[vc_row][vc_column][vc_column_text]„Atvira Klaipėda“, birželio 15-ąją, cikle „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“, jau supažindinusi su buvusio Žvejybos uosto istorija, šįkart pristato pasakojimą apie šio pramoninio objekto kaimynystėje pagimdytą gyvenamąją miesto rajoną.

Tokio uosto nebėra jau beveik tris dešimtmečius, o rajonas vis dar vadinamas Žvejybos uosto arba Rybportu.

Daugiabučių statybos 1952 m. rugsėjį. B. Umbro (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr.

Nulėmė miesto plėtrą į pietus

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad pietinės Klaipėdos plėtros krypties dominavimą pokariu nulėmė būtent žvejybos pramonės įmonių išdėstymas pamaryje.

„Pramonei vystyti buvo skiriama daugiau išteklių nei miesto komunaliniam ūkiui, todėl gamybinių kompleksų koncentracija ir atskiri gyvenamieji kvartalai, pastatyti konkrečių pramonės įmonių darbuotojams, diktavo ir bendrąsias miesto plėtros kryptis. Antai Taikos prospektas 1963 m. buvo pradėtas tiesti kaip nauja magistralė, jungianti radialinę senojo miesto struktūrą su 6-jame dešimtmetyje iškilusia vadinamąją Žvejybos uosto gyvenviete (Tralerių laivyno bazės gyvenamųjų namų kvartalu)“, – rašė V. Safronovas.

1952-ieji. Suomiško medinio skydinio gyvenamojo namo statyba Minijos g. laivų remonto įmonės darbininkams. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Anot jo, kai 5-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo rengiamas pirmasis generalinis miesto planas, naujos statybos plėtra tuomet dar buvo numatoma šiaurinėje dalyje, už geležinkelio stoties. Tačiau pietinėje miesto dalyje pradėjusi dygti Žvejybos uosto infrastruktūra ir gyvenvietė privertė skubiai perorientuoti perspektyvinę miesto plėtrą į pietus.

Beje, didžiausias vandens suvartojimas mieste tuo metu buvo būtent Žvejybos uoste, tad tai privertė galvoti ir apie naują vandenvietę, nes to metu buvusi vienintelė Liepų gatvėje miesto poreikius 1959 m. jau patenkino tik 62 proc.

1952-ieji. Nauji mediniai skydiniai surenkamo tipo gyvenamieji namai Minijos g., pastatyti laivų remonto įmonės darbininkams. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Achitektūrologas dr. Vaidas Petrulis knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad vienerius metus – 1953-iaisiais – egzistavęs visas Klaipėdos žuvies pramonės įmones jungęs Valstybinis žvejybos trestas savo darbuotojų apgyvendinimą planavo perkelti į naujus miesto kvartalus. Planuota, kad pusė tokios gyvenamosios erdvės 1960 m. bus centrinėje miesto dalyje, kita pusė – Žvejybos uosto gyvenamajame rajone.

Kvartalo viduje dar 1950 m. buvo pradėti statyti ir surenkamieji suomiški skydiniai nameliai.

1953 m. liepa. L. Meinerto (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr.

Pasak V. Petrulio, gyvenamasis Žvejybos uosto kvartalas yra laikytinas spontaniškos Klaipėdos plėtros pavyzdžiu – jis nuo 1951 m. buvo statomas be bendrojo detalaus užstatymo plano.

„Šios vietovės išvystymo iki 1960-ųjų schema Valstybinio žvejybos tresto ir Tralerių laivyno valdybos bazės užsakymu parengta tik 1953 m. rugpjūčio mėnesį (arch. Vaclovas Balčiūnas ir Jonas Navakas)“, – rašė V. Petrulis.

Optimistiniai planai nepasitvirtino

Architektas Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad šio pirmojo pokario gyvenamojo rajono schemoje buvo suplanuoti keturi tipiniai namų kvartalai, formuojami perimetru su akcentuotais kampais, visuomeniniai pastatai (klubas su 500 vietų sale, 880 vietų mokyklos, rajoninis parkas su stadionu, ligoninės kompleksas – dabartinės Jūrininkų ligoninės pirmtakas, 95 vietų pirtis ir skalbykla), išdėstyti atokiau nuo gyvenamosios zonos. Iš viso planuota Žvejybos uosto rajone apgyvendinti 40 tūkst. žmonių. Tačiau nepasitvirtinus pramonės augimo planams jo plėtra buvo pristabdyta. Spėta tik suformuoti centrinių gatvių išklotines, pastatyti keli visuomeniniai pastatai (prieškarinio stadiono vietoje įrengtas „Baltijos“ stadionas, pastatyta mokykla Strėvos gatvėje, vaikų darželis Žalgirio g.).

„6-ajame dešimtmetyje suplanuotas gatvių tinklas ir dabar formuoja šio rajono kvartalų struktūrą, gyvenamųjų namų grupės dominuoja Minijos. P. Nachimovo (dab. Naikupės), Penkmečio (dab. Sulupės), Žalgirio, Poilsio, Šturmanų ir Giraitės gatvių išklotinėse“, – rašo T. S. Butkus.

Beje, jau 1958 m. docentas Jokūbas Peras savo knygoje „Daugiabutis gyvenamasis namas“ naująjį Žvejybos uosto užstatymą vadino nevykusiu.

Naujas vaikų darželis vadinamoje žvejų gyvenvietėje. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Ypač savo architektūriniu beprasmiškumu – mažais langais ir lipdinių bei papuošimų gausybe – pasižymėjo kai kurie tipiniai projektai, pagal kuriuos respublikos miestuose pastatyta daug gyvenamųjų namų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje. Nevykusių tipinių namų projektų įgyvendinimas ne tik neprisidėjo prie miestų pagražinimo, bet, atvirkščiai, sudarkė daug gražių gatvių ir rajonų“, – rašė J. Peras, akivaizdžiai sekdamas postalinine linija (1955 m. lapkritį TSKP CK ir TSRS Ministrų taryba buvo priėmusi nutarimą „Dėl projektavimo ir statybos nesaikingumų pašalinimo“).

Statybų eiga

„Prieš porą metų Minijos gatvė iš esmės baigėsi už centrinės žvejų gyvenvietėje Nachimovo gatvės. Toliau ėjo akmenimis grįstas kelias, šalia kurio tai vienur, tai kitur buvo atskiri, kažin kada pastatyti namai. Dabar dar kelių šimtu metrų tarpe išryškėjo tikros gatvės kontūrai. Šiuos naujus namus, kuriuose jau gyvena žuvies pramonės darbuotojai ar tikisi gauti butą, sumūrijo viena geriausiųjų mieste statybos valdybos Nr. 31 Broniaus Pociaus vadovaujama brigada. Ir dešinėje gatvės pusėje vienas šalia kito pastatytieji ir jau apgyvendintieji trys namai po 24 butus, ir kairėje gatvės pusėje dabar apdailinamas 400 vietų bendrabutis bei kampinis – dar be stogo – 39 butų gyvenamasis namas, sumūryti Motiejaus Miškinio, Igno Ato, Vyto Grigo, Jokimo Kiškio, Juozo Jucio ir kitų šios brigados darbininkų. Jie pernai pastatė toje pačioje gatvėje dabar ruošiamą perduoti keturaukštį 458 vietų bendrabutį patiems statybininkams. Pastaruoju metu darbštūs, prityrę šios vieningos brigados mūrininkai kelia septinto iš eilės šioje gatvėje namo sienas“, – 1958 m. gruodį apie padėtį Žvejybos uosto rajone rašė „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentas S. Noreika.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Jam, beje, brigadininkas B. Pocius guodėsi, kad spalio pradžioje pradėtą mūryti keturaukštį 32 nedidelių butų namą brigada buvo pasiryžusi pastatyti iki gruodžio, tačiau nebuvo laiku pristatytos gelžbetoninės konstrukcijos. Kartu optimizmo nepraradęs statybininkas vylėsi, jog mūryti dar vieną 39 butų namą, kurio pamatai jau buvo sumontuoti, seksis kur kas sklandžiau.

Rajonas 1955-aisias. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

O 1959-ųjų sausį tas pats „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentas S. Noreika informavo, kad Žvejybos uoste, Minijos gatvėje, baigiamas statyti minėtasis 458 vietų bendrabutis statybininkams.

„Šio keturaukščio, turinčio 2024 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto pastato apdaila eina visai prie galo. <…> Kaip tvirtina dažytojai, už savaitės pusantros galės būsimieji gyventojai kelti įkurtuves“, – rašė žurnalistas, kartu pažymėjęs, kad kiek daugiau rūpesčių kelia skardininkai, nes stogo skardinimo darbai dar tik pradedami.

1959 m. balandį „Tarybinė Klaipėda“ pranešė, kad jau iškastos dviejų būsimų namų su 32 butais duobės ir jose darbuojasi Statybos valdybos Nr. 38 dailidės, ruošiantys klojinius pamatams.„Šiais namais bus baigiamas užstatyti kvartalas Nachimovo – Minijos – Popovo – Žalgirio gatvės“, – rašė laikraštis.

Rugsėjį jis informavo, kad Žvejų miestelio centre, Nachimovo gatvėje Nr. 12, atidaryta nauja valgykla su daugiau nei 100 sėdimų vietų.

„Valgykla jaukiai apstatyta. Tenka tik gailėtis, kad tarprajoninio žvejų vartotojų kooperatyvo vadovai leido pardavinėti šioje valgykloje vyną ir konjakus“, – ir gyrė, ir kritikavo naująjį objektą „Tarybinė Klaipėda“.

Nuotrauka iš 1958-ųjų „Tarybinės Klaipėdos“

Individualūs namai – savo rankomis

Daugiabučių rajone atsirado vieta ir individualiems namams. Pasak T. S. Butkaus, gyvenamojo ploto mieste trūko, industrinė statyba savo mastais vis dar atsiliko nuo planų, tad statyba ūkio būdu buvo tam tikra alternatyva.

Nuotrauka iš 1958-ųjų „Tarybinės Klaipėdos“

1955 m. liepos 17 d. Vykdomojo komiteto sprendimu buvo apibrėžtos papildomos teritorijos individualiai statybai, tarp kurių ir 4,5 ha Poilsio gatvėje.

1974-ieji. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

1958 m. liepą „Tarybinė Klaipėda“ rašė, kad Poilsio gatvėje esančiuose mūrinukuose neseniai įsikūrė žuvies pramonės darbuotojų šeimos.

Tų pačių metų spalį laikraštis informavo, kad iš viso 44-ame Nachimovo kvartale jau yra pastatyta 12 gyvenamųjų namų, turinčių po 2-3 butus su vandentiekiu, vonią, taip pat ūkinius pastatus. Juose įkurtuves švęs laivų remonto įmonės darbininkai.

1975-ieji. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

„Čia namus statosi savo rankomis busimieji butų nuomininkai. Nuo namo pamato iki galutinės butų apdailos sąžiningai darbavosi laivų katilų bei korpusų cecho elektrosuvirintojas J. Verbickas ir kranininkas G. Mileris, liejyklos darbininkas E. Užkurelis. Jie visi gerai suprato, kad tie keli butai, kurie išskiriami per ištisus metus visam cecho kolektyvui, negali patenkinti paklausos gyvenamajam plotui. Pats gyvenimas patarė Gorkio automobilių gamyklos darbuotojų lūpomis teisingą sprendimą statyti namus dalyvaujant tiems žmonėms, kuriems yra reikalingi butai“, – rašė „Tarybinė Klaipėda“.

Kvartalas šiomis dienomis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Naujakurių bėdos

Kvartalo statybos buvo nuolatinis „Tarybinės Klaipėdos“ dėmesio objektas. Netrūko ir skaitytojų pasisakymų.

Štai 1957 m. kovą Z. Tichonova ragino „pereiti nuo žodžių prie darbų“. Anot jos, gatvės, kuriose anksčiau buvo pilna balų, pasidengė asfaltu, prie stulpų sužibėjo gatvių žibintai, atidarytos geros parduotuvės, poliklinika, ligoninė, bet „dar labai daug miestelio gyventojų poreikių lieka nepatenkinti“ ir jie reikalauja, kad Lietuvos TSR Žuvies pramonės ministerija ir miesto organizacijos skirtų ypatingą dėmesį.

1955-ieji. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Pavyzdžiui, įeikime į miesto žvejų vartotojų kooperatyvo maisto parduotuvę Nr. 16. Čia Jums noriai papasakos, kad štai jau keli mėnesiai kaip tiesiant vandentiekį prie parduotuvės, po atlikto darbo dalis šaligatvio nebuvo užlieta asfaltu. Tartum tyčia, priešais įėjimą tįso bala, išmindžiota šimtų pirkėjų kojų. Tuo tarpu visa gatvė nuo vieno galo iki kito yra užlieta geru asfaltu. Kodėl statybininkai nesutvarko to nedidelio ir labai reikalingo ruožo? <…> Labai blogai klostosi reikalai ir su miestelio apželdinimu. Keista tai, kad namai auga kaip grybai, o štai žalumynų pas mus nėra. Kodėl ligi šiol dar neapželdintos rajono magistralės, kur abipus išaugo namai? Štai jau daugiau kaip vieneri metai, kaip nebetvarkomas skveras prie silkių žvejybos valdybos kadrų skyriaus, o tuo tarpu miestelio vaikai neturi kur žaisti“, – apie naujojo gyvenamojo rajono bėdas rašė skaitytoja.

1955-ųjų žiema. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Ji taip pat priminė, kad Žvejų miesteliui „jau seniai reikalinga šviesi, gerai įrengta mokykla“, nes pamokos ten vis dar vyko mokykloje, įkurdintoje barake.

„Ligi šiol valkų darželiai ir lopšeliai dar negali priimti visų vaikų, gyvenančių mūsų rajone. Vadinasi, reikia plėsti tų vaikų įstaigų tinklą. Miestelis susisiekia su miesto centru autobusais. Autobusai visuomet kursuoja perpildyti, ypač turgaus dienomis. Atrodo, kad žvejų miestelyje reikia atidaryti nedidelį turgų. Reikia priminti ir tai, kad žvejų miestelyje dar vis nėra nei pirties, nei vaistinės. Poliklinika neturi rajoninių gydytojų, o ligonius aptarnauti atvažiuoja iš miesto gydytoja ir seselės. Jau metas įrengti sporto aikšteles miestelyje, atidaryti ryšių skyrių, daržovių kioskus pakeisti nedidelėmis, bet nuolatinėmis parduotuvėmis, kur galima būtų laikyti produktus be baimės, kad vasarą jie nesugestų nuo kaitros, žiemą – nesušaltų“, – ir kitas tuometines rajono problemas vardijo Z. Tichonova, priminusi, kad daugelį jų jau seniai žino ir Lietuvos TSR Žuvies pramonės ministerija, ir miesto organizacijos.

Nuotrauka iš 1957-ųjų „Tarybinės Klaipėdos“

Panašiu skundu laikraštyje tuo metu dalinosi ir Darželio g. 8 namo gyventojas Melentjevas, anot kurio, sutvarkyti Žvejų miestelį labai reikia.

„Paimkime, kad ir esančią Minijos gatvėje žvejų vartotojų kooperatyvo parduotuvę Nr. 6. Pabandykite prie jos prieiti lietingą dieną. Kai statybininkai tiesė čia kanalizacijos vamzdžius, jie bet kaip užpylė griovius. Šaligatvių šiame rajone nėra, ir čia paprastai būna nepraeinamas purvas. Ne geresnė padėtis ir Darželio gatvėje, kur aš gyvenu. Kanalizacijos darbuotojai čia paliko griovius visiškai neužpiltus. Ar reikia kalbėti, kad tai pavojinga praeiviams, juo labiau vaikams? Manau, jog išreikšiu daugelio nuomonę pasakydamas, kad mes norime matyti savo miestelį, paskendusį žalumynuose, gi dabar pas mus nerasi nė vieno medelio“, – rašė klaipėdietis.

1957-ųjų „Tarybinės Klaipėdos“ pranešimas

Apie šio rajono daugiabučių statybos ypatumus 1958 m. rugsėjį „Tarybinėje Klaipėdoje“ rašė ir Statybos valdybos Nr. 14 darbų vykdytojas V. Mackela, po kelių dienų žadėjęs įkurtuves viename iš Penkmečio gatvės namų.

1957-ieji. „Tarybinė Klaipėda“

„Gyvenamasis namas Penkmečio gatvėje, žvejų gyvenvietėje, pradėtas statyti senokai. Žvejų, žuvies pramonės darbuotojų šeimoms teko ilgai laukti šių naujų, patogių 18 butų. Tačiau tenekaltina būsimieji naujakuriai už tai vien statybininkų. Ilgus mėnesius šis namas buvo užkonservuotas. <…> Labai svarbu, kad čia nesikartos įprastos klaidos kai visiškai užbaigus apdailą, imamasi įjungti vandentiekį, kanalizacija ir elektrą. Visa tai šiame name jau padaryta“, – rašė darbų vadovas, patikinęs, kad jau sutvarkyta ir aplinkinė namo teritorija, kiemas.

1958-ųjų „Tarybinės Klaipėdos“ nuotrauka

„Urbanistinis palimpsestas“

Kvartalo viduje dar 1950 m. statyti surenkamieji skydiniai nameliai buvo nugriauti ir užstatyti daugiabučiais tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Pasak T. S. Butkaus, 1971 m. kvartale tarp Minijos, Penkmečio, Žalgirio ir P. Nachimovo g., greta senesnės statybos daugiabučių buvo suprojektuoti penki penkiaaukščiai gyvenamieji namai Baltijos laivų statyklos darbuotojams (arch. Antanas Daniušis). 1978 m. pirmos eilės statybai šiame ir gretimuose kvartaluose rekomenduota statyti devynių aukštų I-464LI serijos gyvenamuosius namus.

Vaizdas iš Žvejybos uosto. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

1980 m. statybos kvartale jau vyko. Vietoje menkaverčių surenkamų gyvenamųjų namų ir greta mažaaukščių stalininės architektūros pastatų pradėta statyti stambiaplokščius namus – naujo kvartalo projektą paruošė Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius.

„Naujasis kvartalas užims penkis su viršum hektaro. Visi šiame plote esą pastatai numatomi nugriauti, paliekant tik gyvenamuosius namus palei Minijos gatvę. Už jų Taikos prospekto link ir išsidėstys naujieji pastatai. Visi jie bus devynių aukštų. Gyvenamojo korpuso sukūrimui panaudotos šešios ir keturios sekcijos, kurios sudaro raidės ,,L“ formą. Tokia gyvenamojo kvartalo struktūra, užstatymui taikant vien sekcijas, nenaudojant tipinių gyvenamųjų namų projektų, yra naujovė. O juk sekcijinis užstatymas daro fasadų plokštumas žaismingesnėmis. Pasikartojantys ,,L“ raidės formos korpusai su kiemu panaudoti pirmą kartą Klaipėdoje. Atviri kiemai atsukti į pietų pusę. Tai sudaro geras insoliacines sąlygas, nepablogėja ir kvartalo vėdinimas. Šios savybės labai pageidaujamos gyventojų poilsiui ir vaikų žaidimų aikštelių įruošimui. Busimajame kvartale bus 594 butai“, – 1980 m. kovą „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentas A. Kutra citavo projekto autorių, vyriausiąjį projektų architektą Antaną Daniušį.

Pasikartojantys ,,L“ raidės formos korpusai su kiemu panaudoti pirmą kartą Klaipėdoje. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot publikacijos, naujajame rajone jau buvo pastatytas vienas devynaukštis korpusas, kuriame apsigyveno „Baltijos” laivų statyklos darbininkai.

Panašiai spręstas ir gretimų kvartalų Poilsio gatvėje likimas. 1974 m. tuščiuose plotuose šalia individualios 6-ojo dešimtmečio statybos šiame rajone suplanuoti tipiniai penkių ir devynių aukštų stambiaplokščiai ir silikatinių plytų gyvenamieji namai mažašeimiams.

Kvartale buvo pastatytas ir pirmasis eksperimentinis naujos 120 PSS serijos stambiaplokštis gyvenamasis namas. Juozas Stražinskas žurnale „Statyba ir architektūra“ 1983 m. rašė, kad tai buvo „ketvirtos karto kūdikis“ – pirmasis šios serijos stambiaplokštis daugiabutis buvo pastatytas Vilniuje 1959 m. Naują daugiabučių seriją projektavo ir pirmojo statybas prižiūrėjo architektai Bronius Krūminis ir Vidas Sargelis, konstruktorius Vaclovas Zubrus ir Klaipėdos namų statybos kombinato vyriausiasis inžinierius Jonas Stanislovaitis. Pagal šį projektą pirmą kartą masinės statybos name buvo suprojektuoti prieškambariai.

„Apšildoma palėpė, surenkami stogai be ruloninių dangų – taip pat naujovės, pritaikytos šių namų serijoje“, – rašė J. Stražinskas, kartu informavęs, kad „valstybinė komisija eksperimentinį penkiaaukštį įvertino labai gerai“.

Čia, anot T. S. Butkaus, buvo statomi ir patobulinti 1-464-LI serijos gyvenamieji namai (jų autoriai – irgi architektai Bronius Krūminis ir Vidas Sargelis, konstruktorius Vaclovas Zubrus).

„Nauji pastatai iš esmės nekoreliavo su 1953 m. projekte išvystyta reguliaraus plano struktūra. <…> Abu aukščiau minėti kvartalai šiandien labiau primena urbanistinį palimpsestą*. Kvartalai tarp P. Nachimovo (dab. Naikupės), Poilsio, Gilijos, Minijos, A. Popovo (Kalnupės), Žalgirio, Strėvos, Nidos gatvių, Baltijos ir Taikos prospektų formuoti ir kvartaliniu, ir perimetriniu, ir laisvu užstatymo principais įvairiu laiku pavieniais namais ir namų grupėmis, naudojant beveik visą tuo metu respublikoje prieinamą namų serijų ir tipų asortimentą“, – konstatuoja T. S. Butkus.

*Palimpsestas – antikinis arba viduramžių pergamentinis rankraštis, kurio pirminis tekstas nuskustas.

Prekybos centras – „mišrūnas“

1980 m. „Tarybinės Klaipėdos“ publikacijoje minima, kad prie Nachimovo gatvės išaugs visuomeninis-prekybos centras, kurio projektą paruošė vyriausiasis projektų architektas Edmundas Benetis.

„Čia bus įrengta 150 vietų valgykla, 16 darbo vietų maisto produktų parduotuvė, buitinio aptarnavimo paviljonas, automatinė telefono stotis ir stiklo taros supirkimo punktas“, – rašė žurnalistas.

E. Benetis „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad jei gerai pamena, tai šis centras, vadintas „Juodkrante“, buvo projektuojamas Žvejų vartotojų kooperatyvo „Baltija“ iniciatyva.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Architektas sakė, kad lyg per miglą pamena, jog toje vietoje prieš tai stovėjo suomiški surenkamieji nameliai.

„Klaipėda buvo geras miestas dėl to, kad atvažiavę jauni architektai gaudavo projektuoti naujus objektus. Bet kai sėdėdavai „Miestprojekte“, kuriame buvo Tiškus, Kraniauskas, Lapė, Lajus, Valatka, klausimas tik būdavo ar gausi projektuoti – reikėdavo gerai atsižymėti. Nėra tas objektas labai unikalus, bet pagal tai, kad jis vis dar naudojamas ir po keturiasdešimt metų, galvoju, kad visai neblogai gavosi. Ne visi objektai iš tarybinių laikų tiek išstovi ar yra naudojami. Tikriausiai kažkuria prasme buvo pataikyta, nors tai yra visiškai tarybinis produktas – ir medžiagomis, ir darbu, ir mąstymu bei projektavimu. Jis buvo toks, vadinkime, mišrūnas. Būdavo tipinės parduotuvės, bet reikėdavo jas konkrečioje vietoje pririšti, prasidėdavo, juokaujant, poezija. Niekas neleisdavo daryti individualaus projekto – būdavo taupomas laikas, pinigai. Tam tikrai racija buvo, nes juk ir vokiečiai prieš karą naudodavo tipinius gelbėjimo stočių, transformatorinių ir kitų objektų projektus. „Juodkrantės“ atveju reikėjo padaryti, kad ta tipinė parduotuvė taptų klaipėdietiška ir dar atsirado papildomos paslaugos – ryšių mazgas, taros supirktuvė, buitinis. Padariau sąžiningai, bet kad ir kaip bevardintum, bėgant dešimtmečiams matai, kad iš bėdnumo ir negalėjimo buvo daroma taip, nors tada gal ir nenorėdavai to pripažinti. Kūrybinėje paletėje buvo geltona plyta, raudona ir tinkas“, – pasakojo E. Benetis.

Jam Klaipėdoje daugiau ir neteko projektuoti prekybinių kompleksų – tik dar vieną, iškilusį Palangoje ties Vytauto ir Klaipėdos gatvių sankryža. Didžioji jo kūrybinio darbo dalis yra rytiniai Palangos daugiabučių kvartalai ir rajonai.

Šis prekybos centras buvo pastatytas 1984-1986 m.

Beje, kitas prekybinės paskirties šio rajojo pastatas – univermagas „Marios” (dabar pastate veikia parduotuvė „Gausa” ir Mėmelio kredito unija) 1964 m. buvo pastatytas buvusių Smeltės I kapinių vietoje.

Buvęs univermagas „Marios”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Stato ir po nepriklausomybės

Pasak T. S. Butkaus, šiaurinis kvartalo perimetras Baltijos prospekte baigtas formuoti tik 1994 m. pastačius daugiabučius, kurių vienas gana ilgai buvo neužbaigtas.

Tik 2003 m. lapkritį Klaipėdos savivaldybei aukcione pagaliau pavyko parduoti nebaigtą statyti daugiabutį – jį įsigijo bendrovė „Eika“, įveikusi septynis kitus aukciono dalyvius.

Dviejų devynių ir vieno dešimties aukštų blokų korpusuose iki tol buvo atlikta 46 proc. statybos darbų. Klaipėdos savivaldybės įdėtos lėšos siekė apie 5,5 mln. Lt.

„Eika“ už daugiabutį pasiūlė 5,15 mln. litų ir vėliau užbaigė jo statybas.

„Eikos” užbaigti statyti daugiabučiai jau neberaudoni, kaip kad statytieji miesto. Šalia pastarųjų dabar kyla ir „Baltijos terasomis” pavadinto komplekso daugiabučiai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Daugiabučiai čia pradėti statyti ir pernai vasarą ilgai buvusiame apleistame sklype Baltijos pr. 111. Tačiau prasidėjus statyboms aplinkinių namų gyventojams iškilo nemažai klausimų. Bene esminis jų – ar teisėtai verslininkai atsisako detaliajame plane ir 2008 m. UAB „Metapolis” išduotame statybų leidime esančių nurodymų, kad čia turi būti įrengtos požeminės automobilių stovėjimo vietos.

Statybas vykdančios UAB „Klaibuta” vadovas Antanas Tamkevičius tada teigė, jog projektas buvo pakeistas, atsižvelgiant į nūdienos realijas. Be to, čia jau bus ketvirtadaliu mažiau butų, nei planavo ankstesni sklypo savininkai.

Projekto, pavadinto „Baltijos terasos“, metu žadama pastatyti keturis A energinės klasės septynaukščius daugiabučius, kuriuose bus vieno, dviejų ir trijų kambarių butai – iš viso 180.

Naujausias projektuojamas objektas šiame rajone – prekybos centras „Iki“, turintis iškilti netoli vietos, kur anksčiau stovėjo Uosto direkcijos išpirkti ir nugriauti vaikų darželis ir moksleivių saviraiškos centras.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“.

Žvejybos uosto rajonas šiandien – Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”142193,142194,142195,142196,142197,142198,142199,142200,142201,142202,142203,142204,142205,142206,142207″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]