P0

Svarbu, Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas

Klaipėdą valdė masonai? (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-06-06


Protestai, aršios rinkiminės plakatų kampanijos su provokacijomis, kaltinimai korupcija ir miesto užvaldymu – tokie debesys būdavo aptraukę politinę padangę 1923-1939 m. pavasariais Klaipėdos krašte.

Su šiais ir kitais jau gana tolima istorija tapusiais faktais savo skaitytojus rašinių cikle „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas” toliau supažindina „Atvira Klaipėda”.

Protestas prieš naują burmistrą

1931-aisiais „Lietuvos aidas” pranešė, kad baigiantis gegužei „Viktorijos” viešbučio salėje įvyko „didelis Klaipėdos miesto lietuvių protesto susirinkimas prieš naujai išrinktą vyriausią Klaipėdos miesto burmistrą dr. Brindlingerį”.

Burmistras Wilhelm Brindlinger sako kalbą 1931-ųjų rugpjūtį. Narodowe Archiwum Cyfroew nuotr.

„Susirinkimas priėmė protesto rezoliuciją, kurioj nurodoma, kad miesto seimelis, išrinkdamas dr. Brindlingeri vyriausiu Klaipėdos burmistru, sulaužė Klaipėdos konvencijos 27 §, nes dr. Brindlingeris nemoka lietuvių kalbos. Susirinkimas šią rezoliuciją pasiuntė Krašto direktorijai ir prašė daryti atitinkamų žygių”, – rašė „Lietuvos aidas”.

Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad autonominiame Klaipėdos krašte savivaldą ir savivaldybių veiklą reglamentavę Lietuvos įstatymai negaliojo. Miesto valdymo srityje toliau remtasi principais, kadaise įvestais Prūsijos teise.

„Tai pasakytina ir apie valdžių atskyrimo principą, taikomą komunalinei savivaldai. Iš karjeros valdininkų sudarytas magistratas su jam pavaldžiu tarnautojų korpusu toliau atliko vykdomosios valdžios funkcijas — tiek pavestąsias jam aukštesnės valdžios (policija, civilinė metrikacija ir kt.), tiek ir numatytąsias miesto delegatų susirinkimo. Magistratą sudarė vyriausiasis burmistras, burmistras, du apmokami ir aštuoni neapmokami tarėjai. Delegatų susirinkimas (Stadtverordnetenversammlung, lietuviai jį vadino miesto seimeliu) liko vietos įstatymus leidžiančia ir magistratą renkančia valdžia”, – rašo V. Safronovas.

Pasak jo, iš Rytų Prūsijos, Įsruties apskrities kilęs vyriausiasis burmistras Wilhlemas Bridlingeris (1890-1967) posto porai metų buvo netekęs tik 1934 metais, kai Lietuvos valdžia kurį laiką buvo nusprendusi nebesiskaityti su autonomija ir liepos 11 d. centrinei valdžiai lojali Martyno Reizgio (1886—1942) direktorija jį atleido, o miesto vyriausiuoju burmistru paskyrė Erdmoną Simonaitį. Tačiau tada vietos politinės jėgos tai įvertino kaip Kauno savivalę ir magistratas centrinės valdžios statytiniams nemokėjo algos, o 1936 m., kai politinė padėtis pasikeitė, W. Brindlingeris grįžo į postą.

Anot V. Safronovo, valdininko karjerą W. Bridlingeris pradėjo kaip Įsruties apygardos teismo tarnautojas, vėliau dirbo advokatu ir notaru Šilutėje. Klaipėdoje jis priklausė Volskpartei. Nuo 1936-ųjų miestui jis vadovavo iki 1944 metų, bet po krašto prijungimo iš esmės tai darė tik formaliai, nes prie Reicho faktinė valdžia buvo perėjusi kreisleiteriui į rankas. Po karo W. Bridlingeris gyveno Miunchene.

Rinkiminė kampanija – su provokacijomis

1932-ųjų balandžio pabaigoje „Lietuvos aidas” skelbė, kad prasidėjo arši rinkiminė plakatų kampanija.

„Ypač gausingai paskleista įvairių lietuviškų plakatų. Lietuviški plakatai su karikatūromis prieš daugumos partijų vadus nešiojami Klaipėdos gatvėmis. Vokietininkai yra suorganizavę specialius būrius, kurie turi lietuviškus plakatus plėšyti. Dėl to lietuviai provincijoj prie namų plakatus iškabina tik dienai ant specialių lentų ir nakčiai juos vėl nuima. Įdomu pastebėti, kad Volkspartei yra išleidus rinkimų agitacijai hitleriškus plakatus”, – rašė laikraštis.

Netrukus jis informavo, kad vien rinkiminių plakatų plėšymu arši politinė kovo neapsiribojo.

Ištepliotos „Memeler Dampfboot” vitrinos ir plakatais apklijuoti Prūsijos veikėjų biustai, stovėję prie nuverstojo Borusijos paminklo postamento ties rotuše. „Memeler Dampfboot” nuotr.

„Vitrinų ištepliojimo byloj tardymas iki šiol nustatė, kad prie provokacijos yra prisidėję vietos komunistai, kurie buv. seimely bendradarbiavo su daugumos partijomis. Vienas liudininkas parodė, kad komunistai vadai jam siūlę 300 litų už vitrinų ištepimą. Pažymėtina, kad daugely vietų rasta užteptų lietuviškų plakatų. Be to, užteptos daugumos partijoms priešingos nuosaikiųjų grupės Verbarnd der Landiwrte rinkimų biuro vitrinos. Vokietininkų organas „Memeler Dampfboot”, spekuliuodamas provokacija, šiąnakt savo išdegutuotą redakcijos būstą laikė iliuminuotą. „Dampfbootas“’ kaltę už vitrinų ištepimą, kaip ir reikėjo laukti, demagogišku būdu verčia „didlietuviškoms propagandistų bandoms“. Jo žiniomis, 5 tokie propagandistai krašto policijos pažinti ir suimti. Tai gryniausias vokietininku organų prasimanymas. Policija tikrai buvo sulaikiusi kelis lietuviškų plakatų nešiotojus, bet dėl netikro įtarimo jie buvo tuoj paleisti. „Lietuvos Keleivis“ išsišokėlių darbus ir jų tamsius tikslus griežtai pasmerkia, pažymėdamas, kad dar nežinoma, kas tą darbą yra padaręs, bet jis yra visai svetimas lietuvių kovos būdui. Įvykius taip pat smerkia „Memeler Allgetneine Zeitung“, prisimindama tokius pat provokatoriškus metodus per buv. seimelio rinkimus. Tuo metu kai kurie žymūs vietos piliečiai patys savo namus tepė”, – dėstė „Lietuvos aidas”.

Nacistinių pažiūrų direktorijos pirmininkas

Visas minėtąsias rinkimines aistras vainikavo tokie pat rezultatai kaip ir visą tarpukarį – krašto seimelio mandatų daugumą (24 iš 29) iškovojo vokiečių politinės partijos. Po šių rinkimų jau turėjo pasitraukti ilgiausiai gubernatoriaus pareigas – beveik penkerius metus – ėjęs kietosios linijos šalininkas Antanas Merkys. Pasak istorikės Petronėlės Žostautaitės, to reikalavo ne tik Vokietijos valdžia ir spauda, bet ir pritarė valstybės, Klaipėdos krašto konvencijos signatarės.

„Lietuvos aidas” gegužės 19-ąją pranešė, kad iki tol Lietuvos generaliniu konsulu Londone buvęs Vytautas Gylys paskirtas Klaipėdos krašto gubernatoriumi.

„Aušros“ laikraščio 50 metų ir dr. Vydūno 65 metų sukakčių paminėjimas Klaipėdos muzikos mokyklos salėje 1933 m. kovo 22 d. Gubernatorius Vytautas Gylys sėdi prie stalo su popieriais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasak P. Žostautaitės, tai buvo plačių demokratinių pažiūrų, aukštas, gražaus stoto nepriekaištingų manierų žmogus ir iš pradžių jo santykiai su vokiečiais buvo geri, gubernatorius visus klausimus norėjo spręsti taikiai.

Birželio 6 d. „Lietuvos aidas” informavo, kad naujasis gubernatorius Klaipėdos direktorijos pirmininku paskyrė „Klaipėdos rūmų sindiką dr. Ottomarą Šreiberį”. Pasak P. Žostautaitės, tai buvo pirmasis direktorijos pirmininkas pagal kilmę ne klaipėdietis, į Klaipėdą atvykęs prancūzmečiu, nemokėjo jis ir lietuvių kalbos, o vėliau dar paaiškėjo, kad ir neteisėtai buvo įgijęs Klaipėdos krašto gyventojo pasą. Taip, anot istorikės, buvo nusižengta dviem Klaipėdos krašto konvencijos straipsniams, pagal kuriuos direktorijos pirmininkas turėjo būti vietinis ir mokėti abi krašto kalbas.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje Albertas Juška rašo, kad 1889 m. Marienburge gimęs Ottomar Schreiber (nuotr.) po I pasaulinio karo dirbo pramonės įmonių valdininku Dancige, 1922 m. atvykęs į Klaipėdą įsteigė tabako gaminių sindikatą, tapo Pramonės ir prekybos rūmų valdybos nariu. 1925–1933 metais priklausė Klaipėdos masonų ložei Mempfis.

„Buvo revanšistinės vokiškos politikos Klaipėdos krašte ideologas ir vykdytojas. <…> Rėmė Klaipėdos krašto nacistinių partijų (Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga ir Socialistinė tautos sąjunga) veiklą, skatino įstaigų valdininkus nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Krašto gubernatoriui J. Navakui pareikalavus iš pareigų atleisti autonominių įstaigų tarnautojus, aktyviausius T. Sasso ir E. Neumanno vadovaujamų nacių partijų narius, O. Schreiberis tam pasipriešino. Jo vadovaujama Direktorija skatino mokytojus nevykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymų, todėl gubernatoriaus potvarkiu buvo paleista, O. Schreiberiui paskirta policijos priežiūra”, – rašo A. Juška.

Pasak P. Žostautaitės, 1934 m. direktorija Gropiškiuose, netoli Priekulės, atidarė darbo stovyklą tariamai bedarbiams užimti, tačiau paaiškėjo, kad ji buvo sutvarkyta Vokietijos darbo stovyklų pavyzdžiu – auklėti jaunuolius nacionalsocialistinės ideologijos dvasia ir jo steigimo iniciatorė buvo Ernsto Noimano partija, o direktorija tik vykdė jos nutarimą.

„Klaipėdos krašte vaikai auklėjami hitlerininkais”, – skelbė 1934-ųjų birželio „Lietuvos aido” antraštė.

Straipsnyje buvo informuojama apie per kratas Klaipėdos krašto mokyklose mokinių rastus „paišybos darbus”.

„Visi paišiniai vaizduoja ar Vokietijos Reicho monarchistinę vėliavą, ar vėliavą su svastika. Kai kuriuose piešinėliuose rasti užrašai ,,Mit dem Gruss Heil, Hiitler” ir pan.”, – rašė laikraštis.

Kitą dieną jis jau skelbė duomenis, gautus iš Valstybės saugumo policijos Klaipėdos apygardos viršininko Jono Kazlausko. Pastarasis informavo, kad kratos vykdytos didesniuose aukštesniųjų, viduriniųjų ir liaudies mokyklų knygynuose mieste bei apskrityje. Jų metu rasta apie 550 priešvalstybinio turinio vadovėlių, 170 įvairių žemėlapių, 112 įvairių paveikslų, apie 700 draudžiamų platinti atvirukų ir 50 paišybos sąsiuvinių.

Juozas Kazlauskas 1933–1938 m. buvo Valstybės saugumo departamento Valstybės saugumo policijos Klaipėdos apygardos viršininku. Pareigūnas nuotraukoje su šeima. Jūros Kazlauskaitės-Goštautienės nuotr.

„Kai kuriose liaudies mokyklose buvo tebelaikomi seni žemėlapiai, kuriuose Klaipėdos kraštas tebebuvo Vokietijos teritorija, o Did. Lietuva Klaipėdos krašto pasieniu, pažymėta „Russland”. Tokie žemėlapiai viešai kabojo ant sienų mokyklų butuose. Keliose mokyklose rasti paišybos sąsiuviniai, kuriuose nupiešti hackenkreuzo ženklai ir įvairūs priešvalstybiniai šūkiai. Mokytojai tokį darbą ne tik nedraudė, bet dar yrą peržiūrėję ir pastatę laipsnius. Kai kur, matyti, mokiniams davę patys mokytojai nupiešti laivą su hackenkreuco ženklais ir užrašu „Mit Gruss Heil, Hitler“ (Su pasveikinimu „Heil Hitler“). <…> Kai kuriose mokyklose, ypač viduriniosiose ir aukštesniosiose, tebekabo Vokietijos monarchų paveikslai. Mokyklose tebelaikomi ir kai kur vartojami dainų rinkiniai, skirti vokiečių monarchams garbinti”, – rašė „Lietuvos aidas”.

Jis paminėjo ir aplinkybę, kad Luizės vokiečių gimnazijos archyve rastas krašto direktorijos pirmininko dr. Schreiberio sūnaus paišybos sąsiuvinis taip pat su įvairiais priešvalstybiniais šūkiais ir hackenkreuzo ženklais, ten pat Rasputino paveikslas su netikrais, svastikos ženklais.

Pasak P. Žostautaitės, birželio pabaigoje Kaune buvo surengta speciali paroda, kurioje buvo galima išvysti visą šią mokomąją medžiagą. Į ją buvo pakviestas Anglijos atstovas Tomas Prestonas, kuris esą pripažino, jog įspūdis buvo toks, kad eksponatai būtų paimti iš hitlterinės Vokietijos mokyklų.

1934 m. birželį „Lietuvos aidas” informavo, kad Šiaulių apygardos tardytojo nutarimu buvo suimtas Nidos pradžios mokyklos mokytojas Horst Lakischus, priklausęs CSA partijai ir turėjęs „priešvalstybinio turinio knygų”.

Tuo metu apie O. Schreiber nusiteikimą centrinės valdžiks organų atžviliu liudija ir „Lietuvos aido” aprašyta aplinkybė, kad jis nebevelijo mokėti baudas, bet neiti liudyti neumanininkų ir zasininkų byloje pas tardytoją Nezabitauskį. Sprendimą skirti jam 200 litų baudą direktorijos pirmininkas buvo apskundęs apeliaciniems rūmams ir vyriausiam tribunolui, bet tardytojo nutarimas buvo pripažintas teisėtu.

„Todėl Dr. Schreiberiui baudą teko sumokėti,  šiomis dienomis Dr. Schreiberis tardytojo buvo kviečiamas antrą kartą. Tačiau, laikydamasis savo seno nusistatymo, būtent, kad tardytojas turi ateiti pas jį, Dr. Schreiberis ir šį kartą pas tardytoją nėjo. Už teisėto reikalavimo nepaklausymą Dr. Schreiberis antrą kartą nubaustas 200 lt”, – 1934 m. birželio viduryje rašė laikraštis.

O. Schreiber iš pareigų 1934 m. birželio pabaigoje atšaukė jau kitas gubernatorius Jonas Navakas, pasižymėjęs kova su vietiniais naciais.

Anot A. Juškos, 1939 m. O. Schreiber buvo pašalintas iš nacių smogikų būrių (SA), nes priklausė masonų ložei. 1945 m. jis pradžioje pasitraukė į Vokietiją. 1950–1953 m. buvo Vokietijos Federacinės Respublikos Tremtinių reikalų ministerijos sekretorius (ministro pavaduotojas), vadovavo Rytų Prūsijos pabėgėlių judėjimui už teisę grįžti į gimtinę, reikalavo atkurti Vokietiją 1939 m. sienomis, leido laikraštį „Lemties riba” (Die Schicksalslinie), kuriame rašė apie Vidurio Rytų Europos problemas. Mirė jis 1955 m. Miunchene.

Beje, Klaipėdos Luizės gimnazijoje ir po O. Schreiber direktoriavimo sėkmingai tęsėsi ugdymas nacistine dvasia. 1935-ųjų birželio „Lietuvos aido” antrašė skelbė: „Slapta priešvalstybinio darbo grupė Klaipėdos Luizės gimnazijoje”.

Klaipėdos Luizės gimnazija. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Valstybės saugumo organams pavyko susekti Klaipėdos mieste slaptą Luizės gimnazijos mokinių grupę, kuri buvo pasiryžusi Sekminių šventėms išplatinti nukreiptų prieš lietuvius ir Lietuvos valstybę atsišaukimų. Tam darbui vadovavo keletas aukštesnių klasių mokinių. Dalį atsišaukimų jau buvo išvežę į provinciją išplatinti. Vienas abiturientas, Gosze, sučiuptas tuos atsišaukimus beplatinant Sekminių šeštadienio rytą Priekulės apylinkėje. Pas slaptosios grupės vadą Grumblj rastas rotatorius, kuriuo buvo spausdinami atsišaukimai. Be to, pas jį rasta kelios dešimtys paruoštų atsišaukimų. Kiti atsišaukimai dar turėjo būti atspausdinti ir išplatinti mieste. Atsišaukimo turiniu kiršinami vietos gyventojai prieš Lietuvos valstybę ir raginami grįžti atgal prie Vokietijos. Tie gyventojai, kurie laikosi lojaliai, atsišaukimų autorių supratimu, laikomi išdavikais. Grumblio bute rasta dar įvairios kitos nelegalios medžiagos, kurios turinys nukreiptas prieš Lietuvos valstybę. Pažymėtina, kad jis dirbo savo tėvo, teismo valdininko, bute nė kiek nesivaržydamas. Atsišaukimams platinti buvo įtraukti ir geležinkeliečio Jagučio nepilnamečiai vaikai. Vieną tų atsišaukimų pundą nugabeno jo sūnus, Klaipėdos miesto viduriniosios mokyklos mokinys, Jagutis į Priekulės apylinkę. Beveik visi šios grupės nariai priklauso vokiečių jaunimo Jugendring organizacijai. Jie ten turėjo vadovaujamas vietas. Ši organizacija ir dabar dar palaiko glaudžius ryklus su Vokietijos jaunimu. Ji remia Vokietijos jaunimo ekskursijas, kurios iki šiol gausiai lankėsi Klaipėdos krašte. Susekti slaptų atsišaukimų autoriai ir platintojai saugumo policijos kvočiami prisipažino. Verta pažymėti, kad kaltinamasis Grumblys, tų atsišaukimų autorius, pareiškė, kad tokiems atsišaukimams parašyti idėją gavęs gimnazijoje. Esą ten mokytojai dažnai paaiškinę, jog Did. Lietuvos gyventojai, jo supratimu, žemaičiai, nėra tie patys lietuviai, kaip Klaipėdos krašte, nes jie yra slavų, mongolų ir kitų tautų ir rasių mišinys. Tuo tarpu kai Klaipėdos krašto gyventojai yra, girdi, gryno arijų kraujo. Tatai jam ir atėję į galvą šį mokytojų teigimą pavartoti jo redaguotam atsišaukimui. Ar iš tikrųjų Luizės gimnazijos mokytojai teigė savo mokiniams, tikrų duomenų nėra”, – rašė „Lietuvos aidas”.

Minėtiesji Grumblys ir Gosze buvo suimti ir laikomi Bajorų kalėjime.

Rinkimuose – ir masonų korta

Nepaisant demontruoto palankumo O. Schreiberiui nuo vietos nacių buvo kliuvę dar 1933-iasiais. „Lietuvos aidas” rašė, kad gegužės 18 d. vykusio Klaipėdos krašto seimelio posėdžio metu direktorijos pirmininkas „pateikė platų paaiškinimą dėl pastoriaus von Saasso ir barono von der Ropp partijos priekaištų Klaipėdos masonų ložei”.

1776 m. vasario 23 d. Klaipėdoje pradėjo veikti pirmoji visoje Lietuvoje masonų ložė „Memfis“ (Memphis). Jos steigėjas ir pirmasis ložės Sosto meistras buvo pirklys ir pramonininkas Johanas Simpsonas. Specialiai ložės susirinkimams buvo pastatytas namas Liepų g. 20 (buv. Aleksandro Strasse 8), kurioje vietoje dabar stovi sovietinis daugiabutis. wiki-de.genealogy.net nuotr. 

„Ši partija išleido miesto seimelio rinkimams agitacinį lapelį, kuriame plačiai minimas buvęs miesto įmonių direktorius ir masonų ložos bei miesto banko priežiūros tarybos narys Vilke. Čia išvardijami ir jo nusikaltimai. Esą šis pilietis turėjęs pats save įskųsti, nes jo ložos broliai ir miesto įmonių priežiūros taryba to padaryti negalėjo. Tie sluoksniai yra kartu atsakingi už esamą tokią padėtį. Korupcija ir liaudies apgavimas Vilkės prisipažinimu nepašalinti. Tame pačiame lapelyje smarkiai puolami ir Volkspartei sluoksniai. Dr. Šreiberis savo kalboje sako, kad kiekvienas iš to lapelio galįs daryti išvadą, jog Šreiberis šiokiu ar tokiu būdu su korupcija surištas, nes ten kaltinami masonų ložos nariai, prie kurios ir jis priklauso. Nuo 1927 metų jis esąs Klaipėdos masonu ložos „Memphis” pirmininkas. Ši loža įsteigta 1786 metais. Dr. Šreiberis čia pat skaitė iš storos masonerijos knygos, kad kas iš masonų brolių nusikalto savo tarnybos pareigoms arba kas kitam padėjo įvykti nusikaltimą, tas jau ložai nepriklauso. Taip esą ir su Vilke. Tame lapelyje lyg įtariamas korupcija ir Šreiberis. Mieste iš lūpų į lūpas skleidžiami gandai ir įtarimai apie jį ir kitus. <…> Baigdamas savo kalbą Šreiberis kreipėsi į visuomenę prašydamas, kad ji, išgirdusi kokius įtarimus ar kalbas, praneštą kur reikia, kad būtų galima neteisybės skleidėjus suvaldyti”, – rašė laikraštis.

Klaipėdos masonų ložės sodas, buvęs dabartinio lopšelio darželio „Boružėlė” vietoje. wiki-de.genealogy.net nuotr.

Deputatas James Gubba po šios direktorijos pirmininko kalbos dar mestelėjo, kad elektrinės direktorius Richard Wilke uždirbo po 7 500 litų per mėnesį (ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, tarpukario litas gali būti vertas 5,3 dabartinio euro – M. V.), bet vis tiek norįs pasipelnyti dar slėpdamas nuo mokesčių savo turtą.

Po keleto dienų „Lietuvos aidas” informavo, kad nesąžiningo elektrinės direktoriaus korta gerai ėjo Klaipėdos miesto seimelio rinkimų kampanijoje.

„Ypač smarkiai susirėmė Volkspartija su pastoriaus Sass sąrašu. Nors tų dviejų partijų vakar atvirų susirinkimų ir nebuvo, tačiau naminė agitacija ir Sass išleisti lapeliai savo griežtumu pranešė visus pirmykščius. Bendrai, visos Volkspartijai opozicinės grupės plačiai panaudojo Klaipėdos įmonių buvusio direktoriaus Wilkės nusikaltimus, o Sass dar iškėlė aikštėn ir masonų ložą. Šeštadienį „Memeler Dampfboot“ didelėmis raidėmis paskelbė Volkspartijos atsišaukimą, kuriame sakoma: „Piliečiai, atlikite savo pareigą, nerinkite 7 sąrašo“. Vakar Sass grupė išleido į miestą dekoruotą automobilį ant kurio didelėmis raidėmis buvo parašyta: „Klaipėda, pabusk, šalin vagys, rinkite 7 sąrašą!“ <…> Viename išleistame Sass lapely sakoma, kad masonų ložoje buvo apsvarstomi visi net ir ūkio planai. Visam vokiškam veikimui planus nustatydavusi masonų loža. Jei kuriam nors piliečiui masonų ložos nustatyta, taktika ir partijų vykdoma nepatikdavo, tai toks pilietis epą buvęs laikomas krašto kultūros priešu. Jei dabar po tarp tikro spaudimo loža paleista, tai dar nesą panaikinta tokia padėtis”, – rašė laikraštis.

„Memeler Dampfboot” skelbimas

Statymas ant masonų ir vagių kortos pastačiusiai evangelikų liuteronų kunigo, barono Theodor von Sass įkurtai Krikščionių socialistų sąjungai tikrai pavyko – per rinkimus ji gavo daugiausiai balsų ir užsitikrino 18 iš 40 miesto seimelio vietų. Tačiau taip buvo pirmasis ir vienintelis jos pasirodymas miesto rinkimuose.

Praėjus šiek tiek daugiau nei savaitei po šių rinkimų baronas Klaipėdoje įsteigė Klaipėdos krašto krikščionių socialistų darbininkų sąjungą (Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets) ir jai vadovavo, o nacių judėjimas apėmė visą kraštą.

„Dėl šio judėjimo Klaipėdos karašte vado posto T. von Sassas varžėsi su NSDAP (ir paties fiurerio A. Hitlerio) iškeltu nauju vadu E. Neumannu, kuris įkūrė nacių kitą partiją – Klaipėdos krašto socialistinę tautos sąjungą (Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets). Už nepaklusnumą T. von Sassas neteko NSDAP paramos, buvo atleistas iš kunigo pareigų”, – rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

1934-ųjų vasarį T. von Sass buvo suimtas saugumo ir 1935-ųjų kovą Kariuomenės teisme Kaune, per Klaipėdos krašto nacistinių partijų ir karinių formuočių vadų teismą (Neumanno‑Sasso byla) už ginkluoto sukilimo bei teroro aktų krašte organizavimą, siekiant atplėšti jį nuo Lietuvos valstybės, buvo nuteistas 8 metus kalėti konfiskuojant turtą. Baronas kalintas Bajorų kalėjime prie Kretingalės. Nacių Vokietijai reikalaujant 1937 m. gegužę jis ir dar 35 žmonės prezidentui Antanui Smetonai suteikus malonę, buvo paleistas į laisvę. 1944-aisias jis pasitraukė į Vokietiją, mirė 1958 m. Wismare.


    2021-06-06

    Vienas komentaras apie “Klaipėdą valdė masonai?”

    1. AvatarGenius (IP: 188.69.197.85)

      Masonai ir šiandien egzistuoja.Masonų ložė Klaipėdoje, dabar vadinasi Menfis prie obelisko.
      Ypač garbingi žmonės jai priklauso.Tai karališka organizacija.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt