P0

Politika, Svarbu

„Atvira Klaipėda” – vis dar dėmesio centre: diskusija tęsiasi (2)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-12-03


Šalyje vis dar netyla diskusijos, kurias išprovokavo plačiai nuskambėjęs atvejis, kai „Atviros Klaipėdos” žurnalistas nusprendė pasitikrinti, ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas pripažinti, jog publikacijoje apie viešuosius pirkimus buvo pateikta perteklinė informacija, atitinka Lietuvos teismų praktiką.

Didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs įvykis ketvirtadienį buvo minimas ir Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje konferencijoje-diskusijoje, kurioje narpliotos vadinamojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo spragos. Renginį kartu su Visuomenės informavimo etikos asociacija organizavo Teisėjų taryba, jį moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Diskusijoje dalyvavo 15min.lt vyriausias redaktorius Vaidotas Beniušis, teisininkė Natalija Bitiukova, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Seimo narys Vytautas Kernagis, Duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas ir Aukščiausiojo teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė.
Pranešimai: juridinio asmens ir vadovo duomenys yra vieši

„Pretekstu tam tapo vienas teismo sprendimas, kuris niekuo nebuvo išskirtinis kaipo teismo sprendimas, nieko ypatingo nepasakė ir teismų praktikoje (…) Bet reakcija, kuri vyko po to įvairiuose sluoksniuose ir įvairiose erdvėse, parodė, kad egzistuoja tam tikras nerimas ir netikrumas, ir nesusitarimas, kaip suderinti tiesą ir teisingumą. Kiek objektyvios tiesos sakymas yra saugus, teisėtas ir leistinas ir kiek saugus gali jaustis tas, kuris sako tiesą (…). Turėtume surasti teisingą balansą ir taikyti proporcingumo principą”, – sveikindama renginio dalyvius apie tokios diskusijos svarbą kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Asta Cibienė aptarė konkrečius komisijoje nagrinėtus atvejus, dėl kurių dažniausiai skundėsi politikai ar kiti viešieji asmenys, teigę, jog jie esą tokie nėra. Tarp kitų pavyzdžių ji rėmėsi ir minėta „Atviros Klaipėdos” publikacija. Anot A. Cibienės, po šio atvejo atsiradusios Seimo pastangos išplėsti viešojo asmens sampratą yra sveikintinas dalykas.

Dar vienas pranešėjos pateiktas klaipėdietiškas pavyzdys buvo susijęs su viename portale skelbta nuotrauka, kurioje buvo užfiksuota pareigūnų vestuvių fotosesija. Joje buvo matyti pasveikinti kolegų su tarnybiniais automobiliais prie civilinės metrikacijos biuro suvažiavę kiti uostamiesčio pareigūnai. Nors jaunavedžiai skundėsi pažeistu jų privačiu gyvenimu, teigdami, jog jie esą nėra vieši asmenys, etikos komisija jų skundą atmetė, pabrėžusi, jog „visuomenė turi teisę žinoti, kur ir kada tarnybiniais automobiliais vyksta policijos pareigūnai”.

„Ir pagal Civilinį kodeksą, ir pagal Juridinio asmenų registro nuostatas juridinio asmens duomenys yra vieši, atitinkamai duomenys apie vadovą yra vieši. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo turėtų teisę žinoti duomenis apie įmonę ir jos vadovą”, – teigė kitas pranešėjas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Darius Štitilis.

Pasak profesoriaus, viešojo asmens sąvoka šiuo metu mūsų šalyje yra „išplaukusi” bei „neturi aiškaus traktavimo”.

„Dažniausiai skauda tiems, kurie kažką daro neskaidriai. Tie žmonės supranta, kad BDAR yra jų išsigelbėjimas, kad jie gali riboti informaciją apie save”, – sakė D. Štitilis, pabrėžęs, jog BDAR tikslas nėra duomenų ribojimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, pasidžiaugęs, jog tokia diskusija vyksta tarp teismų ir žurnalistų, teigė, jog „pati žiniasklaidos veikla praktikoje gali būti ir ne visai gėris (…), žiniasklaidos veikla realybėje gali būti neteisėta ir neetiška” (…), bet ji turi veikti teisės rėmuose”.

Teisėjas pateikė teismo sprendimo pavyzdį, susijusį su klaipėdietės [Natalijos Mogučajos-Vaineikienės] atveju. Teismas pripažino, jog specialiai sukurtame tinklapyje „Jakų melagis” moteris neteisėtai skelbė privačius duomenis apie asmenį, tarp kurio ir jos vyko teisminiai ginčai civilinėje byloje.

„Iš esmės administraciniai teismai palaikė žurnalistų etikos inspektoriaus išvadą, kad nors asmuo padarė jai asmeniškai turtinę žalą, apie tai kurti specialų tinklapį būtų neadekvatu ir neproporcinga”, – perteklinį privačių duomenų naudojimo pavyzdį komentavo teisėjas.

Diskusija: BDAR’u dažnai piktnaudžiaujama

Teisininkė Natalija Bitiukova išsamiai aptarė įvairių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, pavyzdžius duomenų apsaugos taisyklių taikymo aspektu, kuris Europoje žinomas nuo 1970-ųjų.

Ji taip pat dalyvavo po visų pasisakymų vykusioje diskusijoje. Joje kalbėjęs 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis teigė, jog BDAR’u mūsų šalyje per dažnai prisidengiama tada, kai apskritai nenorima žurnalistams teikti jokių duomenų. Jis pateikė praėjusios savaitės pavyzdį iš redakcijos kasdienybės, kai vienos savivaldybės administracija atsisakė suteikti informaciją, ar korupcija įtariamas asmuo tebedirba minėtoje savivaldybėje.

„Tol, kol mes nepramušim per teismų sistemą kažkokių aiškių taisyklių, kol neatsiras politinės valios, tol mes susidursim su egzistuojančiom problemom kalbant apie BDAR’o taikymą”, – sakė jis.

Komentuodamas V. Beniušo pateiktą pavyzdį Duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas atkreipė dėmesį į kitą įstatymo spragą – nors specialus įstatymas įpareigoja valstybines institucijas teikti žurnalistams informaciją, jokios atsakomybės už jos neteikimą valdininkams nėra numatyta.

Tuo metu į diskusiją įsitraukusio „Verslo žinių” vyriausiojo redaktoriaus Rolando Baryso nuomone, Lietuvoje per daug sričių yra reglamentuojama ir reguliuojama.

„Reguliavimas pirmiausia turi būti grįstas sveiku protu (…). Kas yra viešasis asmuo? Tas, kuris lenda prie viešųjų pinigų (…) Dabar verslininkai sako – aš esu nė prie ko, aš esu uždaroji akcinė bendrovė. Bet tu esi viešoj rinkoj, tu esi atviroj rinkoj. Nepatinka – eik megzti kojines ir pardavinėk turguj ir būsi tu privatus asmuo”, – žodžių į vatą nevyniojo patyręs žurnalistas.

Jis pateikė pavyzdį, kai verslininkų, kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, advokatai reikalauja pašalinti pagal FNTT pranešimą spaudai pateiktą informaciją, nes tyrimas nutrauktas, o FNTT iš savo svetainės pranešimą išsitrynė.

„Dabar man grasina teismais, sako, nėra tokio tyrimo, jis nutrauktas. Tai aš klausiu to advokato – ar buvo toks įvykis? Sako, buvo. Tai kur mes atsiduriam šitaip reglamentuodami viską, tą privatumą? (…) Tada mes gyvensim paralelinėj visuomenėj”, – absurdiškais pavyzdžiais stebėjosi žurnalistas.

Pasak V. Beniušio, panašūs atvejai gali būti susiję ir su advokatų siekiu pasipinigauti.

Jo teigimu, žurnalistai, dalyvaudami panašiose konferencijose, yra pakankamai gerai susipažinę su BDAR’u bei jo taikymu, tačiau „to raštingumo ar tos valios iš valstybės institucijų trūksta ir piktnaudžiavimo dar būna”.

INFORMACIJA

„Atvira Klaipėda“, nesutikdama su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimu pripažinti neva publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ buvo pateikta perteklinė informacija, t. y. buvo pažeistas BDAR’as, nurodant savivaldybės įmonės viešuosiuose pirkimuose dalyvavusio asmens duomenis ir jo giminystės ryšį, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pastarasis savo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu paliko galioti ŽEIT fiksuotą pažeidimą, tokį pat sprendimą priėmė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), tačiau po LVAT pirmininko šių metų spalio 11 d. teikimo tas pats teismas procesą atnaujino.

Dabar„Atviros Klaipėdos“ bylą apeliacine tvarka nagrinės išplėstinė penkių LVAT teisėjų kolegija. Byla rašytinio proceso būdu bus nagrinėjama sausio 5 d.


    2021-12-03

    2 komentarai “„Atvira Klaipėda” – vis dar dėmesio centre: diskusija tęsiasi”

    1. AvatarRenaldas (IP: 78.60.134.112)

      „Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas apie asmens duomenis viešojo sektoriaus veikloje: „kai kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus, už mokesčių mokėtojų pinigus perkamą paslaugą, ir Europos bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą, turime suprasti, kad viešasis interesas jame yra svarbiausia ir DBAR labai aiškiai tai pasako. Šiuo metu matau problemą, kai viešojo sektoriaus atstovai kartais bando pasislėpti, arba netinkamai interpretuoja, vertina BDAR.“

    2. AvatarPritariu R. Baryso nuomonei (IP: 78.57.239.236)

      Sveikintina diskusija. Situacija labai delikati, kai ,,nešvarūs verslininkai” prisidengę BDAR , slaptai vykdo savo darbelius. Pritariu gern. R. Baryso nuomonei: Lenda prie viešųjų pinigų – esi viešas asmuo.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt