Klaipėdietė „valstietė” Seimo narė Ligita Girskienė penktadienį nuotoliniu būdu „ant kilimėlio” buvo išsikvietusi pagrindinių uostamiesčio įmonių, kurios įtariamos nemalonių kvapų skleidimu, atsakingus darbuotojus. Jie raportavo, kokios priemonės jų įmonėse jau buvo įdiegtos bei kokias dar planuojama įgyvendinti, kad smarvė taip stipriai nebevargintų klaipėdiečių.

Iš kviestų pasisakyti bendrovių nedalyvavo „Brandos” ir „Grigeo Klaipėda” atstovai, atsiuntę Seimo narei paaiškinimus raštu.

Ozonuoja ir „Klaipėdos vanduo”, ir KRATC

Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovo Benito Joniko, įmonėje šiuo metu tęsiamas kvapų mažinimas mobiliosiomis patrankomis, taip pat atsikratoma užteršto ir ilgus metus čia kaupto dumblo. Pernai bendrovė išvežė 1357 tonas sukaupto dumblo.

Jis taip pat priminė šią savaitę žiniasklaidai pristatytą naują technologiją, kuri esą yra kol kas tokia vienintelė Lietuvoje. Ji įrengta pirmajame grotų pastate, į kurį suteka visos nevalytos nuotekos. Prieš čia patekdamos nuotekos yra ozonuojamos, t.y. dezinfekuojamos.

„Yra nužudomos bakterijos ir tokiu būdu jau pačiame pirmame etape kvapas ženkliai sumažėja”, – suprantamai naujosios technologijos esmę paaiškino bendrovės vadovas.

Jo teigiamu, šios technologijos efektyvumas siekia 99 proc., be to, papildomai dar buvo įrengta ir ventiliacinė sistema. Po to surenkami kvapai yra leidžiami per biofiltrus, o vasarą bendrovė žada įsigyti ir elektronines nosis.

Pasak B. Joniko, bendrovės darbuotojai laukia vasaros, „kad galėtų įsitikinti investicijų efektyvumu”.

„Mes lygiai taip pat 2019-2020 metais esame įdiegę Klaipėdos regioniniame sąvartyne kvapų neutralizavimo priemones, analogiškų kitų tokių nėra visoje Lietuvoje”, – sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius.

Jo teigimu, visuose atliekų rūšiavimo cechuose yra įdiegta ir stacionari, ir kilnojama moderni „Airborn” kvapų mažinimo sistema, taip pat veikia probiotikų purškimo sistema bei naudojamas analogiškas ozonatorius, kaip ir „Klaipėdos vandenyje”. Jis įjungiamas, kai gamyba nevyksta. Esą ozonatorius nužudo ne tik bakterijas, bet ir smulkiuosius parazitus, esančius atliekose.

„Kitaip sakant, dezinfekcijos procesas pas mus nesustoja visą parą (…) Ateityje, kai mes pradėsime rūšiuoti ir atskirai tvarkyti maisto atliekas, kvapų dar labiau sumažės”, – įsitikinęs A. Liubinavičius – esą tai rodo įmonėje atliktas kvapų modeliavimas.

Pasak KRATC atstovo, į sąvartyną šiuo metu patenka tik iki 1,5 proc. visų nerūšiuotų komunalinių atliekų, kitos yra išrūšiuotos arba perdirbamos, tad esą nebėra priežasčių puvimui, o tuo pačiu ir smarvei pačiame sąvartyne susidaryti.

Sąvartynas šiuo metu rekultivuojamas, statoma trečioji sąvartyno sekcija, o pirmosios dvi uždaromos.

„Kai mes rekultivuojame sąvartyną, mes jį uždengiame storu grunto sluoksniu, kad nepatektų krituliai”, – paaiškino pranešėjas, pridūręs, jog dėl to mažėja irimo procesai, vadinasi, ir nemalonūs kvapai, nors esą dėl jų sklidimo iš sąvartyno niekada nėra sulaukę priekaištų iš aplinkosaugininkų.

Didžiausia įmonės problema A. Liubinavičius įvardijo teritorijoje šalia rūšiavimo angaro laikomus konteinerius su deginimui paruoštom atliekom. Dabar, jo teigimu, ieškoma būdų, „kaip uždengti konteinerius, kaip sumažinti kvapų sklaidą iš šios komplikuotos vietos”. Esą jei nepavyks rasti tinkamo būdo, gali tekti net statyti uždarą angarą.

KRATC dėl numatomo maisto atliekų rūšiavimo planuoja atlikti biofiltro modernizavimą, padidinant jo galingumą.

Be to, A. Liubinavičius pažadėjo, jog KRATC jau kovo mėnesį viešai pristatys maisto atliekų rūšiavimo studiją.

Siūlo tęsti kvapų stebėsenos projektą

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Eimantas Kiudulas priminė, jog LEZ pirmoji Lietuvoje įgyvendino kvapų stebėsenos projektą, leidusį identifikuoti kvapų skleidimo šaltinį. Jis dėkojo prie to prisidėjusiai pietinės miesto dalies bendruomenei, sukūrusiai specialų portalą „Klaipėdos kvapas” ir teigė, jog šis „eksperimentas pasiteisino”.

„Esminiai srautai to kvapo yra nustatyti, trajektorijos daugmaž yra žinomos ir sekantys žingsniai turėtų būti konkrečios elektroninės nosys, kuriomis būtų apstatytos tos įmonės, kurios žinomos, kad skleidžia kvapus, arba atsiradę nauji įtariamieji, kad juos būtų galima konkrečiai identifikuoti”, – komentavo E. Kiudulas.

Verslininko duomenimis, iš visų skundų tik trečdalis pasirodė susijęs su LEZ teritorijoje esančiomis įmonėmis, o 14 proc. identifikuotų kvapų sklinda iš „Mestillos”.

Pasak E. Kiudulo, tolimesnę šio tyrimo eigą turėtų perimti savivaldybė ar kitos aplinkosaugos struktūros, jo teigimu, profesionalai.

„O mūsų darbo rezultatas parodė, kad kvapus stebėti ir jų kilmę nustatyti yra įmanoma, reikėtų, nepraradus laiko, toliau investuoti į tokios sistemos plėtrą ir jos gilinimą”, – šio projekto nepalikti likimo valiai ragino E. Kiudulas.

Tuo metu L. Girskienė teigė norinti pasidžiaugti, „kad LEZ’as labai intensyviai bendradarbiauja su bendruomenėm, visada informuoja apie įvykius šitoj zonoj ir neatsisako dirbti kartu”.

Tačiau po UAB „Mestilla” direktoriaus Arūno Zubo pasisakymo Seimo narė tokiu optimizmu nebetryško, pripažinusi, jog ją neramina numatoma gamyklos plėtra.

Bendrovės direktorius neneigė, jog kvapai iš jų įmonės sklinda dėl rapsų perdirbimo į aliejų technologijos, tačiau teigė, jog esą kvapo rodikliai yra kur kas mažesni už dabar leidžiamą normą. Kartu A. Zubas informavo, jog gamykla planuoja rekonstrukciją, kurios esmė – karšto spaudimo technologiją pakeisti žemesnių temperatūrų technologija, kuri esą ir turėtų sumažinti kvapų sklaidą. Be to, patvirtinta, jog gamybos apimtis žadama plėsti.

Kvapus neva turėtų mažinti ir du nauji 70 metrų kaminai, mat cheminė reakcija vyks kamine ir dėl to smarvė prie gyvenamųjų teritorijų, pasak pranešėjo, „turėtų sumažėti 3-4 kartus.”

A. Zubas apgailestavo, jog viena švedų bendrovė, į kurią kreiptasi pagalbos dėl kvapų mažinimo, esą jiems niekuo negalėjo padėti.

Investavo daugiau nei 5 mln. eurų

L. Girskienės teigimu, nors anksčiau nemaloniais kvapais skųsdavosi išimtinai tik pietinės dalies gyventojai, paskutiniu metu ji dėl to sulaukė ne vieno nusiskundimo ir iš šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojų.

Jiems išsamiai atsiskaitė „Klaipėdos naftos“ (KN) aplinkosaugos vadovė Jurgita Lengvytė.

Jos teigimu, įmonė Klaipėdoje daugiau nei 50-tyje turimų talpyklų gali saugoti apie 60 tūkst. m³ naftos produktų, iš kurių specifinį kvapą skleidžia tik vadinamieji tamsieji naftos produktai – mazutas ir žaliavinė nafta.

Pasak pranešėjos, naftos produktų talpyklos yra įrengtos su stacionariais uždarais stogais ir turi frontonus, kurie sumažina ir lakiųjų junginių patekimą į aplinką, ir kvapų intensyvumą.

Apie 20 metų KN eksploatuoja lakiųjų organinių junginių deginimo įrenginį, o geležinkelio estakadoje yra įrengusi benzino garų rekuperatorius. Šios priemonės, pasak pranešėjo, 90 proc. sumažina teršalų pateikimą į aplinką, o tuo pačiu ir kvapų koncentraciją, kuri pagal atliktus tyrimus yra 4 kartus mažesnė už numatytą normatyvą.

2021 m. KN modernizavo katilinę, taip pat įdiegė naują oro teršalų įrenginį, kuris esą pašalino mazuto kvapą. Iki 2023 metų dar 10 talpyklų planuojama pajungti į valymo įrenginį.

„Suma summarum mes esame įdiegę 2/3 numatytų aplinkosauginių priemonių, ką buvome įsipareigoję tiek aplinkosaugos institucijoms, tiek prieš gyventojus”, – reziumavo J. Lengvytė.

2017-2021 metais į aplinkosaugines priemones KN investavo daugiau kaip 5 mln. eurų.

Nežino, ar prisidės prie kvapų stebėsenos

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė priminė, jog rugsėjį savivaldybėje buvo patvirtinta nauja aplinkos monitoringo programa, pagal kurią oras bus matuojamas 5 miesto vietose. Šiuo metu vykdomas šios priemonės viešasis pirkimas.

Be to, pradėtos mieste apželdinti labiausiai užterštos vietos. Be kitų R. Jievaitienė paminėjo ir pietinėje miesto dalyje planuojamą kurti parką – šiuo metu vyksta jo architektūrinis konkursas, po kurio bus rengiamas techninis projektas. Šiais metais žadama pasodinti medžių Smeltės teritorijoje ir kitose vietose.

Kartu ji teigė, jog Aplinkos ministerija uždraudė savivaldybei reikalauti, kad taršios įmonės savo teritorijose atliktų nuolatinį monitoringą – esą tai nėra savivaldybės funkcija.

Atsakydama į L. Girskienės klausimą, kaip savivaldybė prisidės prie LEZ sukurto kvapų stebėsenos projekto, R. Jievaitienė, teigė, jog „kol kas dar tebevyksta derybų stadija”, nes esą daug pinigų suris planuojamos pirkti minėtos 5 oro matavimo stotelės.

Jos teigimu, jei jas pavyktų nupirkti pigiau, tada būtų galima galvoti ir apie prisidėjimą prie kvapų monitoringo.