P0

Miestas, Svarbu

Bendrovei – milijoninės investicijos, gyventojams – brangstantis vanduo (1)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2022-01-06


Kaip jau skelbta, nuo vasario klaipėdiečiams ir daliai rajono gyventojų už vandenį bei nuotekas teks mokėti brangiau. Tačiau greičiausiai tai ne paskutinis Klaipėdos savivaldybės valdomos bendrovės „Klaipėdos vanduo” teikiamų paslaugų brangimas artimiausiu metu.

Teigiama, jog „Kaipėdos vandeniui” perėmus visus miesto paviršinius nuotekų tinklus, tokius vaizdus po lietaus bus galima pamatyti tik archyvinėse nuotraukose. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jei miesto ir rajono politikai pritars 2022-2024 metų AB „Klaipėdos vanduo” veiklos planui, prie dalies įmonės planuojamų investicijų turės prisidėti visi vandens vartotojai – gyventojams vanduo, tikėtina, dėl to vidutiniškai brangs apie 5 centus už 1 m³.

„Klaipėdos vandens” trejų artimiausių metų investicinius plėtros planus trečiadienį pirmieji aptarė uostamiesčio Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, kurie bendrovės generaliniam direktoriui Benitui Jonikui turėjo nemažai klausimų.

Pradžioje klausimą pristačiusi Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė teigė, jog vandentiekininkai siekia, kad ne mažiau kaip 95 proc. savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Dėl to Giruliuose esančioje Vasarotojų gatvėje bei Melnragėje – Dianos g. planuojama įrengti 2,51 km vandentiekio ir nuotekų tinklų ir pastatyti nuotekų siurblinę. Taip būtų sudaryta galimybė 18 būstų prisijungti prie miesto magistralinių tinklų.

Į artimiausius trejų metų planus įtrauktos ir išlaidos, susijusios su būsimu Memelio miestu. Kad šios teritorijos būsimi gyventojai galėtų naudotis kokybišku vandeniu, būtina modernizuoti čia esančius vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Po atnaujinimo prie komunikacijų tinklo planuojama prijungti apie 100 būstų.

Ką ir už kiek modernizuos?

Bendrovė iš viso yra numačiusi investuoti į tinklų atnaujinimą, sutvarkymą ir jų plėtrą 49 mln. eurų, tačiau, pasak B. Joniko, to neužteks, tad įmonė planuoja dar skolintis bei gauti papildomų europinių lėšų, kurios kasmet, jo teigimu, mažėja.

Pasak bendrovės vadovo, „Klaipėdos vanduo” nori savo žinion perimti visus miesto paviršinius nuotekų tinklus. Bendrovė yra pasiryžusi panaikinti tiek po didesnio lietaus pietinę miesto dalį ištinkančius potvynius, tiek išspręsti lietaus nuotekų problemas, atsiradusias po Rumpiškės kvartalo rekonstrukcijos. Pastarąjį klausimą komiteto posėdyje iškėlė Arvydas Vaitkus.

Pasak B. Joniko, Rumpiškės kvartale būtina padidinti lietaus nuotekų pralaidumą, nes čia suprojektuoti per siauro diametro tinklai. Dabar, ištikus bėdai, bendrovės specialistai tik laikinai pašalina kliūtis, tačiau, direktoriaus teigimu, „problemą reikia spręsti iš esmės”.

Lietaus nuotekų tinklų modernizavimui bendrovė yra numačiusi skirti per 8 mln. eurų, tinklų atnaujinimui – per 11 mln., jų plėtrai – 10 mln. eurų.

B. Joniko teigimu, apie 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų yra nusidėvėję, tad jų atnaujinimas yra būtinas.

Be to, planuojama per 3 metus nutiesti apie 57 km naujų tinklų, daugiausia jie bus skirti rajono gyventojų namų ūkiams prie magistralinių tinklų prijungti. Planuojama per ateinančius trejus metus rajono abonentų skaičių padidinti daugiau kaip 2000-iais narių.

Bendrovė taip pat yra numačiusi modernizuoti ir skaitmenizuoti savo veiklą, pereiti prie išmaniųjų skaitiklių ir kt., tam skiriant apie 2,6 mln. eurų. Panašiai tiek pat numatyta ir žaliosios energetikos plėtrai, o 725 tūkst. eurų žadama skirti kvapų mažinimo problemoms spręsti.

Gargždų vandenvietėje bendrovė planuoja pastatyti saulės jėgainę, kuri generuotų apie 16 proc. bendrovės pajėgumų, tam planuojama skirti apie 2 mln. eurų, iš kurių apie 600 tūkst. sudarytų europinės lėšos. B. Joniko teigimu, tikimasi, kad jėgainė atsipirks per 7 metus.

Atsakydamas į Sauliaus Budino klausimą, ar minėtame plane nėra numatyta magistralinių tinklų plėtros Medelyno kvartale, B. Jonikas teigė, jog į šį 3 metų investicinį planą minėtas kvartalas įtrauktas nėra.

„Jeigu tokie poreikiai atsirastų, investicinį planą galim pateikti atnaujinti tarybai ir būtų svarstoma jį įtraukti”, – sakė bendrovės generalinis direktorius.

Jis taip pat patvirtino, jog nuo spalio mėnesio „Klaipėdos vanduo” yra perėmęs visas „Grigeo Klaipėda” nuotekas ir, jo teigimu, „mes to tikrai neketiname atsisakyti”.

Komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis domėjosi, ar bendrovė nesvarsto galimybės iškeldinti 3-ios vandenvietės.

Pasak B. Joniko, tai ne jų kompetencijos, o „nacionalinis klausimas”.

„Mes Klaipėdos miestiečių ir įmonės lėšoms nei esame pajėgūs, nei norime įtraukti į kainą 3-ios vandenvietės iškėlimo (…) Jei bus nacionaliniu lygmeniu priimtas toks sprendimas, tai jis bus ir kompensuotas”, – sakė „Klaipėdos vandens” vadovas.

Bendru sutarimu komiteto nariai minėtam bendrovės investiciniam planui pritarė, tačiau tam dar turės pritarti miesto taryba. Be politikų palaiminimo savivaldybės valdoma bendrovė negalės vykdyti savo numatytų darbų.

INFORMACIJA

Savivaldybės tarybai pridėtame aiškinamajame rašte Dėl AB „Klaipėdos vanduo” 2022–2024 metų veikos plano patvirtinimo“ projekto tarp galimų neigiamų pasekmių nurodoma, jog „tikėtina, kad dėl visų 2022-2024 metų veiklos plane numatytų projektų ir priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina ateityje padidės 0,047 Eur už 1 m³”.


    2022-01-06

    Vienas komentaras apie “Bendrovei – milijoninės investicijos, gyventojams – brangstantis vanduo”

    1. AvatarKeistai (IP: 88.119.156.187)

      Savivaldybė savo valdomai įmonei nekelia jokių strateginių ir pažangių tvarių tikslų. Kokie jie konkrečiose miesto teritorijose ir ypač naujai kuriamose niekam nežinoma. Pvz. visų naujų kvartalų ir teritorijų vystytojai ( Dragūnai, Dvaro slėnis, Ringelis, Gandrališkės, Plytinė ) privalėjo imti bankų kreditus ir įrengti visus tinklus. Tame skaičiuje ir lietaus nuotekas. Tai padarę privalėjo atiduoti už 1 lt. savivaldybei. Gyventojai įsigydami sklypus, namus, butus už tai sumokėjo. Dabar jiems bus padidintas tarifas ir vėl turės mokėti už “vandenį”. Tuo tarpu “Klaipėdos vanduo” ima europines paskolas ir tratina jas “įsisavindama” – klodami tinklus rajono laukuose, o naujai planuojamose mieste teritorijose ( apie 700ha Rytinis gyvenamas rajonas nei nekuriama paviršinio , lietaus, nuotkų surinkimo ir/ar garinimo (atvirų baseinų – prūdai, kanalai ir pn.) sistema nei aplamai kalbama apie tinklų koncepciją) . Tuo tarpu uostas (apie 500ha teritorija) aplamai praktiškai neturi lietaus nuotekų surinkimo ir valymo tinklų ir viską leidžia per išleistuvus tiesiai į marias. Dabar svarbu visiems gyventojams padidinti urmu vandens tarifą. Kaip čia taip?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt