Miestas, Svarbu

Miesto bendrasis planas: politikai nerimauja dėl žaliųjų zonų (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-09-17


Praėjus jau beveik penkeriems metams po sprendimo pradėti naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą (BP) pagaliau jau matyti konkretūs jo sprendiniai.

Savivaldybės administracijos urbanistams juos pristačius miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui, jo nariams bene daugiausiai klausimų kilo dėl žaliųjų zonų – tiek pietiniuose rajonuose, tiek prie jūros.

Kaip su tuo uostu?

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė–Amšiejienė politikams priminė, kad BP rengimo procesas buvo užstrigęs dėl koncepcijos, nes vienu metu rengiami du tokie planai – miesto ir uosto, o Klaipėdos politikų vizija apie uosto plėtrą skiriasi nuo tos, kurios nori Uosto direkcija ir centrinė valdžia.

„Šiandien jau didžiąją dalį sprendinių esame praėję. Regioninė architektūros taryba netrukus juos svarstys, baigiamas rengti ekspertinis vertinimas dėl aukštybinių pastatų studijos integravimo. Po Vėlinių numatome rengti viešą svarstymą. Jau iki šiol yra daugiau nei 250 pasiūlymų. Jei nebus jokių vėlavimų, sausį būtų galima teikti planą tvirtinti Tarybai – tada būtų lygiai penkeri metai nuo sprendimo pradėti rengti naują planą. Bet tikėtina, kad procesas šiek tiek užsitęs, nes derinančios institucijos gali pateikti pastabų, nors ir dabar su jomis kalbamės”, – sakė M. Černiūtė–Amšiejienė.

Specialistė akcentavo, kad BP numatomi sprendiniai tik miesto teritorijoje, skirtingai nei buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino patvirtintoje BP koncepcijoje, čia jau nematyti uosto BP sprendinio – išorinio uosto Melnragėje.

Pasak vedėjos, Melnragėje, kur gali būti tokiam uostui reikalingi transporto koridoriai, nenumatoma gyvenamosios paskirties, tik mišri. Jei Vyriausybė Melnragę pasirinktų kaip uosto plėtros variantą, turėtų būti rengiamas specialus susisiekimo planas, kuriame esą ir būtų tiksliai nurodyta, kokios teritorijos turėtų būti paimamos visuomenės poreikiams.

Susisiekimo koridorius numatomas su tomis pačiomis sąlygomis, kurios užfiksuotos ir patvirtintoje koncepcijoje – tik Vyriausybei apsisprendus dėl išorinio uosto ir patvirtinus vadinamojo dalykinio sąlygų sąvado įgyvendinimo programą.

Galimas trečiosios vandenvietės iškėlimas bei panaudojimas uosto reikmėms BP nenumatomas, nes, anot M. Černiūtės–Amšiejienės, ir parengta galimybių studija gal dar nėra galutinis taškas.

Prioritetas – viešasis transportas

Anot specialistės, transporto sprendiniai yra orientuoti į viešąjį transportą ir jo plėtrą. Numatoma galimybė įrengti greitaeigį elektrinį transportą (tramvajų), senamiestis po 2030 metų matomas kaip nulinė CO2 zona.

„Rengėjai mano,  kad tramvajus turėtų jungti ir stotį, tačiau vyksta nesutarimai, ar to iš tiesų reikia, nes būtų nemaži kaštai.  Man atrodo, kad reikėtų nurodyti, o paskui jau detaliaisiais planais spręsti, ar reikalinga tokia trasa”, – sakė Urbanistikos skyriaus vedėja.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliai yra pateikę „didelį pasiūlymą”, susijusį su planais iškelti krovinius iš centrinės stoties ir galimomis išorinio uosto statybomis, tačiau BP numatoma tik tai, kad centre lieka keleivinė stotis, o visa kita esą reikia spręsti specialiais susisiekimo planais.

Pasak M. Černiūtės–Amšiejienės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija buvo sunerimusi dėl BP pietinėje miesto dalyje numatomos galimos naujos perkėlos, tačiau paaiškinus, jog čia matoma tik keleivių perkėla su galimybe palikti automobilius nemenkoje aikštelėje, toks sprendimas „buvo suprastas, kaip labai naudingas Kuršių Nerijai”.

Kas domino politikus?

M. Černiūtė–Amšiejienė tikino, kad rengiant sprendinius buvo ieškota vietų, kur būtų galima sujungti visas žaliąsias zonas ir suformuoti kuo didesnius jų plotus.

Komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė teiravosi, ar yra įvertinta galimybė kuo daugiau apželdinti Žardės piliakalnio prieigas, kas galėtų tapti papildomu barjeru nuo Dumpių.

Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, sutikdamas, kad Klaipėdoje vertikalių želdynų galėtų būti kur kas daugiau, šią idėja pavadino labai gera ir teigė, jog ji bus užfiksuota.

„Kuo toliau į pietus, tuo labiau plikas miestas. O mes tik išlaikome turimus parkelius, bet intensyviname statybą. Gal reikia rasti ne tik statybų aikštelėms vietų, bet ir naujiems želdiniams, kad nebūtų visiškai prapučiama. Nereikia hektarinių parkų, reikia bent juostos, kad sulaikytų kvapus, triukšmą”, – apie naujų želdinių būtinybę kalbėjo ir Vidmantas Dambrauskas.

„Ieškoma tų plotų, bet nėra taip lengva rasti. Kiek įmanoma, esu ištraukusi iš detaliųjų. Tai nėra labai daug, bet vis kokia jungtis susidarys. Esami parkai saugomi, nemažinami. Pietinėje miesto dalyje parkai gerai pasiekiami,  o rytinėje iš viso nėra parkų, nes viskas išsklypuota, išdalinta ir nė vienas statytojas nenori kurti naujų parkų”, – sakė M. Černiūtė–Amšiejienė.

Tačiau V. Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad miesto dalyje vyrauja individuali statyba, kur kiekvienas gali pasisodinti savo sklype, kad ir dešimt medžių.

Vidmantas Dambrauskas taip pat išreiškė nuomonę, kad gali kilti didžiulis ažiotažas dėl zonos nuo Melnragės iki Girulių „sukarpymo” – čia numatoma sudaryti galimybę statyti SPA centrus ir panašius paslaugų objektus.

„Kur pastatyti namai, padarytos blogybės, jau nenugriausi, tačiau daugiau nebereikia taip, kad žmonės eitų ir atsidurtų ties tvora ar matytų, kaip koks Dambrauskas čia savo kieme kepa šašlykus ir pagrįstai tuo piktintųsi”, – sakė politikas ir verslininkas, pats dabar gyvenantis Giriuliuose.

„Esame jau sumažinę tokią zoną, įrašome sąlygą, kad turi būti rengiami atskirti detalieji planai, sklypuose turi likti 50 procentų želdinių normatyvas. Kaip Palangoje, kur stovi namai. Turint tokią privilegiją, kurios niekas neturi, ja nepasinaudoti būtų neprotinga. Jokiu būdu nekalbama apie gyvenamąją teritoriją. Tik apie specializuotus paslaugų, SPA centrus, konkurenciją Druskininkams. Jei čia būtų planuojami gyvenamieji namai, būtų planuojama visai kitokia inžinerinė infrastruktūra – reikėtų ir darželių, ir mokyklų. Tikrai nenorime čia antro būsto, apartamentų varianto”, – teigė K. Macijauskas.

M. Černiūtė–Amšiejienė tikino, kad bus žiūrima, kokius dar galima sudėti papildomus saugiklius, ji minėjo apie galimybę, kad tokie projektai galėtų būti vykdomi koncesijos pagrindu.

Alina Velykienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad „labai mažai” infrastruktūros numatoma Smiltynėje.

Tiek M. Černiūtė–Amšiejienė, tiek ir posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad „Klaipėdos vanduo” nemato galimybės čia tiesti nuotekų ir vandentiekio tinklų. Anot G. Pociaus, tai būtų „beprotiški kaštai, kurie niekada neatsipirks”. Teigiama, kad ši teritorija gali sėkmingai funkcionuoti ir su vietiniai valymo įrenginiais, gręžiniais, kuriuos gali prižiūrėti tas pat „Klaipėdos vanduo”.

Tuo metu Viktoras Senčila teiravosi, kas numatoma su automobilių stovėjimo vietomis, jei jau senamiestį planuojama paversti nuline CO2 zona.

Pasak K. Macijausko, visos vietos, kuri ir iki šiol buvo planuotos stovėjimo aikštelės ar garažai, išlieka.

Reziumuodama pristatymą J. Simonavičiūtė pasidžiaugė, kad su sprendiniais jau „nelendama, kur mums nepriklauso” (nėra vaizduojamas išorinis uostas – autor. past.) ir siūlė Savivaldybės administracijai plačiai viešinti ir aiškinti sprendinius, numatomus zonoje tarp Melnragės ir Girulių.


2019-09-17

2 komentarai apie “Miesto bendrasis planas: politikai nerimauja dėl žaliųjų zonų”

  1. Nu, kokios gali dar būti bendrojo plano problemos uostamiestyje? Aišku, kad želdiniai… Jo-o-o…

    • ir kuo čia dėtas Martynas, jei politikai tik dėl to nerimauja? Jie gi politikai, o ne kokie coloristai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt