Klaipėdos apygardos teismas toliau nagrinėja jam Aukščiausiojo Teismo grąžintą bylą, kurioje Vokietijos draudikai siekia iš AB „Lietuvos geležinkelių” (LG) prisiteisti dalį 785 000 JAV dolerių nuostolių, esą patirtų dėl 2015 m. pavasarį, likus pusmečiui iki „Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) bankroto bylos iškėlimo, įvykusios istorijos.

Penktadienį vykusio posėdžio metu pavyko tik apklausti buvusią LG Teisės skyriaus vedėją Vaivą Degutienę. Moteris liudydama teigė, jog jai „nuoširdžiai pikta” dėl tokios situacijos, nes tuomet esą buvo bandoma padėti tokiam pat LJL kreditoriui, kad ir mažesniam, o jis dabar inicijavo tokį bylinėjimąsi.

Iki šiol teismuose linksniuojamas laivas „Venta“ prieš jį parduodant stovėjo Klaipėdoje. Gena Anfimov (marinetraffic.com) nuotr.

Perėjo tris instancijas

Draudimo bendrovė „Lampe & Schwartze K. G.“ teismuose aiškino, kad nuotolių patyrė dėl to, jog gelbėjo LJL laivą „Venta“, kuris pakrautas jų apdraustu kroviniu, dėl įsiskolinimų degalų tiekimo bendrovei buvo areštuotas Kamdene (Naujasis Džersis, JAV). LJL neturėjo finansinių galimybių padengti laivo skolas, todėl draudikai jos prašymu ir vardu sumokėjo 785 000 JAV dolerių skolą ir taip išsaugojo laivą nuo pardavimo aukcione užsienio valstybėje už mažesnę nei rinkos kainą.

2015 m. rugsėjo 2 d. draudikai ir LJL sudarė atsiskaitymo sutartį, kurioje susitarė dėl skolos grąžinimo, tačiau „Laivininkystė” to taip ir nepadarė. Vokiečiai mano, kad dėl jų nuostolių solidariai yra atsakingi ir LG, kuriems buvo įkeista „Venta“, nes ir LJL, ir šios bendrovės atstovai susitikimo metu buvo patvirtinę, kad reikiama suma bus išmokėta pardavus šį laivą. Tačiau laivui grįžus į Klaipėdą LG esą atsisakė bendradarbiauti ir apmokėti tokią sąskaitą. Anot draudikų, LG derėjosi nesąžiningai, į susitarimo projektą „sąmoningai įtraukė siurprizinę sąlygą dėl valdybos pritarimo ir neįvykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos posėdį”.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalį nutraukė bylos dalį dėl draudikų reikalavimų LJL, nes įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas toks jų finansinis reikalavimas, o pretenzijas LG atmetė kaip nepagrįstas – esą šį įmonė nėra atsiskaitymo sutarties šalis ir neprisiėmė pagal ją jokių įsipareigojimų. Akcentuota, kad galimą žodinį susitarimą paneigia faktas, jog buvo sudarytas taip ir neįsigaliojęs sutarties priedas. Visgi bylai nukeliavus iki LAT jo teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismuose jos esmė nebuvo atskleista. Anot LAT, būtina išsamiau išnagrinėti žodinio susitarimo buvimo ar nebuvimo aplinkybes, ikisutartinius santykius, tad byla buvo grąžinta į pirmą instanciją.

„Buvo geranoriškas gestas”

Liudyti iškviesta buvusi LG Teisės skyriaus vadovė V. Degutienė teigė 2015 m. rugsėjo įvykius atsimenanti gana neblogai, nes tai „buvo gana greita situacija”.

Teisininkė pasakojo, kad vienos tų metų rugsėjo dienos popietę ją į savo kabinetą pasikvietęs LG vyriausiasis finansininkas  Alenas Gumuliauskas informavo, kad atvyko iš Vokietijos įmonės žmogus, sumokėjęs pinigus už LJL laivą ir jam reikia susitarimo ar priedo, kuris liudytų jog kai bus parduotas LG įkeistas laivas „Venta”, įmonė neprieštaraus, kad atlikusi suma būtų išmokėta „Lampe & Schwartze K. G.“.  V. Degutienė teigė sulaukusi prašymo tokio dokumento projektą surašyti kuo greičiau, nes vokietis jau kitą dieną turėjo išvykti.  Anot teisininkės, tuomet kabinete dar buvo LJL vadovas Sigitas Dobilinskas.

V. Degutienė teigė parengusi dokumentą taip, kaip pati suprato, tačiau kai kitą dieną susisiekė su draudiku, jis esą pasakė, kad jam netinka sutartyje esanti sąlyga, jog ji įsigaliojimo tik nuo to momento, kad ją patvirtina LG valdyba.

„Supratau, kad jam reikėjo patvirtinimo, kad galėtų pagrįsti prieš savo vadovybę, kodėl sumokėjo pinigus už laivą. Tai buvo geranoriškas gestas kitam kreditoriui. Sąlyga dėl valdybos buvo privaloma, nes pagal įmonės įstatus viskas, kas susiję su įkeistu turtu, turėjo eiti per valdybos patvirtinimą. Be to, „Laivininkystė” buvo netipinis projektas, visi su ja susiję klausimai eidavo tik per valdybą. Sąlyga dėl valdybos pritarimo atsirado mano iniciatyva, pagal mano pareigybines instrukcijas negalėjau parašyti niekaip kitaip, kas prieštarautų įstatams”, – aiškino liudytoja.

Pasak jos, toks susitarimo projektas LG valdybai tvirtinti jau nebuvo perduotas, nes vokietis aiškiai pasakė, kad tai jam netinka.

„Tuomet žinojome, kad „Venta” buvo įvertinta tiek, kad būtų užtekę ir „Lietuvos geležinkeliams”, ir draudikams, ir būtų likę. Apie 5 mln. eurų tuomet laivas buvo įvertintas. „Lietuvos geležinkeliai” darė didžiulę paslaugą, kad iš viso jį priėmė – abu jie buvo vienodi kreditoriai. Teisine prasme toks dokumentas buvo reikalingas tik jam. O pinigus už laivą jis vis tiek būtų mokėjęs, nes kitu atveju būtų turėjęs didesnių nuostolių. Mes padarėme tą, ką galėjome. Ir ačiū dievui, kad buvo tokia valdybos sąlyga, nes ką dar būtų susigalvojęs. Nuoširdžiai pikta dabar dėl tokios situacijos”, – sakė V. Degutienė.

Jos apklausa buvo vienintelis esminis veiksmas, kurį teismui pavyko atlikti posėdžio metu. Sulaukus LJL advokatų prašymo pridėti papildomą rašytinę medžiagą, kuri gali būti pagrindu tikslinti ieškinį, buvo paskelbta bylos nagrinėjimo pertrauka.

INFORMACIJA

Paskutinį kartą teigiamą veiklos rezultatą LJL buvo demonstravusi 2007 m. Ją pradėjo klampinti iš SEB banko paimtos paskolos laivams įsigyti. Teigta, kad ypač padėtį pablogino prieš pat pasaulinę ekonominę krizę įsigyta „Venta”.

2015 m. kovą buvo paskelbta, kad socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų. Tada tokius valdžios planus Investuotojų asociacija buvo pavadinusi valstybės pinigų švaistymu.

Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus – užsienio uostuose buvo sulaikyti penki laivai, kuriuose buvo apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams buvo skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekė apie 20 mln. eurų.

Liepos gale Susisiekimo ministerija, vadovaujama socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą LJL, tačiau jau po kelių dienų ji buvo premjero A. Butkevičiaus įpareigota nutraukti bankroto inicijavimo procedūrą, nes buvo suręstas planas, jog įmonė bus gelbėjama 3 mln. eurų paskola, kurią suteiks LG.

Šį planą netruko sukritikuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tų pačių metų rugpjūtį dėl tokios paskolos suteikimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi tuometinis Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis. Jis prašė ištirti, ar LG finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su Europos Komisija kaip valstybės pagalbos priemonė. Rudenį prokurorai konstatavo, kas tokia paskola buvo suteikta teisėtai.

Kai 2015 m. rugsėjį 500 tūkst. eurų LJL paskolino ir kita Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė – „Smiltynės perkėla”, Investuotojų asociacija tokį sprendimą ironiškai pavadino įmonės noru išplaukti į platesnius vandenis.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi LJL buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

Prezidentė D. Grybauskaitė, 2016 m. skaitydama metinį pranešimą, LJL istoriją pavadino „tarptautinę gėdą jau kainavusia bankroto pamoka”.

Klaipėdos apygardos teismas šių metų birželio viduryje priėmė sprendimą, kuriuo patenkintas LJL bankroto administratoriaus Daliaus Volskio prašymas pripažinti, kad įmonės veikla pasibaigė. Teismas nutartimi taip pat patvirtino, kad lieka nepatenkinta 17 194 028,7 Eur kreditorių reikalavimų. LJL iš viso „ant ledo” paliko 144 kreditorius. Iš jų daugiausiai pinigų neteko SEB bankas (9,11 mln, eurų), „Lietuvos geležinkeliai” (2,59 mln. eurų), „Lampe & Schwartze K. G.“ (899 407 Eur), Turto bankas (489 309 Eur), “Sodra” (263 356 Eur).