Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-10-15 |
Apžvelgdamas devynių mėnesių Klaipėdos uosto krovos rodiklius Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė, jog šiuo, dėl įvairių priežasčių sudėtingu laikotarpiu, įmonės vis dar rodo, kad yra veržlios, joms padeda jau seniai įgyvendinta krovinių diversifikavimo strategija.
Kartu pabrėžiama, jog jei Klaipėdos uostas neteks baltarusiškų krovinių – krovos apimtys gali sumažėti iki 10 mln. tonų per metus. Visgi po Lietuvos muitinės sulaikymo uoste taip ir likusios baltarusiškos technikos istorija rodo, kad kaimyninė šalis su eksporto problemomis gali susidurti ir kituose, netgi Rusijos uostuose.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius perkrauta 33,6 mln. tonų krovinių (pernai tuo pačiu metu – 34,6 mln. tonų).
„Išgyvename pakankamai sudėtingą laikotarpį dėl nesibaigiančios pandemijos, geopolitinių iššūkių, brangstančių išteklių ir logistikos. Tokie rezultatai rodo krovos kompanijų veržlumą”, – taip skaičius vertino V. Šileika, pabrėžęs, kad uosto gelbsti diversifikuoti krovinių srautai.
Smarkiausiai šiemet sumenko skystųjų krovinių apyvarta – net 22 proc., iki 5,2 mln. tonų. Pasak V. Šileikos, tai labiausiai lėmė nutrauktas baltarusiškų naftos produktų tiekimas per „Klaipėdos naftą”, taip pat šiek tiek sumažėjo ir skystųjų trąšų.
Birių sumažėjo tik 2,6 proc. – jų perkrauta 16,5 mln. tonų. Anot LJKKA vadovo, buvo šiek tiek sumažėjusi žemės produktų krova, bet tikimasi, kad ji per artimiausiu mėnesius atsistatys.
Uoste augo tik generalinių krovinių srautas (+8,6 proc.) – iki 12 mln. tonų. Auga konteinerių krova (atėjo norvegiška konteinerių linija „Viasea”, vėl didėja „Klaipėdos Smeltės” kaip paskirstymo centro veikla) ir pervežimai ro-ro keltais.
Rugsėjo krova yra panaši į pernykščią – fiksuojamas tik 1,6 proc. kritimas iki 8,4 mln. tonų.
Klaipėda pagal krovą toliau lyderiauja Baltijos šalyse – net ir visų Latvijos uostų krova yra mažesnė nei Klaipėdoje. Taline, jungiančiame keturis uostus, per devynis mėnesius fiksuojamas 14 proc. augimas, bet, pasak V. Šileikos, ten krova buvo kritusi labai smarkiai, todėl ir augimo procentinė išraiška dabar yra gana didelė. Tuo metu iš Rygos ir toliau pasitraukia rusiški kroviniai.
LJKKA prognozuoja, kad dėl sankcijų nutrūkus „Belaruskalij” trąšų srautui, Klaipėdos uostas per metus netektų apie 10 mln. tonų apyvartos ir reikėtų ne vienerių metų persiorientuoti, gali padidėti ir vidinė konkurencija uoste. Dėl Kinijos veiksmų konteinerių Klaipėdoje gali sumažėti 30-50 proc. ir tai jau paliestų visą logistinę grandinę. Verslui gali tekti eksportui į Latvijos ir Lenkijos uostus, o tai didintų transportavimo kaštus.
Pasak V. Šileikos, Klaipėdos konteinerių terminale po Muitinės sulaikymo taip ir likusių Čilei skirtų „BelAZ“ sunkvežimių komplektų istorija rodo, kad Baltarusijai kyla didžiulių iššūkių dėl savo produkcijos eksporto. Muitinė visgi leido išgabenti sunkvežimių dalis, tačiau konteinerinė linija, turėjusi tuom užsiimti, jau abejoja, ar tai darys.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Konteinerinės linijos žiūri, ar įmonės nepatenka į JAV sankcijas. Jos lyg ir antrinės, bet veikia ir vežėjus, ir bankus. Konteinerinės linijos – tarptautinės žaidėjos, joms JAV įtaka didžiulė, nes atsiskaito doleriais, turi biurus ten. Baltarusija ir Rusijoje susidurs su tuo. Galbūt bus bandoma vežti kaip generalinius krovinius, tačiau bet kuri alternatyva nėra paprasta”, – sakė V. Šileika.
Kartu jis pabrėžė, kad tokie „užsigulėję kroviniai” kompanijai kelia papildomą galvos skausmą, nes turima tik limituotas teritorijas. Kiek BelAZ’ai gali čia būti V. Šileika nesiėmė prognozuoti – anot jo, tai gali nulemti ir muitinės teisės aktuose numatyti terminai. Tikimybę, kad technika pajudėtų atgal į Baltarusiją vadovas vertino tik apie 50 proc., nes, jo nuomone, už ją jau sumokėta ir toks procesas būtų gana sudėtingas.
Pasak V. Šileikos, Vakarų Europoje egzistuoja praktika kompensuoti verslui netektis, kurios patiriamos dėl valstybės veiksmų. Jis kaip pavyzdį minėjo ir kaimynus latvius, kurie pernai geležinkeliams skyrė apie 60 mln. eurų subsidijų infrastruktūros išlaikymui, o Rygos uostas keliems metams įšaldė planus didinti žemės nuomos tarifus.
LJKKA vadovas sakė, jog kol kas nori susilaikyti nuo komentarų dėl beprecedenčio atvejo uosto istorijoje, kai Aplinkos apsaugos departamentas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco”) uždraudė krauti geležies rūdą, nes ir pati kompanija kol kas to nekomentuoja.
Ačiū Atvirai Klaipėdai ir Martynui Vainoriui, kuris vienintelis nepriklausomas portalas parašo tiesą. O kam netinka skaitykite Vakarų Ekspresą ir Klaipėdą, kur už pinigus nupirktus straipsnius parašo kad KLASCO geležies rūdos krova orą valo.
Taip, kiti laikraščiai apie tai nerašo.
Atvira Klaipėda – tokia atvira, kad jau atviriau nebegali būti. Naujienų nulis. Putėsiai tie patys – ant Baltarusijos. Lietuvos politikos piemenų dainos. Šikti ant visų, pradedant nuo kinų, rusų ir ant baltarusių.
Prieš komentuojant vertėtų pirma tekstą perskaityti.