P0

Svarbu, Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas

Už kiekvieną verslo automobilį – mokestis keliams išlaikyti (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-07-10


Tarpukario vasaromis Klaipėdos krašte netrūkdavo įvairiausių susisiekimo srities naujienų. Joms ir yra skirta ši ciklo „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas” dalis.

Reglamentavo tarpukario „CityBee”

1930-ųjų birželį „Lietuvos aidas” pranešė, kad Klaipėdoje visiems automobiliams, naudojamiems išnuomojamam pasivažinėjimui, nuo rugsėjo bus „įvedami taksomotorai ir numatytos kelios automobiliams stovėti vietos”.

„Lig šiol Klaipėdos išnuomojamieji automobiliai tvirtai nustatytos kainos neturėjo. Be to, automobilį užsisakyti tebuvo galima tik telefonu. Įvedus taksomotorus, kaina bus pastovi”, – pranešė laikraštis.

Dideli tramvajaus nuostoliai

Pastovią kainą tuo metu Klaipėdoje turėjo tramvajus, tačiau ji akivaizdžiai neatitiko realybės, nes 1933-iaisiais „Lietuvos aidui” teko konstatuoti, jog „miesto elektros tramvajus duoda didelį deficitą”.

Tramvajus Melnragėje. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Laikraštis informavo, kad tramvajaus linija buvo apie 9,1 km ilgio, iš kurių miestui teko 6,6, o likę 2,5 – „susisiekimui su Krantine”. Ja kursavo 6 keleiviniai tramvajai ir du „elektros motorai” prekėms vežioti.

Tramvajaus neštą nuostolį laikraštis iliustravo konkrečiais skaičiais. 1932 m. tramvajaus susisiekimui palaikyti išleista 369 279 litų, o iš keleivių gauti 326 502 litai (48 777 litų nuostolis). Pelno, anot jo, neturėta jau penkmetį. 1928 m. nuostolis siekė 63 000 litų, 1929 m. – 23 000 litų, 1930 m. – 51 000 litų, 1931 m. – net 101 000 litų.

„Tokiu būdu per paskutinius penkeris metus elektros tramvajus yra davęs iš viso apie 281 000 litų deficito. Šiuo tarpu dar nebuvo daroma jokio didesnio remonto, nors kai kurias linijas jau būtinai reikėtų taisyti”, – rašė laikraštis.

Visgi 1904 m. pradėjusio kursuoti tramvajaus infrastruktūra remonto nebesulaukė.

„Esą pašto valdyba reikalaujanti panaikinti radio kliudymus, kurių nesą galima kitaip pašalinti, kaip sustabdžius tramvajaus susisiekimą. Pašto valdyba jau seniai tariasi radio kliudymus pašalinti. Pagaliau duotas paskutinis terminas iki 1934 metų sausio 15 d. Kliudymams pašalinti elektros tramvajaus bendrovė turėtų dėti naujus bėgius, tačiau tas darbas kaštuotų kelias dešimtis tūkstančių litų. Turint galvoje, kad apskritai Klaipėdos tramvajaus vagonai ir visi kiti įrengimai jau pasenę, netrukus būtų reikėję daryti dideles remonto išlaidas. Tuo tarpu elektros tramvajus kasmet davė bendrovei nemažų nuostolių. Todėl jau ir seniau buvo siūloma jį likviduoti. Susisiekimas mieste bus palaikomas autobusais”, – apie tramvajaus galo priežastis 1934 m. sausį rašė „Lietuvos aidas”.

1936 m. liepą spauda pranešė, kad mieste baigiami išmontuoti prieš porą metų nustojusio kursuoti tramvajaus bėgiai. O tų metų spalį remontuojant didžiąją Smeltės gatvę buvo išimami ir tramvajaus bėgiai, kurie iki tol laužė įstrigusių vežimų ratus.

Autobusai – ne konkurso būdu

1934-ųjų pavasarį „Lietuvos aidas” informavo, kad „Klaipėdos miesto susisiekimui vietoje tramvajaus bus įvesti autobusai”.

AdM archyvo (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka) nuotr.

„Užsieniuose nupirkta 12-kos autobusų apatinės dalys už 124 000 litų, o viršutinės dalys bus daromos Klaipėdoje. Vieno autobuso viršutines dalis įrengti atseis apie 17 000 litų. Visi autobusai bendrai atseis apie 325 000 litų. Jie pradės važinėti gegužės mėn.”, – informavo laikraštis.

Po poros savaičių jis jau rašė, kad Vokietijoje dėl šių autobusų miesto valdžios sudarytas sandoris sukėlė klausimų Lietuvių frakcijai.

„Lietuvių frakcijos atstovas Plonaitis paklausė, kodėl jie pirkti ne iš anksto paskelbtų varžytynių būdu. Tačiau seimelio pirmininkas visai neleido atsakyti į šį paklausimų. Dr. Trukanas griežtai protestavo, kad neatsakoma į paklausimus tik todėl, jog pirmininkas nesupranta lietuviškai”, – rašė „Lietuvos aidas”.

Kombinuotas susisiekimas

Į autobusus tarpukariu investavo ir Lietuvos paštas.

„Paštų valdyba jau perėmė Klaipėdos krašte keliuose ruožuose susisiekimą autobusais ir mano dar jų perimti ten, kur paštui tenka privačiais autobusais vežioti paštas. Šio viso susisiekimo autobusais priežiūra pavesta Klaipėdos pašto viršininkui inž. Aukštuoliui. <…> Jau dabar paštų valdyba palaiko autobusais susisiekimą tarp Klaipėdos ir Palangos. Tai svarbiausias ruožas, sako inž. Aukštuolis. Juo paleista keli visai nauji, moderniški ir labai patogūs autobusai. Autobusų tvarkaraštis pritaikintas prie traukinių, o taip pat garlaiviu judėjimo, kurie plaukioja Kuršių marėse ir palaiko ryšį su mūsų vasarvietėmis Neringoje. Iš Palangos tiesiai galima važiuoti į garlaivį „Kuršių Marės“, kuris iš Klaipėdos išeina 8 val. ryto. Norinti į jį patekti iš Palangos reikia išvažiuoti 6.50 val. ryto. Autobusai privažiuoja prieplaukoje tiesiog prie laivo”, – 1935 m. birželio pabaigoje informavo „Lietuvos aidas”.

Pasak jo, paštų valdyba dar buvo perėmusi ir susisiekimą tarp Šilutės ir Naumiesčio, Šilutės, Žemaitkiemio ir Kintų, Šilutės ir Rusnės.

„Čia ypatingai turėta daug sunkumų su pašto išvežiojimu. Tekdavo paštas vežti arkliais ir tai ilgai užtrukdavo ir būdavo sutinkama daug sunkumų. Dabar tais autobusais vežamas ne tik paštas, bet ir keleiviai. Ūkininkai naujuoju susisiekimu labai patenkinti. Svarbiausiai tai pasisekė įvesti automobilio susisiekimą Neringoje. Ten žiemos metu paštas vežtas taip pat arkliais. Nidą paštas iš Klaipėdos pasiekdavo tik į trečią dieną. Šiandien ten važinėja patogus, lengvas keturvietis automobilis. Jis ne tik skubiai pristato paštą į Juodkrantę, Pervelką, Preilą ir Nidą, bet per mūsų gražiąją Neringą vežioja ir keleivius ir dar pigiau negu laivai. Paštas iš Klaipėdos Nidą pasiekia jau beveik per valandą. Laiškai vežami ten ir atgal du kartus. Vasaros sezono metu paštą dar veždavo laivai, bet iš jų geriausieji iki Nidos užtrukdavo apie tris valandas”, – rašė dienraštis.

Pasak „Lietuvos aido”, pašto valdyba nuomojo savo autobusus ir ekskursijoms.

Jis taip informavo ir apie tai, kad iš Pagėgių į Klaipėdą autobusais keleivius vežusiai vienai Rytprūsių bendrovė nutraukus tokią veiklą atsiradusią nišą užpildė geležinkelių valdyba, paleidusi daugiau traukinių ir automotrisų.

Trūko jungties į uostą

1933 m. liepą „Lietuvos aidas” konstatavo, kad „Klaipėdos miesto tėvai ligšiol per mažai tesirūpinę miesto tvarkymu”.

„Pavyzdžiui, ligšiol dar nepravesta tiesaus kelio per miestą iš geležinkelio stoties į uostą, nors tas kelias esą labai lengva pravesti, kiek praplėtęs iš klebonijos sodo pro katalikų bažnyčią einantį, iš Palangos gatvės į Ferdinando aikštę dabartinį taką (turima omenyje dabartinę S. Daukanto gatvę – M. V.)”, – rašė dienraštis.

S. Daukanto gatvė sovietmečiu atsirado šalia buvusios katalikų bažnyčios – ten, kur tokia jungtis matyta ir tarpukariu. Bildarchiv Marburg nuotr.

„Lietuvos aidas” taip pat akcentavo, kad „būtinai reikią išmeksfaltuoti svarbiausiąją miesto gatvę – nuo gelež. stoties pro Kanto (dabar – Lietuvininkų) aikštę Liepojos (dabar – Herkaus Manto) gatvę, kad nebebūtų, tiek dulkių kaip dabar, o sunkvežimių- judėjimą reikia nukreipti kitomis gatvėmis”.

„Lėšų stoka miesto savivaldybė čia negalinti teisintis, jeigu išgalėjo išleisti pusę milijono litų, kad ir miesto ligoninei (dabar – Klaipėdos vaikų ligoninė) padidinti, kai jau naujai pastatyta didžiulė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninė”, – rašė laikraštis.

Pagerbė žuvusius Atlanto nugalėtojus

1934 m. liepos 3 d. „Lietuvos aidas” pranešė, kad „geležinkeliu ruožo viršininkas nutarė buv. Vienerpromenade gatvę pavadinti Dariaus ir Girėno vardu”.

„Ta gatvė yra geležinkelių teritorijoje”, – rašė laikraštis.

Visgi pateikdamas šią informaciją jis apsiriko – valdžios nutarimus skelbusios „Klaipėdos krašto valdžios žinios” buvo informavusios, kad Miesto policijos valdybos sprendimu per Atlantą perskridusių ir Vokietijoje žuvusių lakūnų vardas buvo suteiktas ties Juliaus Ludwigo Wienerio promenada (dabar – Kretingos ir Šaulių gatvės) prasidėjusiai Geležinkelių valdybai priklausiusiai gatvei, kuri ir dabar turi tokį pavadinimą.

Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Praeitis kaip konflikto šaltinis. Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje” rašo, kad toks sprendimas buvo vienas iš trijų, priimtų 1934-aisiais, kai Lietuva taip įsikišo į autonominę Klaipėdos krašto kompetenciją. Tais metais dar buvo pervadintos Liepų ir Pailgintoji Liepų gatvės, suteikiant joms Prezidento Smetonos alėjos pavadinimą, o Moltkės gatvė tapo Montės gatve.

Anot „Lietuvos aido”, Dariaus ir Girėno gatvė buvo iškilmingai atidaryta liepos 5-osios vakare.

„Iškilmėse dalyvavo Klaipėdos įgulos viršininkas, pulk. Lanskoronskis, gubernatūros patarėjas, dr. Sakalauskas, komendantas, pulk. Liormanas, direktorijos narys Jonušaitis, lietuvišku organizacijų vykdomojo komiteto pirmininkas Simonaitis, Klaipėdos miesto burmistras Schulz, Klaipėdos apskrities viršininkas Tolišius, Dariaus ir Girėno vardo šaulių būtys, geležinkeliečiai ir pilna stoties aikštė Klaipėdos gyventojų. Klaipėdos geležinkelių administracija jau seniai rūpinosi pavadinti tą gatvę Dariaus ir Girėno vardu. Pagaliau miesto savivaldybė sutiko. Atidarymo proga naujai pakrikštyta gatvė vakar buvo iliuminuota. Įgulos viršininkas, pulk. Lanskoronskis, atidarymo proga pasakė kalbą, kurioje pažymėjo tų dviejų didvyrių pasiryžimą ir auką tėvynės garbei. „Per aukas ir pasišventimą laimėjome laisvę”. Šis posakis sieja dabartį su praeitimi. Jis charakterizuoja ir mūsų tautos praeitį. Dabartis taip pat siejasi su ateitimi. Kiekviena tauta kuria dvasines ir medžiagines gerybes. Kova su gamta reikalauja daug aukų. Atlanto vandenynas prarijo daug aukų. Mūsų tautos didvyriai jį nugalėjo. Jie žuvo, bet liko mūsų tautos kovos ir pažangos simbolis. Šiandien mes čia kuriame tiems mūsų tautos didvyriams atminti paminklą.” Po pulk. Lanskoronskio kalbos buvo sugrotas himnas. Paskui kalbėjo Klaipėdos šaulių vaidybos pirmininkas, kap. Rimdžius. Jis priminė, kad pereitais metais lietuviai reikalavo miesto seimelyje, kad ir Klaipėdoje būtų pagerbti tautos didvyriai. Tačiau miestas pavadino visą eilę gatvių įvairiais svetimais vardais, o brangiausių mūsų tautos didvyrių vardais pavadinti gatvę atsisakė. Dabartinis gatvės pavadinimas mūsų didvyrių vardais tegu bus žingsnis pirmyn į Klaipėdos miesto atlietuvinimą. Direktorijos vardu kalbėjo direktorijos narys, inž. Janušaltis. Po kalbu buvo iškilmingai pereita naujoji gatvė, kurios pradžioje buvo pastatyti gražiai papuošti vartai, čia vietos geležinkelio administracijos vardu kalbą, pasakė inž. Pagoželskis”, – iškilmes aprašė „Lietuvos aidas”.

Verslo automobiliams – kelių mokestis

1935-ųjų liepą „Lietuvos aidas” informavo, kad Klaipėdos krašto direktorija buvo gavusi žinių, kad pastaruoju metu čia kursuoja daug automobilių, „kurių šoferiai neturi atitinkamų liudijimų”. Dėl to direktorija įsakė policijai vykdyti griežtą kontrolę.

„Surašytą daug protokolų. Kai kurie automobiliai, vykstą į vasarvietes, nepasiima reikalingų liudijimų, kaip pav., šoferių liudijimų, mokesčių sumokėjimo liudijimų”, – rašė laikraštis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

O po metų automobilių savininkams švietėsi perspektyva su savimi turėti ir dar vieno sumokėto mokesčio liudijimą.

„Krašto direktorijos narys Žygaudas šia proga pareiškė, kad susisiekimo priemonių skaičius Klaipėdos krašte žymiai pakilęs, kartu padidėjusios išlaidos krašto plentams taisyti ir išlaikyti. Krašto direktorija mananti, kad visos kraštą keliais kursuojančios verslo motorinės susisiekimo priemonė turi būti apdėtos tam tikru mokesčiu keliams išlaikyti ir remonto išlaidoms padengti. Lietuvių frakcijos ats. Kybrancas šiam įstatymui pasipriešino. Girdi, tų susisiekimo priemonių laikytojams tenka mokėti akcizą už vartojamą benziną, reikia mokėti didelius krašto mokesčius už susisiekimo priemones, dabar dar norima užkrauti naują mokesčių naštą. Įstatymas gali sutrukdyti susisiekimą krašto keliais. Šiais laikais kiekvienas kraštas susisiekimą nori išplėsti, o pas mus gali būti visai priešingai. Jei krašto keliams išlaikyti reikia didesnių lėšų, tai jų galima surasti kitu keliu. Susisiekimas turi būt remiamas, ypač į vienintelį Lietuvos uosto miestą. Juk iš to yra naudos miestui ir krašto didesniems punktams”, – politinę iniciatyvą ir reakciją į ją aprašė laikraštis.


    2021-07-10

    Vienas komentaras apie “Už kiekvieną verslo automobilį – mokestis keliams išlaikyti”

    1. AvatarEkonomikas (IP: 86.100.30.228)

      Taip ! Jeigu automobilis verslo klases arba seimos ukis turi daugiau nei viena auto padarykit kad jie privaletu sumomet 10.000 euru metini keliu momesti privaloma ! Ir jiems kainos ant visko 70% pakelkit

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt