P0

Miestas, Svarbu

Antrasis Atgimimo aikštės dublis: kritikos gerokai daugiau nei pagyrimų (25)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-01-10


Pirmadienio popietę surengto viešo nuotolinio Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų pristatymo metu per dvi valandas didžiausia kritika skriejo sprendimui po ja įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Netrūko ir kritikavusių antžeminius sprendinius, kuriais jau atsisakoma vadinamojo Mėnulio laikrodžio ir projektuojama daugiau žalių plotų.

Įsiklausė į pastabas?

Prieš keletą metų aikštės rekonstrukciją projektavo UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestas, nugalėję idėjų konkurse su pasiūlymu aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir Mėnulį. Pastaroji idėja vėliau sulaukė kritikos, o Panevėžio statybos trestui suprojektavus ekonomiškai neracionalų parkingą, savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį nesumokėdama 25 proc. sutartos sumos.

Pirmasis „Cloud architektai“ siūlymas su Mėnuliu.

Po atlikto audito nusprendus projektuoti kitokių konstrukcijų požeminę aikštelę konkursą šiems darbams atlikti laimėjo UAB „SRP Projektas”, antžeminės dalies projektavimui kaip partnerius pasiėmusi tą pačią UAB „Cloud architektai“.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad pristatomas projektas jau yra gerokai tobulesnis, esą atsižvelgta į įvairias pastabas.

„Tai ne Savivaldybės administracijos, tai visų miestiečių projektas, siekiame, kad jis suteiktų miestui maksimalios pridėtinės vertės”, – teigė jis.

Kritikuoja pastatų atstatymo idėją

Nors 2014 m. lapkritį patvirtintas detalusis planas leidžia dalyje esamos aikštės atkurti buvusius ar statyti naujus pastatus, projektinių  pasiūlymų rengėjai kritikuoja tokią idėją.

„Toks sprendimas būtų ydingas, nes ženkliai sumažintų aikštės dydį ir taip apribotų jos daugiafunkcinį panaudojimą – iš aikštės liktų skveras
ir taip pat ją nuo vizualinio ryšio su senamiesčiu bei rekonstruojamu Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru ir rotuše. Atstačius detaliajame plane numatytus statinius susiformavusioje Naujamiesčio urbanistinėje struktūroje šių tūrių kompozicija ir ašis būtų svetimkūnis, liktų apie 30 arų „aikštelė, kuris neatliktų jokios reprezentacinės funkcijos. <…>Šiuolaikinė paveldosauga nepropaguoja prarastų kultūros paveldo objektų atstatymo. Vienos memorandumas numato, kad kiekvienas laikmetis turi atspindėti save”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Anot projektuotojų, pagal jų siūlymus paveldas rekonstruotoje aikštėje atgimtų „žalių apsamanojusių Biržos gatvės stogų pavidalu”.

„Želdynų zonas norėjome sukurti tarsi atkartojant buvusio užstatymo vietas, jose įrengiant apželdintus kalnelius. Apželdinimui siūlome atsisakyti tradicinių našlaičių darželių, bet komponuoti dominuojančius medžius ir veją. Šie želdynai puošniai atrodo net žiemos metu. Želdynai bus kuriami pagal apželdinimo projektą, kuris bus parengtas techninio projekto rengimo metu”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

„Cloud architektai“ architektas Antanas Dagelis tikino, jog įsiklausė į bendruomenės pageidavimus, kad aikštėje turi būti daugiau žalumos ir išsaugomi želdynai, dėl to buvo pakoreguotas pirminis sumanymas. Ten, kur bus įrenginėjamas požeminis parkingas medžių ir želdynų išsaugoti nepavyks, bet vertingiausi esą yra pietinėje aikštės dalyje ir jie bus išsaugoti. Taip pat numatoma nauja medžių alėja palei Herkaus Manto gatvę.

Akcentas – žemėlapio atspaudas

Projektuotojų teigimu, jų siekis –  formuoti kuo lengviau iš bet kurių taško prieinamą aikštę, centre numatant „gyvą“ multifunkciškai panaudojimą akcentą”. Aikštę numatoma išgrįsti tamsia, antracito spalvos danga.

„Šis akcentas leistų formuoti erdvę aplink save, ją esant reikalui suskaidant skirtingiems poreikiams skirtas zonas – lauko kavinės, amfiteatras, susibūrimo vieta. Efektui pagyvinti ant jo paviršiaus numatome grafinio betono pagalba suformuoti blyškų istorinio Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudą, kuris sukurtų iliuziją. Aplink akcentą numatoma kontrastuojanti tamsesnės spalvos danga. Foninis apšvietimas numatytas iš grindinio, kuris sukuria raštą”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Pasak A. Dagelio, Mėnulio laikrodžio idėjos, kuri buvo kritikuojama, atsisakoma, o nauju akcentu siekiama įprasminti istorinį paveldą.

Projektuotojai siūlo kiek įmanoma atsisakyti laiptų, aukščių, perkritimų, želdynų klombų, kurios gali trukdyti žmonių srautų patekimui į aikštę.

Anot A. Dagelio, projektuojamos žalios kalvos renginių metu gali funkcionuoti kaip amfiteatrai, o uždengto akcento vietoje galima būtų statyti sceną.

Architektas tikino, kad antžeminės dalies sutvarkymas net ir įvertinant dabartinį brangymetį statybų sektoriuje turėtų kainuoti mažiau nei pirminio varianto atveju, nes vien siūlytas poliruoto plieno akcentas būtų kainavęs 2 mln. eurų.

Sąlyga dėl vienos vietos kainos

Po aikšte projektuojama dviejų aukštų požeminė 8 428 kv. m ploto automobilių saugykla, kurioje numatyta apie 218 automobilių parkavimo vietų. Įvažiavimas į ją numatomas iš Herkaus Manto gatvės, išvažiavimas – į skersgatvį, besijungiantį su Danės gatve.

Pasak projekto vadovės Eglės Kerušauskienės, automobilių vietų skaičius rengiant techninį projektą dar gali pasikeisti ir į didesnę, ir į mažesnę pusę.

132 858 eurų vertės su UAB „SRP Projektas“ numatytoje sutartyje yra sąlyga, pagal kurią projektuotojai įsipareigoja, jog statybos darbų skaičiuojamoji kaina vienai suprojektuotai automobilių parkavimo vietai neviršytų 31 000 eurų su PVM (kainoje vertinama tik požeminės statinio dalies konstrukcinė dalis) daugiau kaip 50%. Pažeidus šį reikalavimą būtų taikoma 25% dydžio bauda nuo projekto parengimo paslaugų kainos (99 300 Eur be PVM).

Šiuo metu, anot projektuotojų, skaičiuojamosios kainos nėra.

„Dėl silpnų gruntų bei aukšto gruntinio vandens lygio, požeminės automobilių saugyklos sienos projektuojamos iš plieninių įlaidų. Statybos darbų metu plieninė spraustasienė įrengiama statiniu būdu arba naudojant resonance-free tipo vibratorius. Statybos darbų metu spraustasienės tvirtinimui bus įrengiami laikini gruntiniai inkarai arba vidiniai ramsčiai. Įrengus plieninę spraustasienę visu perimetru ir iškasus iškasos gruntą, įrengiamas parkingo dugnas ir pamatai. Parkingo dugnas – gelžbetoninė monolitinė plokštė. Pamatai po kolonomis-gręžtiniai poliai. Papildomai projektuojami vertikalūs gruntiniai inkarai inkaruojantys dugno plokštę nuo hidrostatinio slėgio iškėlimo. Tarpaukštinė ir viršutinė perdanga įrengiama ant monolitinių kolonų, kurios remiasi į polinius pamatus. Perdangos monolitinės – gelžbetoninės”, – rašoma projektiniuose aikštelės pasiūlymuose.

„SRP Projektas“ atstovas Tomas Merkevičius pabrėžė, kad gruntas šioje vietoje yra sudėtingas, tik 17 metrų gylyje jis yra tinkamas atramai.

Kokie pasiūlymai?

Projektuotojai buvo sulaukę ir kelių pasiūlymų raštu iki pačio viešo pristatymo. Nemažai jų pateikė Muzikinis teatras (dėl neįgaliesiems pritaikytų sprendinių, laiptinių, dviračių takų ir k.).

Taip pat vieno iš tokių pasiūlymų autorius, pasigedęs daugiau motyvacijos dėl planuojamo medžių kirtimų, teigė, jog siūlymas sodinti himalajinius beržus yra netinkamas, nes tai svetimas Klaipėdos kraštui medis.

A. Dagelis sutiko, kad sprendimas pasirinkti tokius beržus buvo klaidingas ir naujas apželdinimas bus derinamas prie Liepų gatvės, bus sodinamos liepos.

Taip pat raštiškų pasiūlymų autorius siūlė meniniame akcente vaizduoti ne senamiestį, o čia buvusios Biržos gatvės pastatus, prie aikštės įrengti autobusų stotelę.

Dviratininkų draugijos atstovas Justas Ingelevičius pasigedo argumentų, kodėl iš viso po aikšte numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Tokį projektą jis vadino nepagrįstu, žalingu miestui ir visiškai neprisidedančiu prie darnaus judumo plano, kurio tikslas mažinti automobilių skaičių, įgyvendinimo.

Reaguodamas į tai vicemeras Arūnas Barbšys priminė, jog tokia aikštelė pirmiausiai yra įsipareigojimas Muzikiniam teatrui, jai yra gautas ir miesto Tarybos pritarimas.

G. Neniškis savo ruožtu tikino, kad darnaus judumo plane yra numatyta tokia aikštelė.

„Senamiestis yra numatytas kaip zona be CO2, jame turi nelikti automobilių. Tai kur jie dings? Elektromobilius irgi reikės kur nors statyti”, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius.

Tuo metu Eimantas Koševoj, S. Daukanto seniūnaitis, tokią rekonstrukciją vadino eiliniu milijoninės vertės projektu, kuris nekeičia miesto veido, o tik papudruoja nuo 1945 m. jam padarytas žaidas.

Į seniūnaičio klausimą, ar ateityje pasikeitus miesto politikai parkingas atlaikytų iš dalies atkurtą Biržos gatvę su jos pastatais, projektuotojai atsakymo taip ir nepateikė.

Vita Glinskytė, teigusi, jog šis projektas liūdina ir dėl požeminės aikštelės, ir dėl mažėjančios žalumos, ir dėl tamsios dangos spalvos, kuri esą trauks karštį, informavo, jog Klaipėdos miestiečių draugija atsiųs raštą, kuriame išreikš nepritarimą tokiems planams.

Projektą sveikinęs miesto Tarybos narys, verslininkas Arūnas Tuma, kurio viena iš bendrovių valdo šiuo metu rekonstruojamą greta esantį „Viktorijos” viešbutį, atkreipė dėmesį į 3D formos pastatus ant planuojamo  akcento – anot jo, šalia esant fontanui dėl slidžios dangos jie gali būti pavojingi vaikams. Panašią pastabą turėjo ir Sergej Mažūga – anot jo, tokie meniniai akcentai gali būti pavojingi žmonėms per spūstis. Jis siūlė iš viso atsisakyti ir fontano, nes jis esą ribos praėjimą.

Pasak architekto A. Dagelio, dėl šių meninių kompozicijų dar neapsispręsta, ar jos turėtų būti 2D ar 3D formos, tad į šias pastabas dar bus atsižvelgta. Tuo metu fontanas, anot jo, neturėtų būti kliūtis, nes kiltų iš grindinio, galėtų būti išjungiamas renginių metu.

Miesto tarybos narei Ninai Puteikienei teiraujantis, koks bus planas, jei aikštėje bus rasta archeologinių vertybių, Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Jukša teigė, kad dėl  jų likimo spręstų Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba. Žinia, naujojo muzikinio teatro vietoje archeologai buvo aptikę XVII-XVIII a. tilto ravelino gynybinį griovį.

„Kokios garantijos, kad prisidėjus archeologinėms vertybėms, geologinėms sąlygoms nekainuos dvigubai-trigubai, kosmiškai? Tai dovana privačiam kapitalui, susijusiam su politiniais veikėjais. Projekto poreikis pritemptai grindžiama Muzikiniu teatru. Pristatyme yra atstovas viešbučio, o ne teatro. Turėsime auksinę aikštelę, kur stovės pompos išpumpuoti vandeniui ar kažkas laikys povandeninius laivus. Vitės kvartalas priešais „Klasco” – puiki vieta tokiai aikštelei. O dabar bus skatinama važiuoti automobiliais į miesto centrą. Labai bijau, kad po penkių metų susitiksime ir kalbėsime kaip apie naująją mokyklą, turėsime iškasinėtą aikštę, išmėtytą archeologiją, o Tuma negalės savo viešbučio pasileisti”, – kalbėjo N. Puteikienė.

„Visumoje noriu pagirti, tiek metų diskutuojame. XXI amžius be mašinų nebus. Antra Klaipėda juk prisistatė užmiestyje, nepriskraidys iš jos žmonės su lėktuvais. Senamiestį juk atgaivinti norime. Su dviračiais niekas į teatrą neatvažiuos”, – savo ruožtu teigė A. Tuma.

ISTORIJA

Klaipėdos meras Povilas Vasiliauskas, 1991 m. kalbintas Lenino paminklo nukėlimo proga, „Klaipėdai” tvirtino, kad „jau prieš metus projektuotojams duota užduotis išspręsti šitos aikštės architektūrines problemas”.

„Priklausomai nuo to, kokie bus patvirtinti projektai dėl aikštės sutvarkymo, galvosim apie jos pavadinimą”, – tada sakė P. Vasiliauskas.

Aikštei naujas pavadinimas buvo sugalvotas, o ji pati niekaip nesikeitė iki šiol.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tik 2014 m. lapkritį buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, kuris leido dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus. Vadovaujantis šio plano sprendiniais buvo suformuoti nauji komercinės paskirties sklypai.

2014 m. savivaldybės administracijos užsakymu UAB „ Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį. Visais atvejais po aikšte siūlyta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Vėliau dėl pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.

Apklausos metu taip klaipėdiečių taip pat buvo paprašyta įvardyti, ką jie norėtų matyti aikštėje. Atsakiusiųjų nuomone, tai turėtų būti erdvė, pritaikyta rekreacijai ir renginiams. Siūlyta įrengti suoliukus, fontanus, daugiau želdinių, atrakcionus vaikams. Taip pat nurodyta, kad aikštė turėtų būti apsaugota nuo nepalankaus oro.

2016 m. birželį klausimui atkeliavus į miesto Tarybos kolegiją, pastaroji be didelių diskusijų irgi pasisakė už variantą, kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė.

„Vienintelio visiems tinkamo varianto nėra. Kiekviena grupė turi savo matymą ir visų jų argumentai atrodo nenuginčijami. Kai nėra sutarimo, kuris variantas geriausias, reikia rinktis tą, kuris daugmaž atitiktų visų poreikius. Taip pat neužkirstų kelio statyboms ateityje. Šis variantas nėra tobulas, bet tobulas nėra nė vienas iš jų“, – tada teigė meras Vytautas Grubliauskas.

Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas. Tik iš trečio karto įvykusiam konkursui buvo pateikti penki projektai, tačiau vieno dalyvio pasiūlymas buvo atmestas, nes neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Kadangi tai buvo techninio projekto viešasis pirkimas, nelaimėję pasiūlymai nebuvo viešinami

Geriausią pasiūlymą rinko komisija, kuriai pirmininkavo tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Jai dar priklausė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis, Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė, Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika, Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas, Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė, istorikas, tuometinis miesto Tarybos narys liberalas Vygantas Vareikis ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos katedros vedėjas Kęstutis Zaleckis.

Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui, pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir Mėnulį. Už projektavimo darbus kompanijoms buvo nuamtyta sumokėti 127 050 Eur.

Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.

2018 m. gegužę Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino įsakymu buvo patvirtintas aikštėje esančių sklypų formavimo ir patvirtinimo projektas, pagal kurį pakoreguoti Klaipėdos miesto viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detaliojo plano sprendiniai – du iš trijų aikštėje suformuotų sklypų buvo sujungti į vieną.

Parengtas aikštės rekonstrukcijos projektas nepatiko daliai bendruomenės ir ji ėmėsi net protesto akcijų. Tačiau projekto įgyvendinimas sustojo pirmiausiai dėl finansinių priežasčių – 2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. Eurų.

Dėl to Savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų, kad vienos automobilio vietos kaina būtų beveik du kartus mažesnė nei minimalaus varianto atveju.

Dabartinės kadencijos miesto Taryba nusprendė, kad visgi reikia aikštę rekonstruoti įrengiant ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Po tokio politinio sprendimo Savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą. Pernai sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė Panevėžio statybos trestas, audito paslaugą.

Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų. „Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų. Teigiama, kad tokia praktika įrengiant požeminius parkingus yra taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų Europoje, kitose šalyse.

„Hidrosfera“ nurodė, kad po Atgimimo aikšte gali būti ne vieno aukšto parkingas, kuriame būtų 157 vietos, o dviejų aukštų ir 228 vietų. Taip vienos vietos kaina esą sumažėja nuo 67 iki 30 tūkstančių eurų ir sutaupoma beveik 4 milijonus eurų.

Kadangi Panevėžio statybos trestu buvo keliama sąlyga, kad jų rengiamas projektas turi būti ekonomiškai racionalus, savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį. Savivaldybė Panevėžio statybos trestui nesumokėjo 25 proc. sutartos sumos.

Galiausiai po rinkos konsultacijų buvo paskelbtas dar vienas požeminės aikštelės projektavimo konkursas, kurį jau laimėjo „SRP Projektas”.


    2022-01-10

    25 komentarai “Antrasis Atgimimo aikštės dublis: kritikos gerokai daugiau nei pagyrimų”

    1. AvatarPovilas (IP: 89.38.224.84)

      Eina n***** tas Tuma kažkoks Šviniaus antrininkas ir automobilizacijos mylėtojas.

    2. AvatarGalima buvo daug sutaupyti. (IP: 88.119.41.104)

      Su viršum tiek jau to viskas gerai.Bet kokio velnio reikalingas tas požeminis garažas su išsiputusia kosmine kaina visam projektui?? Nu dar suprasčiau jeigu jis butu pirmas 2 valandas nemokamas.

    3. AvatarAtsibodo (IP: 88.119.136.56)

      Ėj savivaldomenai, greičiau tvarkykite tą aikštę, o tai matau visi tik persipyks ir liksime prie sudužusios geldos, atsibodo juodai !

    4. AvatarLeninas (IP: 185.169.233.91)

      Tokios aikštės primena Šiaurės Korėja ir nėra niekaip geriau iš vertės pusės lyginant su Lenino aikšte. Aš nesuprantu šios savivaldybės tarybos primityvaus miesto marinimo eilę metų, Dieve mano, tikra intelektualinė baudžiava. Aš tikiuosi, kad išliko mąstančių ir su istorija susipažinusių klaipėdiškių, šitas projektas yra absurdas.

    5. AvatarArunas Tuma (IP: 78.57.197.170)

      Vakar ivkare, šgirdęs Ninos karštą pasisakymą net apsidairiau, ar niekas į pakaušį vamzdžio dar neįrėmė. Pagalvojau, gerai, kad demokratinė kol kas Lietuvoje santvarka, nes jei būtų Ninos valdžia, tai seniai būčiau sušaudytas. Kaip aš išdrįsau, be jos sutikimo, dalyvauti diskusijoje, architektų organizuotame viešame svarstyme apie “Atgimimo” aikštę? Atsiprašau Nina, kad Jūsų neatsiklausiau. Atsiprašau, kad dalyvaudamas diskusijoje Jums gimtadienio vakara sugadinau. Pagal Jūsų išsakytas mintis gaunasi miesto administracija jau dešimtmečius vargsta ir galvoja, ne kaip reprezentacinę miesto aikštę sutvarkyti, o kaip Tumai požeminę parkavimo aikštelę įrengti. Gerai, kad svarstymas buvo nuotolinis, kitaip galvoju, kad gimtadienio torto likučiai būtų į mane paleisti. Ačiū, kad galėjau išklausyti epitetu skirtu asmeniškai man (gaila, bet nieko naujo), bet deja tiek dėmesio skyrėte man, bet neišgirdau iš Jūsų, dėl ko aplamai buvo organizuotas svarstymas. Tik sena melodija: “visi (politikai, architektai, sav. administracija) viską daro blogai, kas domisi kaip kas vyksta, dar blogesni, visi dirba tik Tumai, ir aplamai kas Ninos nuomonei nepritaria yra didžiausias miesto blogis. Trumpai tariant, duok Jums valdžia, tai tokiems Klaipiediečiams, kaip aš, reiktu bėgti iš Klaipėdos į Vilnių, Kauna, ar tolimesnį užsienį. Kaip sakoma, ieškoti laimės ir gyventi tarp normalių žmonių, o ne kaip Jūs Nina, ant visko ir visų pykstančios, gimtadienių su draugais, ar šeimos nariais nešvenčiančios ir ieškančios kam įkąsti. Man primenate valdžia užgrobusį kaimyninės šalies žmogiūkštį, kuris save įsivaizduoja proto bokštu, o visi kiti milijonai žmonių vagys, sukčiai, durniai, vakarų atsiųsti agentai teisėtai valdžiai nuversti ir t.t. Valdžia gali keistis, tai iš anksto atsiprašau Nina, kad ir į Jūsų komentarą, neatsiklausęs, atsakiau. Maža ką, o jei toks žmogeliūkštis ir pas mūsų sugrįš……

      • AvatarTumai (IP: 78.56.19.8)

        Verktų, perskaičiusi tamstos komentarą, jūsų lietuvių kalbos mokytoja. Šeštokai klaidų daro mažiau…

    6. AvatarStr8 (IP: 78.57.65.34)

      Kada jūs pagaliau išmirsit visi homosovietikai ir netrugdysit miestą mylintiems žmonėms atkurti prieškario užstatymą?!

      • Avatarnesovietikui (IP: 78.56.19.8)

        Tik dar reikės nugriauti ir sovietmečiu čia pastatytus statinius. O va šito ir jūsų anūkai kaži ar sulauks…

    7. AvatarNezabitauskas (IP: 78.61.173.9)

      Sapnavau, kad aikštę be jokio garažo sutvarkė už keliasdešimt tūkstančių. Kad joje tebežaliuoja ir žydi gražiausi vakarų Lietuvoje kaštonai, kad pastatyti paprasti ir patogūs suoliukai, kad užtenka čia pavėsio ir gėlių, ir dar lieka vietos aikštelei žmonių susirinkimams ar kamerinei muzikai (be stiprintuvų). O viešbučio svečiai? Kaip ir anksčiau, Tuma nuo stoties parsiveža ir nuveža juos gražia karieta. O teatras? Kaip visada, vietos aplinkinėse gatvėse vakarais netrūksta, be to, autobusai pro šalį rieda – tas pats Neniškis visuomeninį transportą juk gerai sutvarkė… Vienu žodžiu, tokią idiliją susapnavau, kad nubusti nebenorėjau.

      • AvatarAnonimas (IP: 88.119.156.187)

        panašiai miesto architektai siūlė Povilo Vasiliausko meravimo laikais, bet tada daugumai reikėjo kažko labai didingo, Atgimstančio. Vienas proletariato diktatūros Vadas tuomet nuvirto, bet dabartinių Vadų noras įsiamžinti ilgiems laikams liko.

    8. AvatarJoris (IP: 78.56.19.8)

      Turtingas miestas, leidžiantis sau statyti niekam čia nereikalingą “parkofkę”, nebent minimo viešbučio būsimiems klientams. Tiek čia to miesto- ateiti, atvažiuoti jokių nepatogumų. O ir teatrui jis mažiausiai reikalingas. Yra dar daug tvarkytinų vietų. Laikas nedelsiant skelbti Senamiesčio gaivinimą, ir ne vienos dviejų gatvelių, fasadus atnaujinti, skiriant kartais daugiau pinigų. Jau nekalbant, kad yra žvyruotų gatvelių, kurioms šviesesnė ateitis dar ir nenumatyta. Dėkokim Dievui, kad už metų mero rinkimai ir didžiausias visų laikų miestui vadovavęs nevykėlis apleis šį postą.

      • AvatarLaimonas Bogušas (IP: 195.14.178.14)

        Skelbiu Senamiesčio gaivinimą.

      • AvatarLaimonui (IP: 78.56.19.8)

        Tu tik Muzikinį teatrą baik laiku 😀

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        Ateis naujas meras ir ivyks stebuklas 🙂 Stebuklu nebuna ir Kaunas puikus to pavyzdys.

      • AvatarLaimonas Bogušas (IP: 195.14.178.14)

        Tai aš baigisu tą muzikinį. Tik klausimas ką tada miestas ir visi bevardžiai anonimai sakys, kai nei gatvės bus sutvarkytos, nei aikštė su požemiu pastatyta, nei medžiai išgydyti. Naujas teatras apgriuvusiam centre 😀

      • AvatarJoris (IP: 78.56.19.8)

        Laimonui. Galėsi sau padėkoti, kad ir vėl suklydai merą rinkdamas 😀 ezy, nepagailėk kelių euriukų kelionei į Kauną. Tiesa, jei prieš tai kada ten buvęs, tai pokyčiai akivaizdūs. Klaipėda ramiai kamputyje rūko 😉

    9. AvatarKlaipėdietis (IP: 78.57.209.60)

      O rytietiškas 🌙 mėnulis tai lieka, o visa kita tai tiesiog kapinės, kičas kažkoks ir tiek, perdaug fantazijos, o subtilumu nėra…nepritariu !

    10. AvatarKAD (IP: 90.138.92.99)

      Danga aikštės juodos kaladėlės, kompozicija apie senąją Klaipėda iš tamsesnio žinoma akmens. Klausimas mes ką miesto centrinėje aikštėje kapines statome, kad viskas juoda, net kapinėse daugiau įvairovės. Antra įvažiavimas į garažus iš Manto gatvės yra didžiulė ne…..ė t.y. didžiausia klaida nes dingsta prasmė ir tokia vieta kaip aikštė, o gauname sudarkytą aikštę nors ir juodą, o tiksliau tik įvažiavimą į požeminius garažus, nes tokiam įvažiavimui reikalingas plotas, o iš kur jį paimti, žinoma tik iš aikštės taip mažinant aikštės plotus ir dydį.
      Tiek metų pramiegota, o dabar staiga parūpo šios aikštės rekonstrukcija. Nenoriu nieko įžeisti, bet kvapelis eina nekoks blogesnis nei iš Klasko ar Grigeo vamzdžio, o gal klystu, duok dieve.

    11. AvatarRomas G. (IP: 88.118.160.21)

      Dėkui, Martynai, už primintą istoriją. Bet pamiršai, mano galva, esminę šios istorijos detalę. 2011-2012 metais tiek visuomenės, tiek vertinimo komisijos, tiek architektų bendruomenės manymu geriausia vieta muzikiniam teatrui Klaipėdoje buvo Šiaurinis ragas. Daug kas painioja, kad tai buvo muzikinio (pastato) konkursas, bet tai buvo tik – VIETOS parinkimo konkursas. http://www.architektusajunga.lt/konkursai/klaipedos-nacionalinio-teatro-vietos-parinkimo-konkursas-2011/. Deja į tai miesto vadovai numojo ranka, architektų kliedesiai ir priėmė, kaip valdžioj madoj, antraip ir savaip – bus pigiau. Pasekmes turime ir jau kaip tik yra min 10 metų ( dar anksčiau muzikinis paslapčia buvo kuriamas ir Dangės skvero gale). Ir tada, ką tik tapęs meru, cituoju – “…Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas po rezultatų paskelbimo sakė, jog laimėjęs projektas – ambicingas, vertas iššūkio…” Kaip ten bebuvę, istorijos gal jau neatsuksi, bet miesto vadovams jau derėtų suvokti – pigūs projektai, labai brangi statyba. Bet net dabar, keista, kad miesto vadovai vis dar naiviai tikisi užbaigti šį projektą šiais metais ir , kaip rašai, už – 99 300 Eur be PVM. Užuojauta UAB „SRP Projektas“ jaunimui ir projekto vadovei Eglei Kerušauskienei. Po šio vakaro pristatymo panašu, kad ir čia, kaip mokykloje, bus labai brangi ir ilga statyba. Na neperkami unikalūs (ir kaip čia sudėtingi) darbai, ko nori žmonės savo miestui, už pigiausią kainą kaip neperkama, net armijoje, bulvės ar batai. Išeitis padori ir viena – pripažinti suklydus ir pradėti su ta aikšte viską iš naujo. Pradedant nuo naujo miesto Tarybos sprendimo – visiems, iš viešų finansų, statomiems miesto objektams (dideliems ir mažiems) mieste skelbti normalius, viešus architektūrinius konkursus – tai įpareigoja Lietuvos visas savivaldybes galiojantis Architektūros Įstatymas (su teise patiems apsispręsti). Ir nepamiršti , kaip visada, skirti tam padorų laiką, pasiruošimą ir finansavimą (nos kaip numato minimalias AM kainų rekomendacijos). Dėkui, kad informuoji ir gyvuoji.

    12. AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

      Kai projektuotojai šiandien aiškino, kad stengiasi vienos parkavimo vietos kainą sumažinti sprendimais taip, kad būtų žemesnė kaina nei 70 tūkst. už vietą, nežino kiek tų vietų reikia Teatrui, kiek jų lieka biešbučiui – čia jau nedovanotina nekompetencija, nes akivaizdu, kad vyrukai neturi gebėjimo dirbti su informacija, ją suvokti ir daryti išvadas. Tai dugnas ir toje vietoje susirinkimas turėjo būti nutrauktas, vykdytojai pasidaryti namų darbus ir kviesti visuomenę pokalbiui iš naujo. Todėl ir projekto kokybė tokia – akmeninių kaladėlių kaimukas, neaišku patiems projektuotojams kam jis reikalingas, bet sako bus lengva kuo nors uždengti, nes kaladėlės svorį laikys. Puiku.. Architektų cechas stebi viešinimą, laiko patemptą lūpą ir viešai kolegų ir jų projektų nekritikuoja, neva tai tokios profesinės etikos taisyklės, tam pas juos yra kolektyviniai sprendimai ir vidinės struktūros vertinimams, ekspertavimams daryti. Taip, padeda vengti vidinių rietenų ceche, bet kur nauda miestui? Kur yra nekritikavimo etikos ir profesinės sąžinės, architekto kaip klaipėdiečio kantrybės ribos – ar toks nusišalinimas nuo visuomenės intereso tikrai yra moralus? Ar tai prisideda prie viešojo intereso įgyvendinimo, viešumo, kokybiško miesto? Nežinau, todėl klausiu. Kai jūs padarysit savo ekspertavimus – bus jau vėlu į juos atsižvelgti, nes bus kitas etapas… Viešuose svarstymuose realiai renkasi nedalyvauti, nutylėti, nesireikšti, renkasi būti už žuvis tylesni visi, turintys profesines žinias, kvalifikacijas, todėl visi vieši projektų svarstymai vyksta lengvai ir dėl paukščiuko atsišaudant į visuomenės emocijas, nuojautas, jausmus – bet ne į profesionaliai formuluojamus argumentus. Yra blogai, bet neturėčiau taip sakyti, nes sprendimo kaip keisti situaciją aš neturiu. Bet gal turi mūsų miesto architektai? Būtų įdomu aptarti.

    13. AvatarNuomonė (IP: 86.100.110.138)

      Specialistų triaukščiai plepalai-ką reikia, tą ir įrodys. “Atstačius statinius, šių tūrių kompozicija būtų svetimkūnis”. Reiškia, senamiesčio zonoje atkūrus senąją architektūrą,ji taptų svetimkūnis! Iš kurio rakurso žvelgiant: nuo muzikinio teatro ar rotušės pusės? Pastaroji tikrai tampa svetimkūniu…
      “Klaipėdos” viešbutį, atsitiktinai išgirdau miesto turistų nuomonę, pavadino gamykla! Bet” kiekvienas laikmetis turi atspindėti save”.Brangiausioj miesto vietoj į žemę kala garažus, o antžeminėj dalyje suformuos” blyškų istorinio Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudą”…Kaip reikia nemylėti savo miesto…

    14. AvatarNeringa (IP: 78.57.210.122)

      Ačiū, AtviraKlaipėda, už retrospektyvinį priminimą, dėl kurio, manau, daugelis klaipėdiečių jaučia svetimą gėdą…
      Klaipėdos “valdžia” serga…

    15. AvatarAsd (IP: 188.69.210.47)

      Man kažkodėl atrodo, kad bus šimtmečiui sugadinta aikštė. Nežinau kodėl, bet neatrodo patrauklus projektas visom prasmėm.

    16. AvatarN.Puteikienė (IP: 78.57.199.179)

      Šiandien požeminio garažo po Atgimimo aikšte projekto pristatymą buvau apakus: ekrane buvo 3 stambūs planai: savivaldybės atstovų, proketuotojų ir … milijonieriaus, tarybos nario Tumos, kurio viešbučiui ši požeminė auto aikštelė ir statoma. Statoma ne už Tumos, o už mūsų visų pinigus, statoma prisdengiant Muzikinio teatro poreikiu. O iš tikrųjų detalusis planas, kuris buvo parvirtintas pradedant teatro rekonstrukciją, automobiliams numatantis teatrui vietas praplatintoje Danės gatvėje, – nepanaikintas. Neniškis, išgirdęs šį klausimą, pasakė, kad bus koreguojamas. Kaip kada – nežinom. Tumos įžūlumas, grojant pirmu smuiku, man protu nesuvokiamas. Taryboje, atseit opozicijoje, bet balsuoja praktiškai už visus sprendimus. Per metus jam būnant tarybos nariu, turtas padvigubėjo. Projektus sėkmingai parduoda lidlams jau suderintus su savivaldybe. Sorry, čia Rusijoje gal esame, o ne Lietuvoje? 😒🤔😃

      • AvatarR., (IP: 90.131.35.166)

        Primena Vilniaus nacionalinio stadiono amžiną statybą. Daug diskusijų , o žingsnio pirmyn ir nematyti!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt