Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, prieš savaitę vienbalsiai pritarusi iniciatyvai keisti Mogiliovo gatvės pavadinimą, šį ketvirtadienį nusprendė, kad ją labiausiai tiktų pervadinti Žardės vardu. 

Tuo metu Odesos vardu siūloma pavadinti Kruizinių laivų terminale esančią aikštę. O iniciatyvos pervadinti Šermukšnių gatvę, kurioje yra įsikūręs Rusijos konsulatas, nuspręsta nesvarstyti, nes jos autoriai prisistatė tik abstrakčiai. 

Mogiliovo gatvė. Palmiros Mart nuotr.

Rinkosi iš dviejų

Posėdžio metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška siūlė Mogiliovo gatvę pervadinti Gibišų gatve – ties Draugystės geležinkelio stotimi buvusio kaimo pavadinimu. Taip vadintas piliakalnis buvo nukastas tiesiant geležinkelį ir įrengiant šią stotį. 

Istorikas Vasilijus Safronovas savo ruožtu pateikė alternatyvą – Žardės vardą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Mogiliovo gatvė yra viena iš pagrindinių buvusio VII gyvenamojo rajono gatvių. Žardė, anot jo, buvo milžiniškas valdų kompleksas, tokiu vardu žinomas nuo XIII a. Mažesni kaimai, tokie kaip Bandužiai, Kuncai, Markučiai, kažkada buvo Žardės valdų komplekso dalis. Ši logika, pasak istoriko, atsispindėtų ir rajono plane, kur Žardės gatvė taptų jungiančiąja Bandužių, Kuncų, Markučių gatvių ašimi.

Pasak V. Safronovo, teritorija, kur šiandien yra Mogiliovo gatvė, prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė keturioms bendruomėnėms: Klaipėdos miestui, Gedminų, Karlsbergo (Rimkų) ir Žardės. Visa pietinė Mogiliovo gatvės atkarpa buvo Žardės kaimo bendruomenės žemėse. 

V. Safronovo teigimu, reikėtų netęsti žalingos sovietinės praktikos, kai senieji pavadinimai buvo suteikiami nutolusioms vietovėms. Taip Pempininkų, Bandužių, Žardės visuomeniniai centrai buvo sukurti visai ne ten, kur buvo šie istoriniai kaimai, o Naujakiemio, Žardininkų, Vaidaugų ar Brožynų gatvės atsirado visai ne ten, kur kadaise buvo Naujadvaris, Žardininkų, Vaidaugų ar Brožynų kaimai.

„Jei atsirastų Žardės pavadinimas vietoje Mogiliovo, tai būtų visiškai logiška, nes ši gatvė vestų į Žardės rajoną, eitų pro buvusias Žardės valdas. Tai būtų pagarbos ženklas tam vietovardžiui, kuris šiandien Klaipėdoje jokiu gatvės pavadinimu neįprasmintas”, – sakė V. Safronovas. 

Pasak istoriko, kontrargumentais tokiam pasiūlymui gali būti tai, kad jau yra Žardininkų gatvė, taip vadinamas vienas iš prekybinių kompleksų ir autobusų stotelė. Visgi jis akcentavo, kad Žardė ir Žardininkai buvo skirtingos gyvenvietės – lietuviškas pavadinimas Žardininkai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas tik 1923 m., juo vadinta Klein Götzhöfen, Mažieji Gedminai. O pavadinimas Žardė žinomas nuo 1253-ųjų – jis istoriniuose šaltiniuose yra pirmą kartą paliudytas maždaug 170 metų anksčiau nei šiandien vartojamas miesto pavadinimas Klaipėda.

V. Safronovas akcentavo, kad, pavyzdžiui, „Neringos” prekybos centras irgi yra niekaip su šiuo pavadinimu nesusijusioje teritorijoje, o Žardės stotelę esą galima pervadinti į Žardininkų. 

V. Juška teigė, kad visgi reikėtų atsižvelgti į tai, kad esą visi gyventojai gyvenamąjį rajoną vadina Žarde, o ne Žardininkais.

„Bus painiava labai didelė, nors ir kaip istoriškai bebūtų neteisinga”, – sakė jis. 

Seimo narė Ligita Girskienė buvo pateikusi siūlymą gatvę pavadinti Kapitono Stulpino vardu, bet komisija šio pasiūlymo nesvarstė, nes, anot V. Safronovo, iniciatyvą keisti Mogiliovo gatvės pavadinimą pateikusi bendruomenė naujo prašė ieškoti likti „istoriniuose rėmuose”.

Kalbininkas Albinas Drukteinis atkreipė dėmesį, kad šalia Kalotės jau yra Stulpino gatvė ir esą ilgai gali netrukti, kol ji pateks į miesto teritoriją (tokia gatvė yra Zeigių kaime – M. V.).

Galiausiai pasidalinus ir nuomonėmis, kad Žardės pavadinimas atliktų ir edukacinę funkciją, padedant suvokti, jog buvo dvi skirtingos gyvenvietės, komisija pasirinko šį variantą, o Mogiliovo stotelei pasiūlyta irgi duoti tokį patį – Žardės – pavadinimą. 

„Ką benuspręstume, iš inercijos žmonės dar ilgai vadins Mogiliovo gatve”, – reziumavo V. Safrnovas, akcentavęs, kad galutinį sprendimą turės priimti miesto Taryba.

Laikinasis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovas Andrius Samuilovas savo ruožtu akcentavo, kad priėmus tokius sprendimus dalis autobusų kurį laiką vis tiek rodytų Mogiliovo kryptį, nes užtruktų švieslenčių perprogramavimas. 

Dar atsiklaus Uosto direkcijos

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė informavo, kad po paskutinio posėdžio buvo dar peržiūrėta, ar yra erdvių ir aikščių, kurias galima pavadinti Odesos (Klaipėda su ja giminiuojasi nuo 2004 metų), vardu. Jų buvo rasta, bet visos esą nutolusios nuo miesto centro, tad paprašyta komisijos spręsti dėl praėjusio posėdžio metu gimusios idėjos taip pervadinti prie Kruizinių laivų terminalo esančią aikštę. Tada jau Savivaldybės administracija kreiptųsi į Uosto direkciją, kurios turtas ji yra, kad pastaroji įmonė duotų atsakymą, ar pritaria tokiai idėja. 

Komisija vienbalsiai palaimino šią iniciatyvą. Gavus Uosto direkcijos pritarimą, galutinį žodį dėl to irgi turės tarti miesto Taryba.

Komisija per šią savaitę buvo sulaukusi ir pasiūlymo pervadinti Šermukšnių gatvę, kurioje yra įsikūręs Rusijos konsulatas, tačiau jo nuspręsta nesvarstyti, nes jos autoriai prisistatė tik abstrakčiai ir dėl to toks siūlymas neatitinka formaliųjų reikalavimų.