Klaipėdos savivaldybė, per teismą bandanti iš bendrovės „Eko žaliavos“ prisiteisti beveik 200 tūkst. eurų žemės nuomos mokesčio už senamiestyje esančius žemės sklypus, sulaukė priešieškinio.

Verslininkai nori, kad būtų anuliuota trejų metų sąskaita, nes esą negali naudoti sklypų pagal jų paskirtį.

Žemės sklypus šioje senamiesčio plynėje išsinuomoję verslininkai nuomos mokesčio mokėti nėra linkę. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nežinojo ką nuomojasi?

Verslininko Kazimiero Žutauto valdoma UAB „Eko žaliavos“ aukcione yra išsinuomojo sklypus, esančius Tomo g. 2A, 2B, 6, Sukilėlių g. 7, 9, 11, 13, 15 ir Didžioji Vandens g. 27. Įmonė sklypuose Tomo gatvėje jau buvo pradėjusi vykdyti archeologinius tyrimus, Sukilėlių gatvės sklypams buvo parengusi projektinius pasiūlymus – čia ketinama statyti viešbučius.

Uostamiesčio savivaldybė pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui ir prašo, kad jis priteistų iš UAB „Eko žaliavos“ 183 509 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 metus, delspinigius bei 5 proc. metines palūkanas.

Pasak teisme savivaldybei atstovaujančio jos teisininko Lino Ališausko, bendrovė nuo pat pasirašymo sutarčių nemokėjo jokių žemės nuomos mokesčių, už 2017 metus jie jau išieškoti. Jis teigė raginęs sudaryti skolų dengimo grafiką, bet verslininkai to nedarė, nebendravo, todėl ir buvo kreiptasi į teismą. Teisininkas priminė, kad lapkritį jau sueis terminas mokėti mokestį už šiuos metus.

„Čia jau gaunasi kaip paskola, kurios iš banko negautų”, – teigė Linas Ališauskas.

Tuo metu „Eko žaliavas“ teisme atstovaujantis teisininkas Visvaldas Petryla prašė teismo ne tik atmesti savivaldybės ieškinį, bet ir trejiems metams, skaičiuojant nuo 2018-ųjų, atleisti bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio bei priteisti per 4000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Tokį prašymą jis grindė teiginiais, kad bendrovė negali naudotis sklypais Tomo ir Sukilėlių gatvėse – jai esą neleidžiama statyti pagal detalųjį planą ir dėl to kilę ginčai yra teismuose.

„Negali būti sklypai naudojami pagal aukciono, sklypų paskirtį. Dabar neaišku, ar galima statyti – reikia archeologijos, keisti detaliuosius planus. Vienintelis tikslas – statyti viešbučius ir gauti pajamų. Tačiau kai ėmė kreiptis dėl projektinių pasiūlymų, neaišku kodėl nuo 2016 metų yra vienokios ar kitokios kliūtys”, – dėstė teisininkas.

Pasak jo, savivaldybė buvo detaliojo plano organizatorius ir turėjo pati įsitikinti, ar sklypuose galimos statybos.

„Institucijos daro viską, kad sklypų nebūtų galima naudoti sklypų pagal paskirtį. Tai kaip tai įmonei nebankrutuoti? Jau tiek pinigų įdėta. Jei įmonė būtų žinojusi, būtų prašiusi per teismą nutraukti sutartis, nes tai apgaulė – sklypai neatitinka aukcionų sąlygų. Bendrovė stipriai įklimpusi, nes daug pinigų jau skyrė archeologiniams tyrimams, iškėlimams tinklų. Jei teismas visgi tenkins ieškinį, atsiranda galimybė paduoti savivaldybę į teismą dėl žalos atlyginimo, nes trukdė – yra tokie teismų sprendimai. O jei teismas leistų modifikuoti sutartis, nemokėti mokesčių, ji atsigautų, nebankrutuotų ir galėtų pasistatyti pastatus, vykdyti veiklą. Tokia protingiausia išeitis. Leidus atsikvėpti ir valstybė, ir savivaldybė gautų pajamų. O dabar nuo 2019 metų balandžio savivaldybė piktybiškai nederina, neleidžia statyti tokio aukštingumo, koks yra detaliajame plane. Kad sklypai būtų paruošti statyboms reikia apie 290 000 eurų, kas atitinka trejų metų nuompinigius. Niekas neperspėjo, kad ilgą laiką negalės naudoti sklypų ir juos turės ruošti iki tinkamumo naudoti pagal paskirtį”, – dėstė V. Petryla.

Jis taip pat bandė teismą įtikinti, kad jokie teisės aktai nenumato savivaldybei teisės kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu. Esą pagal Civilinį kodeksą į teismą gali kreiptis tik sutarties šalis, o sutartis dėl sklypų nuomos bendrovė yra sudariusi su Nacionaline žemės tarnyba. Tačiau pastarosios atstovas Andrej Pavlovskij palaikė savivaldybės ieškinį, akcentuodamas, kad šiai tarnybai teisės aktai nesuteikia tokio mokesčio administravimo funkcijos.

Savo ruožtu L. Ališauskas pabrėžė, kad nėra jokios praktikos dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio, o kad savivaldybė, administruojanti tokį mokestį ir dalį jo gaunanti į savo biudžetą, yra tinkamas ieškovas, rodo jau ne vienas įsigaliojęs teismo sprendimas tokio pobūdžio bylose.

Ieškinius išnagrinėjusi teisėja Kristina Domarkienė sprendimą šioje byloje skelbs lapkričio pradžioje.

Prisiteisė, bet bankrutavo

Savivaldybei dėl nemokamų nuompinigių teismuose teko kovoti ir su kaimyninį Sukilėlių gatvės sklypą išsinuomojusia bendrove „AAC groups“.

Iki Apeliacinio teismo nukeliavusioje byloje savivaldybė prisiteisė 56,6 tūkst. eurų 2017-2018 m. žemės nuomos mokesčio skolos už beveik 6 arų ploto sklypą.

Į teismą savivaldybei teko kreiptis ir dėl 2019 m. „AAC groups“ nesumokėto žemės nuomos mokesčio, kuris sudaro 40 000 Eur. Kovą Klaipėdos apygardos teismas jį priteisė, tačiau bendrovė ir šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui.

Galiausiai Klaipėdos apygardos teismas šiai libaniečio Alian Abou Chaaya valdomai bendrovei birželį iškėlė bankroto bylą.

INFORMACIJA

2003 m. birželį Klaipėdos miesto taryba patvirtino teritorijos tarp Aukštosios, Daržų, Sukilėlių, Turgaus, Mėsininkų ir Didžiosios vandens gatvių detalųjį planą, kurį parengė UAB „Klaipėdos projektas”. Jis numatė vietoje apleisto stadiono ir buvusios 4-osios vidurinės mokyklos pastato atkurti ikikarinį užstatymą su dviem čia buvusiomis – Junkerių ir Skutėjų – gatvėmis. Sprendime numatyta, kad antrasis sprendinių etapas, apimantis Skutėjų gatvę ir naujų septynių sklypų suformavimą vietoje sovietinio pastato, bus įgyvendinimas tik iškėlus tuomet čia veikusią Vydūno vidurinę mokyklą į kitą vietą.

Mokyklą iškelti į patalpas Sulupės gatvėje politikai sugebėjo, o valios nugriauti sovietinį pastatą pritrūko. 2011 m. 13 miesto Tarybos narių balsavus už pastato griovimą miesto lėšomis, 13 prieš ir vienam susilaikius buvusi mokykla taip liko stovėti tuščia. Vėliau, po poros metų, į pastatą buvo leista įsikraustyti Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialui.

Tad būsimo naujo kvartalo kūrimo darbai prasidėjo nuo sklypų, suformuotų apleisto stadiono vietoje. Juos prieš porą metų aukciono būdu verslininkams išnuomojo Nacionalinė žemės tarnyba.