Po to, kai Susisiekimo ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti uosto bendrąjį planą, pasipylė ne tik klaipėdiečių reakcijos, bet ir politikų pareiškimai.

Savo pozicijas šiuo klausimu išdėstė Lietuvos žaliųjų partija (LŽP), klaipėdietis Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.

Kreipėsi į prezidentą

„Mūsų politinei partijai, kurios ideologijos pagrindas yra darnios plėtros principo laikymasis, yra nepriimtina nei forma, nei turinys, kurie yra sudėti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros bendrąjį planą. Vadovaudamiesi medžiaga, pateikta mums Klaipėdos bendruomenių asociacijos bei Lietuvos architektų rūmų pateiktos rezoliucijos argumentais, prašome Jūsų apsvarstyti galimybę siekti gamtai ir Klaipėdos miestui „draugiškesnio” Klaipėdos giliavandenio jūros uosto vystymosi koncepcijos. Privalome matyti ir pripažinti, kad pramoninio uosto veiklos ir miesto žmonių gyvenimo persidengimas toje pat teritorijoje bus vienodai žalingas abiems – uostui ir miestui ir neišvengiamai darys įtaką vietos gyventojų kokybei”, – rašoma LŽP kreipimesi į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Jame dėstoma, kad galimybės šiuolaikiško uosto ir susijusios pramonės išvystymui Būtingėje yra menkinamos ir „visa tolimesnė bei agresyvi uosto plėtra yra numatyta vykdyti Klaipėdos miesto žmonių gerovės sąskaita, ilgainiui transformuojant miestą į monoindustrinę, atkirstą nuo vandens, nekontroliuojama tarša marinamą ir vien uosto aptarnavimui skirtą gyvenvietę”.

LŽP prašo prezidento inicijuoti teritorijų planavimą reglamentuojančios teisinės bazės pakeitimus, kad uosto bendrasis planas, jį patvirtinus LR Vyriausybėje,netaptų privalomu kitiems teritorijų planavimo dokumentams.

„Būtina laikinai stabdyti uosto bendrojo plano rengimo ir ypač – tikrinimo ir tvirtinimo LR Vyriausybėje procedūras. Tik tokiu būdu taps įmanoma užtikrinti, kad abu šiuo metu rengiami Klaipėdoje bendrieji planai – Miesto bendrojo plano keitimo ir uosto bendrasis planas – būtų rengiami ir ypač baigiami (tvirtinami) kartu, nuosekliai ir sąžiningai derinant jų sprendinius, siekiant tikro tų sprendinių ir jų pasekmių darnumo”, – rašoma kreipimesi.

Jame taip pat dėstoma, kad atnaujinta uosto plėtros studija esą yra klaidinanti ir prasilenkianti su ekonomine logika, todėl privalo būti pataisyta ir pristatyta visuomenei. Taip pat prašoma, kad būtų atliktas hidraulinis poveikio Baltijos krantui modeliavimas ir moksliškai pagrįstais metodais būtų nustatyti ir paviešinti bent preliminarūs kaštai, reikalingi kranto erozijos suvaldymui statant išorinį uostą Melnragėje arba Būtingėje.

„Tokia nesubalansuota Klaipėdos uosto plėtra iš esmės yra Baltijos jūros paplūdimių nuo Klaipėdos iki pasienio su Latvija sunaikinimas”, – konstatuoja LŽP.

Kreipėsi į susisiekimo ministrą

Tuo metu liberalas S. Gentvilas kreipėsi į susisiekimo ministrą „ragindamas informuoti visuomenę ir suinteresuotas organizacijas apie tai kokie konkretūs miesto pageidavimai bus išpildyti tvirtinant maksimalų uosto plėtros variantą”.

Pasak jo, Klaipėdos miesto bendruomenei labai svarbu žinoti, kokie susitarimai buvo pasiekti dėl vadinamojo Dalykinių sąlygų sąvado, kurį Klaipėdos miesto taryba Vyriausybei pateikė dar 2017 m. spalį. Vyriausybė jo pagrindu 2017 m. gruodžio 1 d. subūrė komisiją vadovaujamą premjero Sauliaus Skvernelio nagrinėti Klaipėdos prašymus ir koordinuoti uosto bendrojo plano eigą.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad pagal šį sąvadą, premjero vadovaujama uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisija turėjo sudaryti ir konkretų veiksmų planą Klaipėdos miesto tarybos iškeltiems reikalavimas įgyvendinti.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano tvirtinimo vėlavimas yra žalingas Klaipėdai ir visam šalies konkurencingumui. Tačiau nemažiau svarbu ir tai, kad susisiekimo ministras pasidalintų su visuomene ir suinteresuotomis organizacijomis kas konkrečiai sutarta dėl Dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo. Ir tai turėtų būti padaryta dar iki Vyriausybės posėdžio, kurio metu planuojama tvirtinti uosto bendrąjį planą“, – pranešime spaudai cituojamas S. Gentvilas.