Pievų Tako gatvėje daugiabutį norinti pastatyti bendrovė, susidūrusi ir su kaimynų, ir su savivaldybės pasipriešinimu, jau antrą kartą iš miesto valdžios prisiteisė pinigų.

Paskutinė projektinių pasiūlymų versija.

Detalusis sklypo Pievų Tako g. 36A planas buvo patvirtintas dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Jį UAB „Jūros koralas” užsakymu rengė „Uostamiesčio projektas”. Tačiau jokios statybos pagal jį (leidžiama statyti iki 12 aukštų pastatą) pradėtos nebuvo, UAB „Jūros koralas” 2007-ųjų vasarį buvo likviduota.

Aplinkinių namų gyventojai sukruto 2018 m. gegužę, kai šalia apleisto pastato atsirado informacinė lentelė apie projektavimo darbus, kurių metu esamą administracinės paskirties pastatą norima „rekonstruoti” į daugiabutį. Kalbėta, kad pradėjus tokias statybas gali sugriūti kaimyniniai namai, žmonės liks be saulės, akcentuota, jog 58 butų namui planuojama įrengti per mažai – tik 40 vietų automobiliams ir kt.

Nepasitenkinimas vėliau buvo išdėstytas ir viešo projektinių sprendinių pristatymo metu. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė pritarė tokiems projektuotojų parengtiems projektiniams pasiūlymams, taip papiktindama jiems besipriešinančius gyventojus.

Ir jau tik po to gyventojų prašymu įvyko projektinių pasiūlymų svarstymas Klaipėdos regioninėje architektūros taryboje, kuri pateikė penkias nepalankias išvadas. Tarp kurių – ir siūlymas koreguoti sklypo detalųjį planą.

Sklypas, kuriame norima statyti daugiabutį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pernai liepą buvo paviešinti nauji projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos kaip ir anksčiau čia projektuojamas devynaukštis, tačiau jau su mažiau – 54 butais.  Tačiau po jų svarstymo savivaldybė rugpjūtį konstatavo, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka detaliojo plano ir rekomendavo atlikti detaliojo plano koregavimą arba jo keitimą.

UAB „Saulėgauda” pasinaudojo teise tokį savivaldybės atsakymą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Pastaroji įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą.

Dėl to bendrovė padavė skundą Regionų apygardos teismui ir jo Klaipėdos rūmai kovo pabaigoje jai priteisė 286 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 532 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą.

Kitoje byloje bendrovė prašė iš savivaldybės priteisti 1 258,4 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią esą patyrė dėl tolesnio ginčijimosi dėl projektinių pasiūlymų. Tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Kiaurakytė, konstatavo, kad priteistina yra tik 860 Eur žala ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.