„Atvira Klaipėda” gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) raštus, kuriuose dėstomos abejonės dėl to, kad uostamiesčio savivaldybės kontroliuojama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) atsakingoms institucijoms nurodo galbūt neteisingus duomenis apie išrūšiuojamas atliekas.
KRATC atstovai situaciją komentuoja trumpai – institucijos įmonei nėra pateikusios jokių pretenzijų, o visi duomenys sistemoje sutampa.
Įtarinėjama, kad KRATC ne tik galbūt deklaruoja neteisingus duomenis apie šioje gamykloje išrūšiuojamų atliekų kiekius, bet ir į UAB „Fortum Klaipėda” atliekų deginimo jėgainę per 2017-2018 m. galėjo nusiųsti nemažiau kaip 26 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kokios pretenzijos?
Dumpių sąvartyne atliekas iš pradžių rūšiavo antrinė KRATC įmonė „Anabazis”. Aplinkos ministerijai skyrus paramą gerokai didesnes rūšiavimo apimtis galintiems užtikrinti įrengimams visose šalie sąvartynuose įrengti kartu buvo nustatytas reikalavimas, jog statytojas dar turi ir penkerius metus organizuoti tokią veiką. Tačiau UAB „NEG Energy“ tokią veiklą Dumpiuose sugebėjo vykdyti ir tik apie metus.
Po šio fiasko KRATC 2016 m. gegužę buvo perėmusi laikinojo šios už europinius pinigus pastatytos gamyklos operatoriaus funkcijas, o vėliau naują konkursą laimėjo jo antrinė įmonė „Anabazis”, kuri dabar ir rūpinasi rūšiavimu.
Iš „Atviros Klaipėdos” gautų FNTT raštų matyti, kad tarnybai buvo kilę įtarimų, jog galimai dalis rūšiavimo įrenginių buvo naudojami dar iki jų sumontavimo Dumpiuoe. Taip pat abejota, ar su jais per metus galima išrūšiuoti 75 000 tonų komunalinių atliekų – toks buvo projekto tikslas.
FNNT prašė išvadą pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos. Pastarosios specialistai konstatavo, jog prabėgus trims metams nuo įrengimų eksploatacijos pradžios nebėra galimybių nustatyti, ar dalis įrangos buvo naudota dar prieš jos sumontavimą. O vertindami galimybes išrūšiuoti minėtąjį kiekį atliekų, inspektoriai analizavo elektros sunaudojimo duomenis.
Perspėdama, kad „neatlikus eksperimento, kuriuo metu galėtų būti vertinama ir nustatoma kaip vidutinė valandinė galia koreliuoja su apdorojamu komunalinių atliekų kiekiu” teikti išvados dėl apytikrių apdorotų atliekų kiekių ji neturi galimybės, inspekcija suformulavo tik „preliminarią išvadą”. Pagal ją 2017 m. KRATC išrūšiavo mažiau nei 94 696 tonas net jei įranga veikė maksimaliu režimu, o 2018 m. – mažiau nei 79 108 tonas.
Turėdama tokią informaciją FNTT kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kreipimosi kopiją nusiųsdama ir Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA). Rašte nurodoma, jog KRATC AAA skirtose deklaracijose nurodė, jog 2017 m. išrūšiavo 108 780 tonų atliekų ir po rūšiavimo 102 472 tonas perdavė sudeginti, o pernai šie skaičiai atitinkamai siekė 104 622 ir 97 946 tonas. Remdamasi Valstybinės energetikos inspekcijos preliminaria išvada FNTT daro prielaidą, jog KRATC ne tik galbūt deklaruoja neteisingus duomenis, bet ir į UAB „Fortum Klaipėda” atliekų deginimo jėgainę per 2017-2018 m. galėjo nusiųsti nemažiau kaip 26 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų.
FNNT paprašė ministerijos ir AAA įvertinti pateiktą informaciją ir pateikti jai vertinimo rezultatus.
Atlieka tyrimą
Paklausus, ar FNTT jau sulaukė kokio atsakymo, jos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė informavo, kad jos tarnyba buvo tiesiog informuota, pateikta informacija pagal kompetenciją perduota Aplinkos apsaugos departamentui.
Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius „Atvirai Klaipėdai” pripažino, kad FNTT raštas buvo vienas iš tų, kurie kažkodėl ilgokai gulėjo neatsakyti.
„Pats neseniai pasižiūrėjau į šią situaciją. Tuo metu buvau ar komandiruotoje ar kažkur ir tiesiogiai to rašto nemačiau. Dabar kai peržiūrėjau neatsakytus raštus, pamačiau ir šį. Skyriaus kolegos pažadėjo, kad panagrinės ir kitą savaitę grįšiu prie to, pasidomėsiu, kur tas strigimas. Man Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė nesugebėjo pasakyti, kur ir kodėl čia tas strigimas. Atostogavo dar ir Aplinkos apsaugos agentūros vadovas, jis grįš ir imsimės šio klausimo”, – praėjusį penktadienį „Atvirai Klaipėdai” sakė A. Mockevičius.
AAA atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė savo ruožtu informavo, kad agentūra FNTT raštą gavo tik kaip kopiją (susipažinimui), tad atsakyti tarnybai turi Aplinkos ministerija. Ji taip pat akcentavo, kad AAA neatlieka kontrolės funkcijų, ji tik apdoroja duomenimis, o patikrinimai yra Aplinkos apsaugos departamento kompetencija.
Antradienį jau paaiškėjo, kad būtent penktadienį, kai „Atvira Klaipėda” praėjo domėtis šia situacija, Aplinkos ministerija pagaliau sureagavo ir jos specialistai davė pavedimą Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) išnagrinėti informaciją ir pateikti vertinimą tiek ministerijai, tiek FNTT.
Martyno Vainoriaus nuotr.
AAD Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Egidijus Kvasauskas informavo, kad šis skyrius KRATC kontrolę perėmė tik nuo 2019-ųjų pradžios.
„Šiuo metu jau savaitę vykdome planinį jų patikrinimą, esame neseniai gavę ir ministerijos pavedimą dėl FNTT kreipimosi, tad tuo pačiu bandysime išanalizuoti ir jį. Preliminarius duomenis turėtume turėti šią savaitę. Tačiau už ankstesnius metus daugiau ką nors turėtų žinoti Klaipėdos valdyba”, – sakė E. Kvasauskas.
Tuo metu AAD Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas teigė, kad kiekvienas patikrinimas baigiasi aktu, kuriame išdėstoma, kas užfiksuota, teikiami nurodymai tvarkytis, o tokių aktų per metus būna ne vienas ir ne du.
„Dėl rūšiavimo neatsimenu, kad kas būtų buvę. Inspektoriai tikrina apskaitą, aktuose turi viskas atsispindėti. Dabar yra ir GPAIS, ten visi galai matosi. Nemačiau tokio FNTT rašto, nenoriu komentuoti neįsigilinęs. Tokiems teiginiams patvirtinti reikia išsamaus tyrimo ir klausimas, ką begali sužiūrėti praėjus tiek laiko. Paskutiniu metu yra gauta nemažai nusiskundimų dėl tų rūšiavimo įrenginių veiklos, bet jei jau yra perduoti Aplinkos kokybės kontrolės skyriui, kurio kompetencija yra juos nagrinėti”, – sakė A. Šepštas.
Tuo metu KRATC atstovai situaciją komentuoja lakoniškai – esą bendrovės veiklą tikrinančios institucijos mums nėra pateikusios jokių pretenzijų.
„Pagal mūsų apskaitą viskas sutampa – nerūšiuotų atliekų į „Fortum Klaipėda“ iš KRATC nebuvo išvežta”, – teigiama bendrovės atsakyme.
Kažkaip keista FNTT nesugebėjimas nustatyti KRATC-o įsigytų įrengimų pagaminimo ir įsigijimo. Įrengimų tiek įsigijimo, tiek pagaminimo laikas fiksuojamas dokumentaliai ir ant kiekvieno įrengimo tūri būti pritvirtinta lentelė su pagrindiniais duomenimis: pagaminimo data, gamintojas. Įrengimai turi turėti pasus, nes pagal juos nustatomi amortizaciniai atskaitymai. Jiems nesant skaitoma, kad įrengimai įsigyti nelegaliai, o už tai baudžiama.Vilniaus ir Klaipėdos KRATC-ų kainos priklauso nuo valdininkų godumo kriterijų, juk KRATC-ai priklauso nuo savivaldybių, bet kainos už paslaugas kinta nepriklausomai nuo pačios savivaldybės, nežinau, ar Klaipėdos savivaldybė turi pateiktus duomenys iš KRATC-o apie kainų kitimą. Lietuvoje dar ir dabar nėra priimta paslaugos kainos priklausomybė: ar nuo bute gyvenančių skaičiaus, ar kvadratūros, kuria naudojasi žmogus
Jeigu į valstybines institucijas eitu ne vogti o sąžiningai tarnauti visuomenei tai per beveik 30m gyventume kaip Švedijoje. Bet demokratinėje santvarkoje visuomenė turi pati reikalauti rezultatų iš tarnautojų.
Renaldas viską parašė,ką reikia daryti Klaipėdoje Rūšiuojant atliekas ir kt. Puikus pvz. Švedijos miestelis Vaxjo. Yra ir daugiau Skandinavijos šalyse tokių pavyzdžių. KL. savivaldybė nevykdo gyventojų apmokymų,švietimo dėl atliekų tvarkymo. KRATC,as taip pat. Šis darbas nelengvas bet be jo nepasieksim rezultatų. Aplinkos kokybės skyrius turi turėti visą PROGRAMĄ kaip šviesti gyventojus. Per BALTICUM TV, per miesto laikraščius, betarpiškai bendraujant su gyventojais – atliekų gamintojais, su seniūnaičiais ir t.t. Turi KRATC pinigų, lupa aukštus mokesčiu,todėl švietimui reikia skirti lėšų. O kur KRATC Valdyba? Ten juk suėję visi patyrę buvę veikėjai įvairiose įmonėse . YRa net KU profesorių.
Kodėl tyli meras, adm. direktorius, Ūkio ir aplinkosaugos komitetas? Jei taip toliau – įklimpsim į visišką chaosą…
Renaldas gražiai parašė apie Švediją, bet matyt visai nežino, kaip Aplinkos ministerija yra sudirbusi Lietuvos atliekų tvarkymo sistemą. Bėda ta, kad už rūšiavimą Lietuvoje atsako verslininkai. Tipo, visą pakuotę jie turi surinkti ir sutvarkyti patys. Todėl rūšivimo konteinerius, surinkimą, išvežimą, perdirbimą ir netgi rūšiavimo švietimą jie TURI APMOKĖTI savo lėšomis. Bet kadangi verslininaki yra gudrūs, nė velnio jie nemoka, su Aplinkos ministerija bylinėjasi, o žmonės kiemuose mato perpildytus konteinerius. Jeigu rūšiavimą atiduotų savivaldybėms, būtų daugiau tvarkos. Bet ministerija rūšiuoti savivaldybėms neleidžia. Gal kas iš Klaipedos aktyvistų pajudins ministeriją? Baikit. Juk Girskienė ministro bendrapartietė ir draugė 🙂
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/svetima-smarve-nepaslepe-nuosavu-baltiniu-demes-931996
Šaunuolė ta ponia Zaborė, tik kad užsigarantavusi gyventojų palaikymą, žiūrėkit ir pradės nešvarius darbus dirbti savo naudai
Viena tokia kaip Ligita Girskienė jau sėdi miesto taryboje, tad laukime jos valdomos įmonės padidėjimo.
FNTT GALĖTŲ PASIDOMĖTI , KODĖL SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ TAIP LŪPĄ KAILĮ TIEMS ŽMONĖMS KURIE IŠVYKĘ AR GYVENA KITUR , KURIE NEŠIUKŠLINA , BET SUSIMOKĖTI TURI VOS PORĄ EURŲ MAŽIAU.
TIKRIAUSIAI JIE SUMOKA ,KAD PONAMS BŪTŲ IŠ KO BALIAVOT IR PREMIJAS IŠSIMOKĖT? O KAIP SU NEGAUTOS PASLAUGOS APMOKĖJIMU? TIESIOG ĮTEISINTAS REKETAS IR TAIP VISOSE SAVIVALDOS ĮMONĖSE.
Iiiiiiooòkkkkkkik
Blogai, kai tokiose vietose dirba partijų statytiniai arba – dar bogiau- švogeriai
„AAD Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Egidijus Kvasauskas informavo, kad šis skyrius KRATC kontrolę perėmė tik nuo 2019-ųjų pradžios.” Tai jeigu perėmė – tai ir privalėjo perimti ir tai , kas vyko iki perėmimo. Atsikalbinėjimai ir tiek. Plika akimi matosi ,kad KRATC e betvarkė ir kad tokia betvarkė labai patinka kai kam .
Švedijos miestelis Vaxjo, kuriame gyvena 66 tūkst. gyventoojų, 2018 metais gavo „Vaxjo – žaliausias Europos miestas” apdovanojimą. Miestas iki 2025 metų yra pasirengęs pasiekti tikslą visiškai nebenaudoti iškastinio kuro. Miesto autobusai važinėja maitinami dujomis, kurios pagaminamos iš gyventojų išrūšiuotų organinių atliekų ir perdirbant nutekamųjų vandenų dumblą. Šiandien Växjö kommun atleikas rūšiuoja VISI.
Tačiau kažkada, kai savivalda nusprendė realizuoti tokią „žalią” idėją, jie kartu su šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo įmonių specialistais net 3 metus naudojo „nuo durų iki durų” metodą, kalbėdami ir aiškindami rūšiavimo naudą ir svarbą kiekvieno gyventojo namuose.
Šis Martyno Vainoriaus straipsnis Atvira Klaipėda atskleidžia, kad KRATC naudojasi mūsų nepasirengimu rūšiuoti ir už tai mes jiems beprasmiškai iš biudžeto sumokame didelius pinigus. Maža to, panašu, kad jie pasiima pinigų daugiau, nei už realiai atliktą darbą. Pavogtų iš biudžeto pinigų – net 25 proc. nuo visos sumos! Norėtum atlikti darbų už 750, o pasiimti atlygio visą 1000 EUR? Kaip skelbia pats KRATC, sudeginimui po rūšiavimo 2017 ir 2018 metais jie perdavė net 94 proc. visų atliekų. Jei FNTT teisi ir į Fortumą pateko net ketvirtadalis „nusuktų” nuo rūšiavimo šiukšlių, tai reiškia ne tik pavogtus iš miestiečių pinigus už darbą, kurio nepadarė, bet ir „pagerintą” klaipėdiečių ir rajono gyventojų sveikatą visokių deginimui netinkamų atliekų deginimo metu išsiskiriančių nuodingų dalelių, kurių nefiltruoja Fortumo filtai, sąskaita..
Renaldai, nebėkite pirma traukinio. FNTT nieko netvirtina, o tik klausia aplinkosaugininkų, kas kaip yra. Kai į šį klausimą bus atsakyta, jau galima daryti apibendrinimus. Bet kritiškai mąstančiam žmogui pirmiausia turėtų kilti klausimas: kam tai naudinga. Kaip vidinis valstybės institucijų susirašinėjimas patenka į spaudą? Kas ir kodėl sistemingai užsiima Klaipėdos įmonių juodinimu? Beje, rūšiavimu rūpinasi ne savivalda, o verslininkų (pakuočių) organizacijos. Taip kad nekriskite į azartą, neskubėkite sudalyvauti rėksnių varžybose, o blaiviai pagalvokite. Juk mokate, kai norite…
Tu visiškai teisus, kuo daugiau tvarkymo įmonė atlieka paslaugų tuo daugiau jai reikia ir pinigų sumokėti, o būti žaliems labai brangiai kainuoja. Juk daugkas nori tūrėti elektromobilį, bet daug kas nuo jų nusisuka nes už jį reikia brangiai mokėti. O aplamai tai reikia nuo savęs pradėti tvarkytis, straipsnis kaip klaipėdiečiai netvarkingai atliekomis atsikrato kurias papildomai reikia surinkti, o mokėti už tai niekas nenori ir verkiam kad brangiai atliekų tvarkymas mums kainuoja. https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/didziosios-atliekos-surinkimo-tvarka-bus-keiciama-932095
Įdomumo dėliai pasidomėkite kiek Vilniuje šiukšlių tvarkymas kainuoja (apie 70 eur už eilinį butą, klaipėdoje apie 45 eur). Taip kad jei norite geriau gyventi už tai ir mokėti reikia.
Beje Švedu algos tris-keturis kartus didesnes ir už atliekų tvarkymą jie atitinkamai sumoka.
Ta kontora – nuolatinė kai kurių partijų lesykla.
Kaip gerai, kad pajudino šitą kontorą, aš manau dar daugiau išlys reikalų.