose nėra naujos statybos. Bet tik todėl, kad nėra laisvos vietos. Šiuolaikiniai miestai sugeba derinti naują ir seną.
„Tai mieli tautiečiai nustokim šikti kitiems ant galvos patys nieko nedarydami […]. Mažiau prie kompo sedėkim o dirbkim, nes tik darbas žmogų puošia.” To palinkėtume komentavusiai Klaipėdietei. Nesaugokime to kas vertinga ir tik darbu naikinant, kertant, raunant papuosipuoškite? Neverskite pareigūnų dirbti, o tik puoštis ir gėrėtis prie veidrodį. Netrukus ne tik investicijos, bet ir bananai (ne augalas) pražys ir nes „didžiausia piniginė sumoka už labiausiai akinančias šviesas”
Žinai ponas Klaipėdieti, ne KVPD’as atsako po pastato renovacijos už pastato senų sienų trūkius ar net griūtis ir padarytą žalą, o statytojas. Tai kai avinų banda nesuprasdami apie pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą, tau aiškins kad privalu išlaiktyti autentišką griūvančią sieną, tai kažin ar norėsis tvarkyti griuvenas. Bet ką čia diskutuoti, juk kritikuoti visad yra lengviau nei gerą darbą nudirbti.
O kas per žmonių piktumas, matyt darbo neturit ar valstybinėse įstaigose sėdit ir komentuojat, aišku algą už tai gaudami.
Tikras klaipėdietis siekia kad miestas būtų tvarkingas. Nežinau ar yra tokių žmonių kurie eidami pro senovinį sutvarkytą pastatą, jaučia po šiuolaikiniu tinku paslėptą senojo mūro autentiškumą, jei taip tai pas mus visas miestas aiškiaregių 🙂 . O gal geriau dar 50 metų tegu prastovi griuvėsiai, kaži ar prie tų giuvėsių nors kartą buvo atvesti turistai pademonstruoti mūsų miesto autentiškumą.
Tai gi esu pastebėjusi lietuvių tendencija, bambėti teisti net neisigilinant į situaciją, vien iš bandos jausmo. Tai tie bambekliai nesutvarkys miesto ir negalvokit, kad koks Markas Zukerbegas ar Bilas Geitsas sugalvos investuoti į tą vargšą Lietuvėlę ir atstatys jums visus saugomus pastatus, kurių LT yra daugiau nei kokiose skandinavijos šalyse.
Tai mieli tautiečiai nustokim šikti kitiems ant galvos patys nieko nedarydami ir saugodami griuvėsius. Mažiau prie kompo sedėkim o dirbkim, nes tik darbas žmogų puošia.
vieni per statybas juodas babkes plauna kiti kvadratais ima. Dabar jau isisuko ir į senamiestį. Problema-istorinė siena.
Norėčiau papildyti šį bei tą ir nuo saves. 2014 m. savininkas gavo KPD paramą tyrimams. Žiniasklaidoje (Klaipėdoje) nurodoma suma ir įdomi detalė, kad buvo suderintas restauracijos (pabrėžiama – ne rekonstrukcijos) projektas. Tokius darbus turėjo prižiūrėti ir KPD Klaipėdos skyrius. Taigi, jokio pagrindo „imtis restauracijos” nugriaunant iki pamatų kone virš metro storio seno mūro sienų nebuvo,
Laukiu atsakymo iš atsakingų institucijų dėl žalos paskaičiavimo, baudų, licenzijų atėmimo, „apakusių pareigūnų” ir „nesusipratusių asmenų” atsakomybės. Dabar ne 2006 m., todėl tikiuosi realių veiksmų. Pažiūrėsime ką institucijos atrašys ir ar tarnaus Klaipėdos suinteresuotai visuomenei.
pagarbiai
Dainius Elertas
na ir kas bus kai „pažiūrėsite” 🙂 ? Valodzka susirinkimą sušauks ir vėl mekens nei šį nei tą, o už dienos bėgs prie kitos sienos „įsiamžinti”. Jei visokios ramanauskienės šeškams nepasirašinėtų, tai nors senamiestyje nederktų. Ar imsitės labai susirūpinusių kavaliaskų, juškų, puzonienių su bezarais priešaky :)? Ir kas būsite tie „pažiūrėtojai” ? Nejuokink. Bet parašyta rimtai, su parašu ir pagerbimo prierašu. Šaunu.
Man atrodo ta pusantro tūkstančio Eurų bauda bus ženkliai pigiau, nei pastato restauravimas.
Ir Klaipėdai geriau – vienu šašu senamiestyje mažiau. O ir atstatys ne kokį stiklainį, o ten buvusį pastatą.
Taip kad WIN-WIN 😀
Griaukit, šluokit, Dievas te atseikės tiems piniguočiams. … Mankurtai be šaknų, be tėvynės, be patriotizmo – tikri „Šeškai” su Jekaterinomis ir Želviais.
I bankrota tokius
Keista.
Gerb. M.Š. nepuola nei KPD, nei savivaldybė, nei gerb. D.Elerto saugotojai…..
Nepuolė ir Puodžių gatvelėje, ir kai KLASCO pasistatė laikinas palapinikes vidury Naujamiesčio….
Visiems viskas gerai. Va ir užaugo MEISTRAS. Pasirodo, yra ir margarita – Jekaterina. Tik archeologus užmiršo nuraminti….
Pirmą kartą pasidžiaugiau, kad turime ant Lietuvos gerb. Puteikį.
Pritariu. Bet turime ir „aklus ” liberalus mieste
Ką vis tuos liberalūs kišate… Kavaliauskas pats konservatiškiausias konservatorius. Jo vadovaujama institucija atsakinga už paveldo apsaugą.
Gal reiktų panagrinėti situaciją ar buvo galima tą mūro gabaliuką išsaugoti. Gal visa sukelta isterija tuo ir baigtusi. Lengva pasakyti: bausti. Kas nekaltas tegu meta pirmas akmenį (ir seimūnui, kuris mėgsta skandaluose dalyvauti, taikoma).
Palmira jūs kaip žurnalistė labai nemokate komentuoti be emocijų ir profesionaliai, nebūkite II Janutienė 😉
Pagarba, mano Palmirai. Jau tų beraščių, bejausmių… pilnos pakampės!
tai kad visiška laisvė, galite skaityti tik VE ar dar geresnę Klaipėdą. Ten ramu ir taip kaip kam ir kada reikia.
Kultūros paveldo departamento direktoriui V. Bezarui
Nuorašai: Valstybinei kultūros paveldo komisijai
Benui Volodzkai volodzka.benas@gmail.com
Atviros Klaipėdos redakcijai martynas@atviraklaipeda.lt
DĖL PAVOJINGO PRECEDENTO, KAI LEIDŽIAMA NUGRIAUTI AUTENTIŠKĄ MŪRĄ, LEGALIZAVIMO
Siunčiu nuorodą į straipsnį, kuriame detaliai aprašoma, kaip jau vieną kartą autentišką mūrą nugriovęs inžinierius ir išvengęs atsakomybės, samdomas antrai analogiškai operacijai ir vėl ją atlieka nenubaustas – nugriauna Sodų 14 Klaipėdoje: https://www.atviraklaipeda.lt/2019/08/27/rekonstrukcija-baigesi-nugriovimu/
Iš pateiktų Jūsų vietinio padalinio darbuotojų citatų akivaizdu, kad ruošiamasi vėl jį išteisinti, nes „bus pasiūlyta žalą atlyginti pastato atkūrimu.”
Prašau iš minimo pažeidėjo atimti visas paminklosaugines licencijas – kad nebeskleistų ydingų paveldo griovimo pavyzdžių kitiems dirbantiems šioje srityje ir kad kiti bijotų mokytis blogosios praktikos.
Taip pat prašau nubausti paveldo niokotoją reikšmingomis administracinėmis baudomis ir būtonai išieškoti žalą nesutinkant, kad ji būtų atlyginama atstatymu. Nes tokia praktika paplistų per visą Lietuvą, kas sukeltų masinę autentiškų mūrų keitimo naujovišku bangą.
Atsakymo man nuorašą prašyčiau siųsti taip pat ir Benui Volodzkai ir Atviros Klaipėdos redakcijai.
Seimo narys Naglis Puteikis
Gerb., Puteiki, prašom padidomėti praėjusią žiemą nugriautu ir naujai atstatytu kultūros paminklu Palangoje, J.Basanavičiaus g.44, kur turejo būti avarinės būklės šalinimas ir tvarkybis darbai, o įvyko nauja statyba. Autorė Lietuvos architektų rūmų narė, Klaipėdos regionines architektų ekspertų komisijos narė, paveldosaugininkė -Laimutė Šliogerienė.
Daržų14, ne sodų
Bet rimtai, atsitraukim ir paziurekim i viska is salies, paveldosaugininkai bando issaugoti namo siena, nes cit „tai namo dalis, kurioje išlikę čia gyvenusių žmonių istorija, džiaugsmai ir vargai”.
Kazkur jai per toli eina paveldosaugininkai, su tokia logika praktiskai nieko negali daryti siame pasaulyje. Cia turbut ir yra tas povandeninis akmuo, i kuri atsitrenkia visi senamiescio darbai, pvz Baltijos kinoteatro pastatas. Ten irgi zmoniu istorijos, ir filmu istorijos, ir muges istorijos.
Taikliai. Mane žavi apskritai kultūros paveldo skaitlingumas Lietuvoje ir kas yra saugoma. Kartais net juokas nebeima. Domėjausi, ką reiškia saugoti mūrą: tai plytos ir surišėjo tandemas. Tinkas ant šito tandemo, jau nebėra per se mūras… tai palaukit. Kas tuomet saugoma? Žinojimas, kad po tinku (nauju ar senu – jokio skirtumo) yra mūras iš 1776? Man tai tinka, jei po tuo tinku bus 1776 plyta, padėta tuo pačiu stiliumi kaip 1776, tačiau surišta jau nūdienos surišėju, kas garantuos saugumą aplinkiniams,- tuomet aš visom 4 už. Net prisidėčiau parama, padedant sumokėti baudą, kad ir daugiau senamiesčio pastatų atgimtų senu veidu, tačiau šviežesniais griaučiais.
Puiki nors ir moteriška logika (čia aš apie statybas ir mišinius), bet gal nereikėtų ieškoti logikos ten kur jos senai nėra. Paminklų saugotojų armija tam ir sukurta (valstybė valstybėje), kad visi buvę valdžių nevykėliai turėtų kur ir dėl ko sėdėti. Kuo daugiau „objektų” tuo reikšmingesnė institucija, o ką ir ypač kaip saugoti, tai armijai ne taip svarbu (pvz. Gedimino kalnas), o jei dar galvoti, prisiimti kompetenciją už asmeninį konkretų sprendimą – to dar matyt nėra buvę ant Lietuvos. Dažną Klaipėdos objektą saugotojai/derintojai išsiunčia į Vilnių – čia kareiviai per „silpni”, bet ryžtingai sėdi, „derina”. Na nebent kažkas liepia ne/saugoti (puikiausiai išsilaikęs bocmano namas – čia griauti pernešant kažkur). O kokia dar armija visuomeninių paveldo išminčių (tų valdiškų net nebereikėtų) – va parašo. Visi kalba, ar ne reikšminga, ar būti gelbėtoju ne smagu 🙂 ?
Tegu atsiliepia nors viena Lietuvos aukštoji. O šiaip tam „architektui-inžinieriui” reikėtų vadintis elementariu chaltūrščiku ir architektūros priešu Nr. 1. Beje, Klaipėdos paveldo – taip pat. Ką mano ir kaip reaguos Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai?
Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai dėl Mariaus Šeškausko manau niekaip nereaguos, nes jis nėra architektas ir todėl ne šių bendruomenių narys, tik šiaip – su ilgais plaukais ir kasyte 🙂 – atseit prie meno. Tai Klaipėdos dabartinio universiteto absolventas – konstruktorius ir proj.įmonės savininkas bei vadovas. Tačiau prie šio darbo privalėjo dirbti ir atestuoti architektai ir paveldosaugos specialistai ir čia jau klausimas kitas ir vertas dėmesio. Pradžiai – profesinės etikos kodekso. O tokie teisės aktų rizikingi manipuliatoriai šiandien kvailiems užsakovams tik ir reikalingi – paklausa. Naivuoliams – kaip projektuotojas su žmona tampa objekto bendrasavininku :)) ir kaip čia su fizinių asmenų VMI deklaracijomis? Dalis pajamų suteikiant teisę būti bendrasavininku -akivaizdžiausias projektavimo pajamų slėpimas nekaltais veidais. O kas trukdė menininkui L.Kavaliauskui (derintojas net neturi tinkamo išsilavinimo) ir kitiems architektūrų derintojams, reikalauti viešo svarstymo AR RAT-e 🙂 ? Ar ne koks nors privatus interesas?
Čia maždaug taip – kokia aukštoji mokykla rengia šulerius ir sukčius? Atsakymas – nei viena arba visos po truputi – tvari švietimo sistema ir įskiepyta didi meilė (EU) Tėvynei ir Klaipėdai :).
Tegu Lietuvos architektu rūmai pasidomi savo nare paveldosaugininke Laimute Šliogeriene, kuri Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje arčiau Palangos tilto. Suprojektavo kulturos paveldo objekto avarines būklės šalinimą nugriaunant ir pastatant naują didesnį pastatą. O tada gal mažiau piktinsitės tokių architektčių paveldo saugotojų sekėjais. Ir tame objekte politikas Puteikis manifestacijų nerašė, nirs kultūros paminklas sunaikintas. Kiek pamenu, berods buvo J.Basanavičiaus 18…
Patikslinu J.Basanaviciaus g.44, Palanga, objektas kaip medines Palangos architekturos vertybe aprasytas Palangos tilte.
Tokiais stabdymais senanuestyje nieko ir neoastatysime! Tegu stovi griuvėsiai! …..
Savivaldybėje už paveldą atsako V. Juška. Ar jis yra baigęs paveldosaugą? Koks jo požiūris šiuo atveju? Galbūt vienodai rodo ir tiek….
Sveiki. Jei žurnalistai, rengiant straipsnį, pakalbintų, turėčiau progą išsakyti savo neigiamą požiūrį į tokius atvejus. Taip pat manau, kad esant tokioms aplinkybėms, reikia ne tik įpareigoti atstatyti pastatą ir skirti nuobaudas, bet ir kelti klausimą dėl atsakingų asmenų atestatų sustabdymo.
nuo kada Marius Šeškauskas patapo architektu ir dar paveldo specialistu?
O jūs matote kur nors kad taip, kaip jūs rašote, M. Šeškauskas būtų įvardintas?! Gal pirma perskaitykite, o po to komentuokite 🙂