Apeliacinis teismas ketvirtadienį iš dalies pakeitė pirmos instancijos sprendimą dėl uostamiesčio savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai Irenai Šakalienei ir jos dukroms priklausančio namo, esančio K. Donelaičio g., rekonstrukcijos bei su tuo susijusių žemės pirkimo sandorių. Sprendimas pasidarė dar labiau nepalankus šio turto savininkėms.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Žinia, Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, K. Donelaičio g. 12, visas keturias pirkimo-pardavimo sutartis, panaikinti statybos leidimą bei nugriauti pradėtą statyti vadinamąjį priestatą, o valstybei grąžinti visą žemės sklypą. Už juos sumokėtus pinigus savininkėms pasiūlyta priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).
Prokurorai aiškino, kad žemės sklypas „buvo parduotas ne tokio dydžio”, koks reikalingas namui eksploatuoti, todėl esą valstybės institucijos privalėjo likusią žemės sklypo dalį panaudoti pelningai, t. y. išnuomoti arba parduoti aukcione rinkos kaina, kadangi savivaldybei priklausė toje sklypo dalyje stovėjusi skalbykla ir sandėliukai. Tačiau pastatus nugriovus, šis valstybinis žemės sklypas buvo parduotas I. Šakalienės šeimai lengvatinėmis sąlygomis. Dabar šioje vietoje yra baigiamas statyti vadinamasis priestatas.
NŽT, Klaipėdos savivaldybei bei Šakalių šeimai teisme atstovavęs advokatas buvo prašęs tokį prokuratūros ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erinija Kazlauskienė pernai rugsėjį nusprendė panaikinti du sandorius. Taip pat teismas panaikino sandorius su UAB „Donelaičio namai” akcijomis bei leidimą statyti priestatą – nurodyta, kad jį per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo turi nugriauti ir statybvietę sutvarkyti I. Šakalienė NŽT lėšomis.
Dėl pirmos instancijos sprendimo buvo pateikti net keturi apeliaciniai skundai – tokia galimybe pasinaudojo ir Generalinė prokuratūra, ir „Donelaičio namai”, ir I. Šakalienė su dukromis, ir NŽT.
Skundą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė ir Danguolė Martinavičienė, nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas turi būti iš dalies pakeistas.
Apeliacinio teismo sprendimu, iš viso naikinimai trys NŽT įsakymai dėl sklypų pardavimo. O leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi.
Pakeista buvo ir sprendimo dalis dėl priestato nugriovimo. Nurodyta, kad šiuos darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Šakalienė ir NŽT.
„Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, kad būtent tokia faktinė situacija, kuomet lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims buvo perleista didesnė nei priklausytų pagal faktines aplinkybes valstybinės žemės sklypo dalis, susiklostė ne tik dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, bet ir dėl atsakovės I. Šakalienės bei jos šeimos narių aktyvių veiksmų”, – rašoma teismo sprendime.
Jame pabrėžiama, jog kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl I. Šakalienės aktyvių veiksmų bei jų įtakos tokios situacijos susidarymui, kad lengvatine tvarka nepagrįstai buvo perleista didesnė valstybinės žemės sklypo dalis, nei priklausytų pagal galiojusius teisės aktus.
Teismas akcentavo ir tai, kad sklypas yra centrinėje miesto dalyje, šalia lankytino objekto Klaipėdos skulptūrų parko, todėl jų panaudojimo galimybės visuomenės poreikiams, be kita ko, net ir gaunat iš to ekonominės naudos, yra itin didelės – pavyzdžiui, įrengiant požemines ar antžemines automobilių stovėjimo vietas, nuomojant šį sklypą ir pan.
Pabrėžta ir aplinkybė, kad Šakalių šeima pirmiausia lėšas skyrė ne avarinės būklės jai priklausančiam pastatui suremontuoti, bet iš karto pradėjo naujo pastato, jų vadinamo priestatu, kuris statomas vietoje jų nugriautos skalbyklos, statybos darbus. Tai, anot teismo, įrodo akivaizdų siekį kuo greičiau įgyvendinti nepagrįstai įgytas teises į visą ginčo žemės sklypą, jį užstatant, ir taip sudarant kliūtis sklypui atlaisvinti.
„Atsakovė ir jos sutuoktinis dėl jų užimamų pareigų turėjo pakankamai žinių bei patirties net tik suvokti savo atliekamų veiksmų esmę ir jų galimus neigiamus padarinius ateityje, bet ir savo siekius galėjo įgyvendinti gerokai lengviau”, – rašoma teismo sprendime.
Jis kasacine tvarka dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau pastarasis priima nagrinėti ne visus kasacinius skundus.
ISTORIJA
K. Donelaičio g. 12-tuoju numeriu pažymėtą namą su Irena Šakaliene sieja jau beveik 27 metų istorija. Dar 1994 metais valdininkė šiame name įsigijo vadinamąsias kūrybines dirbtuves. Palaipsniui ji supirko visus 6 name buvusius butus, vienas iš kurių priklausė pačiai savivaldybei ir 2011 m. tapo vienintele pastato savininke. Tada po butą ji padovanojo savo dukroms, su kuriomis vėliau įkūrė UAB „Donelaičio namai”.
Klaipėdos savivaldybės administracija ir I. Šakalienės sutuoktinis Egidijus Šakalys (dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius) 2013 m. vasarį sudarė paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo nugriauti kieme stovėjusią savivaldybei priklausiusius sandėliukus ir skalbyklą.
Su Klaipėdos savivaldybės administracijos palaiminimu I. Šakalienės šeima be aukciono, lengvatine tvarka per keturis kartus (2006 m., 2007 m. ir du kartus 2014 m.) įsigijo ir šalia namo esančius žemės sklypus. NŽT parduodamiems žemės sklypams kainas buvo nustačiusi su 40 proc. nuolaida.
Anot Apeliacinio teismo, nėra jokios abejonės, kad sandoris, kuriuo ne aukciono būdu ir suteikiant 40 proc. nuolaidą, pažeidžiant įstatymo imperatyvus, buvo perleista valstybės turto dalis, nebuvo naudinga nei visuomenei, nei valstybei.
„Atsakovės iniciatyva ir jos šeimos lėšomis nugriovus valstybei priklausančiose žemės sklypo dalyse buvusius viešosios nuosavybės objektus – sandėlį ir skalbyklą, po jais buvusi žemės sklypo dalis kartu su kita neprivatizuota dalimi, be kita ko, ir dėl atsakovės I. Šakalienės bei jos sutuoktinio atliktų veiksmų, 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu buvo priskirta dviem gyvenamojo pastato patalpoms – butams Nr. 1 ir Nr. 5, o vėliau atsakovės įgyta lengvatine tvarka. Vertinant šių asmenų pastangas, susikuriant reikiamas sąlygas visam žemės sklypui įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka, yra aktualios ir tokios ieškinyje nurodytos bei viešai prieinamais duomenimis patvirtinamos aplinkybės, kad atsakovė I. Šakalienė užima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkos skyriaus vedėjos pareigas, jos sutuoktinis, trečiasis asmuo E. Šakalys nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu užėmė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo vadovo pareigas. Todėl labiau tikėtina, kad šiems asmenims dėl jų užimamų pareigų buvo prieinama atitinkama informacija, susijusi su tuo, kas yra žemės sklypo ir jame buvusių pastatų, savininkai, buvo žinomos ir suprantamos arba turėjo būti žinomos ir suprantamos tiek valstybinio turto privatizavimo, tiek Žemės įstatyme nustatytos valstybinės žemės lengvatine tvarka įsigijimo procedūros, suprantami savo atliktų veiksmų padariniai bei priimtų administracinių aktų, kuriais remiantis ir buvo sudaryti pirmosios instancijos teismo negaliojančiais pripažinti sandoriai, neatitikimas įstatymo reikalavimams”, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
2019 m. buvo pradėta vadinamoji namo rekonstrukcija, kurios metu buvusios skalbyklos vietoje per trumpą laiką išdygo naujas priestatas. Darbus atliko UAB „Rekosta”, tačiau dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šiuo statybos buvo sustabdytos. Pagrindinis XIX a. pastatas, iš gatvės pusės uždengtas plėvele, yra itin prastos būklės.
Kokia gėda Šakaliukų šeimai… Realiai visi atsimins šitą istoriją, kaip jie vardan debiliško priestato stengėsi sugriauti šimtametį pastatą. Ant kiek jiems nusispjauti ant Klaipėdos paveldo turėtų būti?
Ubagų ubagai… :DDDD
Na jei šitas emocijas mes Lietuviai panaudotume prasmingai …..
Gaila, bet pavyduolių tauta esame ir tai mus VEŽA. Net laikraščių antraštes pagal mūsų mentalitetą redaktoriai redaguoja.
Manau laikas prablaivėti ir į gyvenimą įsileisti bent kiek POZITYVO.
Visiems sėkmės darant gerus darbus.
O kame, tamsta matote pozityvą. Matykime kaip neteisėtai elgiamasi, bet galvokime pozityviai. Gerai bent, kad esama tokių, kurie į dienos šviesą ištraukia tokius veikėjus.
Skaitai ir savo akim netiki – taip gi negali būti. Taip niekada dar nebuvo. Pradėjo buksuoti „gamtos dėsniai”. Penktas Niutono dėsnis „vsio zakonno” nesuveikė! Žinoma dar per anksti džiūgauti. Gal paprasčiausiai didelis drakonas surijo mažų drakonėlių šeimynėlę? O taip norisi pasvajoti.
Tikros tiesos niekas niekada nesužinos, nes iš kiekvienos pusės ji kaip ir tikra, bet viena aišku, kad valstybinėse institucijose turi dirbti tarnautojai, valstybei ir jos piliečiams, o ne viešpatauti ir daryti tai kas jiems asmeniškai naudinga ir patogu. Negali – nelįsk.
Suprantu, kad sunku, bet taip ugdoma moralė.
P.S. Gaila Šakalių dinastijos …27 metų „projektas pralobti” beveik žlugo, juk žmogus paskyrė tam tiek metų, o po tokių stresų vargu ar sutaupys jėgų ir sveikatos, dar vienam panašiam projektui :”mes vistiek laimėsim ir nusišvilpt ant visų” ?
Čia nėra viešojo intereso , čia akivaizdžiai ginamas I.Udovickio interesas , kad nieko nebūtų statoma. Teismo sprendimas neatspindi viešojo intereso gynimo principų.. Visa ši istorija vykdoma sovietiniais batkios metodais.
o koks jūsų interesas šioje byloje, kad taip aktyviai rašot komentarus ?
Visiškai pritariu. Tai tas statomas priestatas labiausiai ir trukdo Udovickiui….
Koks bebūtų teismo sprendimas, galimybė savanaudiškai pasinaudoti užimamomis pareigomis diskredituoja ne tik savivaldybę ir ” nieko nežinantį” merą, bet menkina ir visos valstybės autoritetą.
Šiokia tokia tiesa atskleista ir šioks toks teisingumas įvykdytas. Klausimas: kaip galima tokius darbuotojus, kurie, naudojasi savo padėtimi, padeda tik sau, laikyti darbe? Va čia įstatymo spraga: valdininkas turi būti nušalintas arba pats išeiti iš darbo. O bendradarbiai ką? Tyli? Nereiškia nepasitikėjimo? Daug dar yra teisėsaugoj spragų, bet nėra valdžiai kada jas adyti, nes turbūt pimpačkiukų ir narkot. dekrim. reikalai svarbiau.
… beje, dabar Šakalių kaimynas, ženklais ir šlagbaumais užsitvėręs pravažiavimą ir automobilių aikštelę nuo pat Daukanto gatvės galės ramiai gyventi ir mėgautis parko paukštukų pypavimu, nes bent jau į Donelaičio 12 kiemą pro jį kurį laiką niekas nebirbins automobilaiis…
Ši istorija labai primena tarpukaryje sovietų vykdytas eksproprijacijas ir pokario Lietuvos išbuožinimo akcijas. O liūdniausia, jog dabartinėje LT teismai kartu su prokurorais bei statybos inpekcijomis tarpukario ir pokario metodus taiko pasimėgaudami ir su pasididžiavimu, nesigilindami į jokias kitas aplinkybes, kurios galėtų ir gali turėti įtakos jų buldozeriškiems sprendimams… Prisiminkime 6 metų trukmės teismų „karą” Kuršių nerijoje ir jo dabartinės pasekmes. Galima vardyti ir daugiau pavyzdžių, kai mūsų teismai dėl formalių priežasčių lengva ranka priima sprendimus griauti tai, ką žmonės didelėm pastangom sukūrė ir pastatė… Naivuoliai ir toliau rašinėja, kad taip jiems ir reikia… Galvotas žmogus visdada pasakys – taip neturi būti ir gulinčių nevalia spardyti…
Jei šio sklypo istorijoje nefiguruotų Šakalių pavardė – neabejotinai ji niekam nebūtų įdomi. Nei žurnalistati rašytų, nei mes skaitytume. Keistai mūsų teismai sprendžia elementarius aritmetinius uždavinius: 40 procentų nepriemoka už sklypą tolygi namo nugriovimui ir sklypo atėmimui… Ar ne sovietų metodai taikyti tarpukario ir pokario Lietuvoje??? „Sveikinu” teismus ir prokurorus šia prasme pasiekus „didžią pergalę”. Valio !!! Ditirambai aklajai temidei!!!
Sakykit ką norit, bet vien jau už tokią istorinio pastato „priežiūrą” seniai viską reikėjo atimti. Labai gerai teismas pastebėjo – kažin kodėl pirma „priestatėlis” ėmė kilti, o paveldas paliktas griūti?
nevykęs palyginimas apie išbuožinimus ir gulinčių spardymus. Siūlyčiau tiesai žvelgti į akis, o ne išvedžiojimais akis kraipyti į įvairias puses. Priešingai jūsų aiškinimams, labai mažai yra panašių pavyzdžių teismų praktikoje. Tikėkimės po šios bylos bus patraukti atsakomybėn ir parašus dėlioję įvairių institucijų klerkai.
Žiūrint į šitą reiškinį ar veiką , manau kad visa šita istorija yra politizuota, emocinė ir tikrai ne tokia kaip teismai traktuoja. Minimas sklypas yra paveldinis ir posesijinis, nedalinamas, priskiriamas paveldo objektui , gyvenamajam namui šiame sklype , suplanuotas detaliuoju ir specialiuoju planu.. Tai jo dalį atskirti ir parduoti aukcione , niekas negalėjo ir negalės ateityje. Manau teisėjams pritrūko kvalifikacijos ar specialiųjų žinių . Šį kartą palaikau NŽT , kuri manau tikrai buvo teisi darydama tokį veiksmą, o emocijų išsiliejimas dėl tam tikrų asmenų ir pavardžių, manau tiesiog nekultūringas.
Teismai savo praktikoje daro precedentą ateities sprendimams ir galvoju būtinai turėtų pasitarti su paveldo ekspertais .
Netiesa, kad sklypas suplanuotas šiam namui.
Jis buvo suplanuotas trims pastatams, jau tada gerai žinant, kad du pastatai – avarinės būklės, bus nugriauti ir todėl jiems žemės sklypas neturėjo būti priskirtas. O priskirtas ir buvo būtent dėl to, kad juos nugriovus visas sklypas lengvatine tvarka bus parduotas Šakalienei.
Ir sumokėjo ji ne 40 proc. kainos, o tik kelis tūkstančius litų, kai toje vietoje tokio sklypo kaina – šimtai tūkstančių eurų.
Nežinau kiek tiesos, bet lygtais kažkada buvo skelbiamas konkursas dėl buvusios skalbyklos (toje vietoje Šakaliai dabar pastatę nuotraukoje matomas kotedžų dėžutes) pardavimo. Šakaliai&Ko konkursą „laimėjo”, bet po kurio laiko savivaldybėje (lygtais) buvo nuspręsta konkurso rezultatus anuliuoti ir nugriauti skalbyklą. Berods, buvo kreiptąsi į STT”, bet realiai tai buvo ne tyrimas, o imitacija.
Bravo teismui.
Kokia ji menininkė ar kūrybinė darbuotoja, kokios kūrybinės organizacijos (dailininkų, rašytojų, kompozitorių ar dar kokios) natė Šakalienė yra, kad 1994 m. jai skirtos kūrybinės dirbtuvės? Ką ji jose sukūrė?
Lengvatine tvarka jai patalpos perduotos ne už kūrybiškumą, bet už tai, kad dirbo savivaldybėje ir „turėjo priėjimą”.
Taip pat buvo ir perduodant patalpas kitiems savivaldybės darbuotojams, tarybos nariams arba jų giminaičiams.
Ir kas pasakys kad ne kūrybos darbuptoja, tiek prikūrė savo machinacijomis , net prieigas prie savo busimų apartamentų buvo susitvarkius idealiai už miesto pinigus (gatvė, medeliai su atitvarais ir dekoratyv. grotelėm, šviestuvai) ko net centrinėj gatvėj nėra, nagi tikra ,,menininkė” …..AČIŪ teisėjams už drasą ir tiesą.
O kur juridinė bausmė už pasinaudojimą tarnybine padėtimi? Galvoju – gal Lietuvoje reikia kad atsirastų tokios kaip „Raudonosios brigados“, kurios „auklėjo“ tokius valdininkus-vagis net mirtimi. Įspėdavo kad bus nubaustas, jei nesielgs pagal įstatymą ir negražins prisivogto turto, bus nubaustas, nepaklausė, ir „puff“ – ir nebėra vargšo kyšininko. Valdininkai greitai suprato, kad geriau paklausyti išmintingo patarimo………..
Nors teisingumas teismuose atsiranda. Dėkui jums teisėjai už teisingus teismus. Jungiama žalia šviesa visiems valdininkams manau ne už ačiū. Galės mero šeima ilgai ir laimingai, sočiai gyventi. Visi valstybinių įstaigų vadovai lojalūs mero valdymui ir liankiasi jo daromos pertvarkomis. Varguoliams geriau mažiau žinoti, tai nors širdies neskaudės. Tokių, kaip A. Žalys nebebus. Pagarba ir geri prisiminimai baigsis išėjus jo kartos žmonėms anapilin. Tokiems grynuoliams reikia mieste paminklus statyti!!!!!!!
Neturime mieste šeimininkų, kurie mylėtų miestą, kaip mylėjo Klaipėdą Alfonsas Žalys. Jis statė ir kūrė viską dėl miestiečių. O šie – tik griauna ir „apvoginėja”
Pagarba tiems, kurie išaiškina, viešina ir nuteisia tokius….. „negerus žmones”
Lauksim tęsinio…
Ar atsakingos už paveldosaugą atsakingos institucijos nesiruošia imtis priemonių dėl šitiek metų netvarkomo kultūros paveldo objekto?
Ar už šį pastatą skaičiuojamas padidintas (3 proc.) nekilnojamojo turto mokestis, kaip tai numatyta tais atvejais, kai statinys apleistas?
O gal nėra kam tą apleistumą konstatuoti, kai paveldosaugos skyrius yra toje pačioje savivaldybės administracijoje, kaip ir Šakalienės vadovaujamas miesto tvarkymo skyrius?
Po tokių viražų nedelsiant reikia šią šeimą pašalinti visiems laikams nuo valdiško darbo!!!!!
Mane į kalėjimą už tai pasodintų, o tie kūr….vos net darbo valdiško nepraranda!
Meras neturi kiaušų tokiems sprendimams, atėjo atsėdėti kadenciją, pasiimti savo dalį ir į pensiją su savo Džiaziene.
Užtat Grubliauskui ji pati geriausia, dirba kaip niekur nieko. Apgailėtina viskas kas vyksta Klaipėdoj. Visiška savivalė
Ar ne dėl to, kad žino, su kuo reikia dalintis miesto tvarkymui skirtais pinigais?